한국   대만   중국   일본 
Sta?iatikyb? ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Sta?iatikyb?

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta i? puslapio Ortodoksai )
Krik??ionyb?
?   ?   A   ?   R

Ortodoksin? krik??ionyb? , sta?iatikyb? ( gr. Oρθοδοξ?α  ? tikratikyst?) ? krik??ioni? ortodoks? Ba?ny?ios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikin?i?j? skai?i? krik??ionyb?s kryptis.

Istori?kai ortodoks? krik??ionyb? susiformavo Romos Imperijos rytuose (Palestinoje, Antiochijoje, Graikijoje) i? J?zaus Kristaus ir apa?tal? mokymo, iki did?iosios schizmos sudar? vien? Ba?ny?i? kartu su dabartiniais katalikais .

Krik??ioni? ortodoks? tik?jimas turi du ?altinius ? ?vent?j? Ra?t? (50 Senojo Testamento ir 27 Naujojo Testamento knygos) ir ?vent?j? Tradicij? , kuri? sudaro apa?tal? mokymas, 7 Visuotiniai Ba?ny?ios susirinkimai, Ba?ny?ios T?v? mokymas, kanonai. I?pa??sta Nik?jos-Konstantinopolio tik?jimo simbol?.

Ortodoks? Ba?ny?ia ? tai vietini?, autokefalini? ba?ny?i? bendruomen?, kurias ? vien? vienija eucharistinis bendravimas .

Ortodoks? maldos namai yra vadinami ?ventyklomis ( gr. να?? ) arba ba?ny?iomis ( gr. εκκλησ?α ), lietuvi? kalboje paplit?s skolinys i? rus? kalbos ? cerkv? “ ( rus. церковь  ? ba?ny?ia). Didesni pastatai yra vadinami katedromis arba soborais ( gr. καθεδρικ?? να?? , rus. кафедральный собор ).

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sta?iatikyb?s paplitimas pasaulyje

Ortodoks? Ba?ny?ia formavosi Antikos graik? kult?rin?je zonoje, pirmiausia Vidur?emio j?ros baseino rytin?je pus?je.

Pasak ortodoks? teologijos, Ba?ny?ia kaip ?ventas, visuotinis ir apa?tali?kas darinys ?kurta ?v?. Trejyb?s sekmini? , ( gr. πεντηκοστ? ) dien?, kai ?ventoji Dvasia nu?eng? ant apa?tal? (Apd 2, 41-47). Nuo to laiko egzistuoja apa?tali?kos tradicijos per?mimas, realizuojamas per rankos prid?jimo (chirontijos) sl?pin?: vykdyti sl?pini? (sakrament?) ir Eucharistijos ?ventim? gali tik ?mogus, pri?m?s chirontij?. Pirm?j? chirontij? gal?jo vykdyti tik apa?talai, o po apa?tal? ? tik vyskupai, pri?m? chirontij? i? apa?tal?, po to ? tik vyskupai, pri?m? chirontij? i? vyskup?, pri?musi? chirontij? i? apa?tal? ir t. t. Kitaip tariant, bet koks kunigo ??ventinimas vyksta perduodant apa?tal? vykdyt? rankos prid?jim?.

Apa?tal? ir j? pasek?j? skelbiama krik??ionyb? i? Palestinos i?plito visoje Romos Imperijoje. Netrukus atsiradus kitiems jud?jimams, skelbusiems save Kristaus mokymu (tokiems kaip gnosticizmas , arijonizmas , nestorianizmas ), nor?dama nuo j? atsiriboti, Ba?ny?ia pasivadino ?ortodoks?“ (?tikrojo tik?jimo“, ?teisingo ?lovinimo“), savo mokym? vadino ?ortodoksija“ (lietuvi?kas terminas ?sta?iatikyb?“ atsirado Lietuvos netikin?i?j? tarpe, atspindi liaudi?k? tik?jimo samprat?: es? katalikai s?di, o sta?iatikiai garbina Diev? stov?dami [1]

Ortodoksinis mokymas buvo tikslinamas Visuotiniuose Ba?ny?ios susirinkimuose . Ortodoksai visuotiniais pripa??sta 7 susirinkimus, ?vykusius iki schizmos.

