한국   대만   중국   일본 
Pa?aislis ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Pa?aislis

Koordinat?s : 54°52′34″?. pl. 24°01′16″r. ilg.  /  54.876°?. pl. 24.021°r. ilg.  / 54.876; 24.021  ( Pa?aislis )
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pa?aislis
Vietov? prijungta prie miesto 1946 m.
{{#if:
Pa?aislio vienuolynas
Pažaislis
Pa?aislis
54°52′34″?. pl. 24°01′16″r. ilg.  /  54.876°?. pl. 24.021°r. ilg.  / 54.876; 24.021  ( Pa?aislis )
Apskritis Kauno apskrities vėliava  Kauno apskritis
Savivaldyb? Kauno miesto savivaldybės vėliava  Kauno miesto savivaldyb?
Seni?nija Petra?i?n? seni?nija
Vietovard?io kir?iavimas
(1 kir?iuot? ) [1]
Vardininkas: Pa?aislis
Kilmininkas: Pa?aislio
Naudininkas: Pa?aisliui
Galininkas: Pa?aisl?
?nagininkas: Pa?aisliu
Vietininkas: Pa?aislyje
Istoriniai pavadinimai rus. Пожайскъ, Пожайце, Пажайслис

Pa?aislis  ? Kauno miesto teritorija ? pietry?ius nuo Petra?i?n? , ?iaur?s vakariniame Kauno mari? krante, [2] Kauno mari? regioniniame parke . Garsus Pa?aislio vienuolyno ansamblis. Yra parkas, papl?dimys, jachtklubas, keleivini? laiv? prieplauka, ?sik?r?s Pa?aislio kult?ros ir turizmo centras. Vasar? vienuolyne vyksta muzikos festivaliai, ?olin?s atlaidai. Pa?aisl? nuo miesto skiria vandens j?gain? . Didel? Pa?aislio dal? u?ima Pa?aislio ?ilas .

Pa?aislio Taikos kalno ??uolas yra vienas storiausi? Kauno apskrityje (po Karveli? ??uolo ), apie 600 met? am?iaus. Jo apimtis 5,15 m, auk?tis 21 m, auga prie Pa?aislio vienuolyno tvoros.

Parkas prie vienuolyno ? senojo Taikos kalno ??uolo vieta

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

XVII a. viduryje minimas Pa?aislio dvaras , priklaus?s Oborskiams. LDK kancleris Kristupas ?ygimantas Pacas 1664  m. nupirko i? Kauno ?em?s teismo teis?jo Samuelio Oborskio Pa?aislio dvar? ir dovanojo j? vienuoliams kamalduliams , taip pat ?sipareigojo duoti 40 000 zlot? 12 vienuoli? i?laikymui. Pirmiausia pastatyti vienuoli? atsiskyr?li? (emerit?) mediniai nameliai ir ?v. Onos ba?nyt?l?. 1667  m. ruden? pad?tas m?rin?s ba?ny?ios kertinis akmuo.

Po 1831 m. sukilimo numal?inimo caro Nikolajaus I ?sakymu 1832  m. vienuolynas u?darytas ir perduotas pravoslav? vienuoliams. Lietuvai atgavus nepriklausomyb? 1920  m. Pa?aislyje ?sik?r? i? ?ikagos atvykusios seserys kazimieriet?s. 1923  m. Pa?aislio kaime gyveno 32 ?mon?s, vienuolyne ? 64. 1932 m. rugpj??io 15 d. Pa?aislyje buvo ?kurta sklandymo mokykla, ?ia veikusi iki 1933 m. ir tuomet perkelta ? Nid? . [3]

1946  m. prijungtas prie Kauno miesto. 1951 ? 1964  m. Pa?aislyje buvo psichoneurologijos ligonin?. Iki pastatant Kauno HE beveik visas Pa?aislis buvo ? ?iaur?s rytus nuo vienuolyno 54°52′50″ ?. pl. 24°01′40″ r. ilg.  /  54.88056°?. pl. 24.02778°r. ilg.  / 54.88056; 24.02778  ( Senasis Pa?aislis ) .

2001  m. lapkri?io 3 d. Pac? palaikai sugr??inti ankstesni?j? palaidojimo viet?. [4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
Po Pirmojo pasaulinio karo Pa?aislio vals?iaus centras Kauno apskritis
1946 ? 2000 m. ? Kauno miestas
2000 ? Petra?i?n? seni?nija Kauno miesto savivaldyb?

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Demografin? raida tarp 1902 m. ir 1923 m.
1902 m. [5] 1923 m. sur. [6]
101 96


?ym?s ?mon?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vienuoli? kapin?s netoli vienuolyno
  • Vienuolyne palaidotas senojo Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas (1798?1870).
  • Pa?aislyje palaidotas ital? architektas Liudvikas Fredas . Vienuolyn? stat? 12 met?, v?liau tapo broliu kamalduliu.
  • Pa?aislyje palaidotas ital? architektas Karlo Putini (m. 1682 )
  • Pa?aislio ba?ny?ios r?syje palaidoti fundatoriai Kristupas ?ygimantas Pacas (1621?1684) ir jo ?mona Klara Genovefa Izabel? grafait? de Maiji (Mailly) Laskaris (m. 1685 )
  • Vienuolyn? po brolio mirties stat? Karlo Putini brolis Pietro Putini. Taip pat pad?jo statyti architektai ?oanas Merli, Peretis, Mikalojus Volscheidas. Po Kristupo ?ygimanto Paco mirties darbus t?s? Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s sekretorius Mykolas Kazimieras Pacas . Jam talkino italai tapytojai Delbentas, Mikeland?elas Palonis . Vienuolyno statybos darbus par?m? Vilniaus vyskupai Kazimieras Ancuta ir Konstantinas B?ostovskis, pa?ventin?s ba?ny?i? 1712  m.
  • 1828 ? 1829  m. vienuolyne gyveno lietuvi? poetas Antanas Strazdas .
  • Pa?aislio vienuolyne 1837  m. ir 1847  m. lank?si Rusijos caras Nikolajus I .
  • 1920 ? 1934  m. gyveno vienuol? Marija Kazimiera Kaupait? .
  • Vienuolyno ba?ny?ios ?ventoriuje palaidotas mons. Vincentas Dargis. 1920?1940 m. ba?ny?ios rektorius, kazimierie?i? Dvasios t?vas, kongregacijos r?m?jas. [7]

Galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukait?, Rita Mili?nait?. Vietovard?i? ?odynas . ? Vilnius, Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukait?, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .
  2. J??a s?ta Map Publishers Ltd (2003). ?Lietuvos autokeli? atlasas, 1 : 200 000“ (Map). ? Ryga. p. 95. {{ cite map }} : Missing or empty |title= ( pagalba ) (atlaso ?em?lapiuose teritorij? ribos pateiktos pagal V? ?Registr? centras“ 2003-07-01 duomenis)
  3. K?no kult?ros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb?s. ?Lietuvos k?no kult?ros ir sporto istorija“. ? Vilnius, Margi ra?tai, 1996. ISBN 9986-09-122-5 . // 89 p.
  4. XXI am?ius, 2001 m. lapkri?io 9 d., Nr. 84
  5. Алфавитный списокъ населенныхъ м?стъ Ковенской губерн?и . ? Ковна, Т?пограф?я Губернскаго Правлен?я, 1903.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoj? 1923 m. sura?ymo duomenys . Kaunas: Finans? ministerija. Centralinis statistikos bi?ras, 1925.
  7. R. Butautas-Kudirka. Monsinjoras Vincentas Dargis. 160 p. Vilnius. 2008.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]