Istori?kai i?kilo penki krik??ionyb?s sklaidos centrai: Roma, Konstantinopolis, Aleksandrija, Antiochija, Jeruzal?. Jie IV Visuotiniame susirinkime sudar? vadinam?j? pentarchij?, penki? patriarch? vald?i?, kurioje kaip pirmas tarp lygi? svarbiausias buvo Romos vyskupas, popie?ius, ?v. Petro ?p?dinis. Pentarchija nunyko formuojantis vietin?ms autokefalin?ms Ba?ny?ioms, ir atsirado ?tampa tarp popie?iaus, pabr??usio savo pirmum?, ir vietini? Ba?ny?i?, pabr??usi? jo lygyb? kit? patriarch? at?vilgiu.

1054 metais ?vykus Ba?ny?ios skilimui tiek Vakarai, tiek Rytai ?sikibo to paties termino, ?katalikai“ tapo bendresnis terminas Romos ba?ny?iai, o ?ortodoksai“ liko Bizantijai, nors abi Ba?ny?ios save laiko tiek kataliki?komis (?visuotin?mis“), tiek ortodoksi?komis (?tikrojo tik?jimo“).

Skirtingai nei katalikyb?je, Ortodoks? Ba?ny?ioje n?ra vienos ba?ny?ios galvos ( gr. κεφαλ? ), kuri gal?t? kalb?ti visos ba?ny?ios vardu (plg. popie?iaus kalb?jimas ex cathedra). Ba?ny?ios kataliki?kumas yra suvokiamas kaip visuotinumas ir vienyb? bendrame eucharistijos ?ventime, t. y. kataliki?kumas realizuojamas ne tiek per hierarchij?, o eucharistijos ?ventimo metu. Kiekviena tikin?i?j? bendrija, galinti b?ti savaranki?ka, yra skelbiama autokefaline, t. y. visi?kai savaranki?ka ir neatskaitinga jokiai auk?tesnei hierarchijai (autokefalij? suteikia jau egzistuojan?ios autokefalin?s Ba?ny?ios). Ta?iau kartu visi savaranki?k? bendrij? nariai sudaro vien? bendruomen?, vien? Ba?ny?i?.

Paskutin? Ortodoks? Ba?ny?ia, gavusi autokefalijos status? ? Ukrainos Ortodoks? Ba?ny?ia (2019 m.).

?iuo metu yra 3 valstyb?s, kurios pripa??sta ortodoks? tik?jim? kaip oficiali? valstybin? religij?: Graikija , [2] Suomija [3] (kartu su liuteronybe ) ir Gruzija . [4]

Lietuvoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Praeitis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?ventieji Vilniaus kankiniai, Antanas, Jonas ir Eustachijus, nu?udyti 1347 m. Ikona.

Ortodoksin? krik??ionyb? padar? didel? ?tak? Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s kult?rai ? iki unit? paplitimo LDK, ortodoksin? krik??ionyb? buvo populiariausia religija ?ioje ?alyje, o senoji ba?nytin? slav? kalba ir pri?mus katalikyb? liko viena i? oficiali? LDK kalb?.

Istori?kai ortodoks? krik??ionyb? Lietuv? pasiek? daug anks?iau, nei katalikyb? [5] . X am?iaus pabaigoje tuomet dar nesusiformavusios Lietuvos valstyb?s teritorijoje Konstantinopolio patriarchatas ?steig? Polocko ir Mozyr?s vyskupijas, pavald?ias Kijevo metropolijai. Archeologiniai duomenys rodo, jog XII a. ortodoksija buvo i?plitusi Nemuno , Vilnel?s , Dauguvos , Pripet?s upi? basein? teritorijoje [6]

XII?XIII am?iuje nema?ai lietuvi? kunigaik??i? buvo pri?m? ortodoksij?, tarp j? pamin?tini vyriausias Mindaugo s?nus Vai?elga , ?steig?s Lauru?avo vienuolyn?, Pskovo kunigaik?tis Daumantas (galimai irgi Mindaugo s?nus ?r. Daumantas (Ldk) ), kuris Ortodoks? Ba?ny?ioje pripa?intas ?ventuoju, taip pat Lietuvos Didysis Kunigaik?tis ?varnas .

Apie 1291?1300 m. Konstantinopolio patriarchato pavedimu ?kurta Lietuvos Metropolija . B?tent Lietuvos metropolitas ( gr. μητροπολ?τη? Λιτβων ) palaimino Gedimin? b?ti Lietuvos Did?iuoju Kunigaik??iu.

Vilniaus Dievo Motinos ?mimo ? Dang? katedra , ?kurta valdant Algirdui 1348 m.

XIV am?iujе did?jo konkurencija tarp Maskvos kunigaik?tyst?s ir LDK d?l rus? ?emi? suvienytojos statuso. 1375  m. Kiprianas paskelbtas metropolitu Kijevo, Lietuvi? ir Rus?, atsirado ?tampa tarp Maskvos ir Vilniaus, abi kunigaik?tyst?s nor?jo tur?ti atskir? metropolij?. Nuo 1378 iki 1458 m. abi valstyb?s priklaus? Kijevo ir Visos Rusios metropolijai, su centru Lietuvoje, toliau Lietuvos metropolitai titulavosi Kijevo, Galicijos ir Visosios Rusios metropolitais, o 1461 m. atskirtos Maskvos metropolijos vadovas titulavosi Maskvos ir Visos Rusios metropolitu.

Kijevo (LDK) metropolija buvo pavaldi Konstantinopolio patriarchatui. Jos likimas glaud?iai susij?s su popie?iaus ir Konstantinopolio patriarcho konfliktu.

1054  m. ?vykusi schizma tarp katalik? ir ortodoks? juos suprie?ino. Santykiai ypa? pablog?jo po IV Ky?iaus ?ygio 1204 m. , kai kry?iuo?iai u??m? ir nusiaub? Konstantinopol?. Lietuvos didysis kunigaik?tis Vytautas siek? suvienyti krik??ioni? j?gas kovoje su musulmonais, skatino derybas. 1438  m. Ba?ny?ios pasira?? Florencijos unij?, ta?iau katalikai Konstantinopolio karine j?ga nepar?m? ir 1453 m. Bizantij? u?kariavo Osman? Imperija .

Daugelis Ryt? Ba?ny?ios hierarch? tvirtino, es? unija pasira?yta vykdant spaudim? ir neig? jos legitimum?. ?itaip 1448 metais Maskvos metropolija, pasmerkusi unij?, fakti?kai tapo visi?kai nepriklausoma.

1589  m. Konstantinopolio patriarchatas suteik? Maskvos metropolijai autokefalij?. Maskvos metropolija tapo patriarchija.

1596  m. Kijevo, Galicijos ir Visos Rusios metropolitas, pavaldus Konstantinopolio patriarchui, pasira?? Bresto unij? ir prisijung? prie Katalik? Ba?ny?ios, o su tuo nesutik? tikintieji 24 metams liko be metropolito. 1620 m. v?l paskirtas Konstantinopoliui pavaldus metropolitas. 1686 m. Konstantinopolio patriarchas suteik? teis? Maskvos patriarchui ?ventinti Kijevo metropolit?, nuo to laiko prasid?jo LDK sta?iatiki? vyskupij? ?jungimas ? Maskvos patriarchat?.

Vilniaus sta?iatiki? vadovyb? 1930 m.

Dalis buvusios Lietuvos metropolijos teritorijos 1923  m. buvo gra?inta Konstantinopoliui kaip Lenkijos Ortodoks? Ba?ny?ia ir 1924  m. jai suteikta autokefalija. 2019 m. autokefalija suteikta kitai buvusiai LDK Ba?ny?ios daliai, Ukrainos Ortodoks? Ba?ny?iai.

Dabartis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?iuo metu Lietuvoje veikia dvi sta?iatiki? Ba?ny?ios ? Maskvos patriarchato Vilniaus ir Lietuvos vyskupija ir Visuotinio Konstantinopolio patriarchato Lietuvos egzarchatas .

Lietuvoje yra daugiau nei 55 cerkv?s (?r. Lietuvos cerkv?s ). Maskvos patriarchato Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos centras Lietuvoje yra Vilniaus ?v. Dvasios vienuolyno katedra, kurioje palaidoti ?vent?j? Vilniaus kankini? palaikai. Ypa? vertinga laikoma Dievo Motinos ikona, beveik 400 met? (apie 1530?1915) gerbta Surdegio sta?iatiki? ?v. Dvasios vyr? vienuolyne , dabar esanti Pskovo (Rusija) ?v. Did?iojo kunigaik??io Aleksandro Nevi?kio ?ventykloje ir Kauno Aprei?kimo cerkv?je .

Daugumoje Maskvos patriarchato parapij? Lietuvoje liturgijoje naudojama ba?nytin? slav? kalba . Nuo 2005 m. naudojama ir lietuvi? kalba, ta?iau yra ?inoma, kad ir anks?iau liturgija vykdyta lietuvi?kai [7] .

Konstantinopolio patriarchato parapijose be lietuvi? kalbos taip pat naudojamos ukrainie?i?, baltarusi?, graik? kalbos.

Doktrina [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindin?s dogmos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirmojo Visuotinio Ba?ny?ios Susirinkimo T?vai su tik?jimo simbolio tekstu

Ortodoks? Ba?ny?ios mokymas turi du ?altinius ? ?vent?j? Ra?t? ir ?vent?j? Tradicij?. ?ventoji Tradicija ? tai ??ventosios Dvasios gyvenimas Ba?ny?ioje“ [8] . ?ventoji Tradicija yra antlaiki?ka, tai yra tik?jimo praktika, kurios pats J?zus Kristus i?mok? apa?talus ir kurios apa?talai mok? kitus.

Tod?l ortodoks? ?ventosios Tradicijos samprata yra gana apibr??ta ir nekintanti, ji, vis? pirma, apima Kristaus, Apa?tal?, Ba?ny?ios T?v? ir Visuotini? Susirinkim? mokym?. Bet kokia nauja ba?nytin? praktika turi b?ti derinama su pirmyk??iu Ba?ny?ios mokymu. Tai yra pagrindinis ortodoksijos, t. y. tikrojo, apa?tali?kojo tik?jimo kriterijus. Itin smulk?s ar neesmingi krik??ioni?kam mokymui klausimai paliekami tikin?i?j? nuo?i?rai.

Remdamiesi Nik?jos-Konstantinopolio tik?jimo simboliu, krik??ionys ortodoksai i?pa??sta:

  • Tik?jim? vienu Dievu.
  • Vienesm? nedalom? trejyb?: T?v?, S?n? ir ?vent?j? Dvasi?.
  • J?z? Krist? ? mesij? , Vie?pat?, Dievo S?n?, gimus?, bet nesukurt?, pri?mus? k?n? i? mergel?s Marijos .
  • Tik?jim? k?ni?ku Kristaus prisik?limu, ?engimu ? Dang?, art?jan?iu Antruoju Kristaus at?jimu ir am?inuoju gyvenimu.
  • Vien?, ?vent?, kataliki?k? (visuotin?) ir apa?tali?k? Ba?ny?i?, kurios galva ? J?zus Kristus.
Originalus Nik?jos-Konstantinopolio tik?jimo simbolio tekstas graik? kalba  
Lietuvi?kas tekstas [9]  

Nema?iau svarbus mokymas apie mistin? Kristaus pribuvim? ( gr. παρουσ?α ) ?iame pasaulyje. ?Kur du ar trys susirink? mano vardu, ten ir a? esu tarp j?“ (Mt 18, 20). Ba?ny?ia yra pats Kristus ?iame pasaulyje. Ba?ny?ia ? tai bendruomen?, susidedanti i? i?tikim?j? tikin?i?j? ir dvasinink?, kurie kartu sudaro Kristaus k?n?. Tod?l pati Ba?ny?ia yra niekada neklystanti, nors jos nariai (nesvarbu, ar paprasti tikintieji, ar auk??iausi dvasininkai ? patriarchai) gali nupulti ? erezij?.

Auk??iausias krik??ioni? ortodoks? tikslas ? diev?jimas ( gr. theosis , teoz?), ?ventumas.

Teoz? yra pasiekiama per ?vent? gyvenim? Kristuje, t. y. dalyvavim? Sl?piniuose (arba Paslaptysе, gr. Mysteria ), nenutr?kstam? mald? ir askez?.

Sl?piniai (sakramentai) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tai, kas Vakaruose tradici?kai vadinama ?sakramentais“, Ortodoks? Ba?ny?ioje yra vadinama ??ventaisiais Sl?piniais“ (gr. mysterion). Sl?piniai laikomi Dievo ?steigta priemone, padedan?ia siekti teoz?s . Tikslus Sl?pini? skai?ius nenustatytas bei neapribotas, ta?iau d?l protestantizmo plitimo Vakar? Europoje, ortodoks? katekizmuose nuo XVII am?iaus i?skiriami septyni sl?piniai: krik?tas, patepimas mira (sutvirtinimas), atgaila, ligonio patepimas, eucharistija, santuoka, kunigyst? (chirontija). Skirtingai nei katalikyb?je, vienas ir tas pats tikintis turi galimyb? priimti visus Sl?pinius, nes kunigyst? yra suderinama su santuoka. Kitas skirtumas ? patepimas mira (sutvirtinimas) teikiamas i?karto po krik?to (prakti?kai t?ra daroma keli? minu?i? pertrauka). Tikima, jog krik?tas nuplauna nuod?mes, o patepimas mira, kur? Apa?tal? Darb? knygoje i? prad?i? keit? apa?talo rankos prid?jimas, suteikia ?mogui ?ventosios Dvasios dovanas, tod?l laikomasi Naujojo Testamento praktikos ir ?ie du sl?piniai teikiami kuo grei?iau vienas po kito.

Krik??ioni? ortodoks? gyvenimo centre ? Eucharistijos ( gr. eucharistia  ? d?kojimas), arba ?v?. Komunijos Sl?pinys, ?steigtas paties J?zaus Kristaus. Eucharistija yra Dievi?kosios Liturgijos proceso kulminacija. Tikima, jog liturgijos metu ?ventosios Dvasios veikimu duonoje ir vyne ?sik?nija pats Kristus, ir duonos bei vyno pavidalu tikintieji priimama tikr? Kristaus K?n? ir Krauj?, taip tapdami su juo viena.

Komunijai yra ruo?iamasi pasninkavimu, maldomis bei i?pa?intimi (prie? komunij? reikia atlikti atgail?). Tikintysis taip pat turi b?ti pri?m?s krik?t? bei patepim? mira.

Malda ir asketizmas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

J?zaus Kristaus Atsimainymas (metamorfoz?, transfig?racija) Taboro kalne, XV a. ikona

Pasak ortodoks?, vien dalyvauti sl?piniuose ?ventumui nepakanka, nors tai ir yra viena i? b?tin? s?lyg?. ?v. Paulius moko: ?be paliovos melskit?s!“ (1 Tes 5, 17), visas krik??ionio gyvenimas turi b?ti maldingas.

Ortodoks? asketizmas ? ?mogaus valios siekis ?ygdarbiais art?ti dievi?kosios malon?s ?gijimo link [10] . Dievi?koji malon? yra i?gelb?janti, i?gydanti, perkei?ianti bei atnaujinanti ?mogaus prigimt?, paveikt? nuod?mingojo nuopuolio. Asketizmas yra intensyvios pastangos gauti ?ventosios Dvasios malon? kaip i?ganymo ir Dangaus Karalyst?s s?lyg?.

K?no askez? t?ra pasiruo?imas dvasinei askezei. Ortodoksai k?n? supranta kaip ?Dvasios ?ventykl?“ (1 Kor 6, 19). Kiekvienas tikintysis be 4 ilgesni? pasninkavimo period? turi laikytis pasninko ir kiekvien? tre?iadien? bei penktadien?, taip pat tam tikrais atskirais atvejais.

Puikus ortodoksinio gyvenimo pavyzdys ? vienuoli? hesichast? tradicija, kurios esm? ? nenutr?kstama malda tyloje. Pasak vienuoli?, praktikuodamas toki? mald? ?mogus gali imti reg?ti (theoria) Dievo veikim? (energeia). ?vent?j? ?inojimas apie Diev? ?vardijamas terminu ?gnosis“. Hesichasto gyvenimas ? atsiskyr?li?kas (pasaulio at?vilgiu) ir kontempliatyvus. Gausiausias ?altinis, apra?antis hesichast? teorij? ir praktik? yra ?Philokalia“ (liet. ?G?rio meil?“), rinkinys, kur? sudaro ?vairi? autori? IV?XV am?i? tekstai. Nors terminas ?hesichazmas“ siejamas vis? pirma su vienuolyste, neder?t? pamir?ti, jog ?ventumas yra kiekvieno ortodokso siekinys.

Gav?s ?ventosios Dvasios malon? ir jos perkeistas krik??ionis tampa palaimingu (palaimingumas ? gr. μακαρισμ?? , slav. блаженство) [11] . Mato Evangelijoje nurodomi devyni palaimingumo ?sakymai (Mt 5, 3-11):

  • 1. Palaiminti turintys vargdienio dvasi?: j? yra dangaus karalyst?;
  • 2. Palaiminti li?dintys: jie bus paguosti;
  • 3. Palaiminti romieji: jie paveld?s ?em?;
  • 4. Palaiminti alkstantys ir trok?tantys teisumo: jie bus pasotinti;
  • 5. Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo;
  • 6. Palaiminti tyra?ird?iai: jie reg?s Diev?;
  • 7. Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais;
  • 8. Palaiminti persekiojami d?l teisumo: j? yra dangaus karalyst?;
  • 9. Palaiminti j?s, kai d?l man?s jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip ?mei?ia. B?kite linksmi ir d?i?gaukite, nes j?s? laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir prana?us.

D?l ?io gyvo santykio su Dievu ir tiesioginio Dievo patyrimo akcentavimo krik??ioni? ortodoks? teologijai b?dingas neigiamas nusistatymas kra?tutinio racionalizmo , scholastikos , bandym? racionaliai i?ai?kinti tik?jim? at?vilgiu. Ortodoks? teologija apib?dinama kaip ?empirin? teologija“, nes centrin? viet? joje u?ima betarpi?kas tikin?iojo mistinis patyrimas ir ?vent?j? liudijimai.

Autokefalijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Bulgarijos sta?iatiki? cerkv?
Sta?iatiki? cerkv? Choro??iuje , Lenkijoje

Sta?iatiki? Ba?ny?ios yra savaranki?kos. Kiekviena i? j? yra autokefalin?, vadovaujama renkamo vadovo, hierarchija skiriasi priklausomai nuo ?vairi? istorini? s?lyg?, kuriomis Sta?iatiki? Ba?ny?ios vyst?si. ?alia autokefalini? ba?ny?i?, kurios juridiniais ir dvasiniais klausimais yra visi?kai nepriklausomos yra ir autonomin?s ba?ny?ios , kurios savaranki?kai tvarko did?i?j? dal? vidaus klausim?, ta?iau yra priklausomos nuo autokefalini? ba?ny?i? .

Autokefalin?s ba?ny?ios (pagal Konstantinopolio Patriarchato diptich?):

Dvasininkija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Celibatas nevienuoli? kunig? yra laisvai pasirenkamas, ta?iau, jei kunigas nusprend?ia vesti , tai privalo padaryti iki subdiakonato ?ventim?. Jei diakonas ar kunigas lieka na?lys , tokiu atveju antr? kart? vesti negali: jis automati?kai lieka celibatininku arba gali duoti vienuoli?kus ??adus.

Liturgija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?Kristus Visagalis“ ( gr. Παντοκρατωρ ) ? mozaika ?v. Sofijos katedroje

Ortodoks? Ba?ny?ioje yra ?ven?iama ?Dievi?koji liturgija“ ( gr. θε?α λειτουργ?α ).

Egzistuoja trys Dievi?kosios liturgijos variantai: ?v. Jok?bo (I a.), ?v. Bazilijaus Did?iojo (IV a.), ?v. Jono Auksaburnio (V a.), ?v. Bazilijaus liturgija tam tikra prasme yra sutrumpinta ir menkai pakeista ?v. Jok?bo liturgija, o ?v. Jono auksaburnio ? sutrumpinta Bazilijaus liturgija. Tokiu b?du ortodoks? liturgin? tradicija siekia Kristaus ir apa?tal? laikus ir i?liko menkai pakitusi iki m?s? dien?. ?v. Jok?bo liturgija ?ven?iama Jeruzal?je per ?ventes, kitur da?niausiai naudojama ?v. Jono Auksaburnio liturgija.

Liturgija ? 3 dali? (pasiruo?imo liturgija; katechumen?; i?tikim?j?). Liturgija ?ven?iama tikintiesiems stovint, nors yra ir suoliukai, skirti negalintiems stov?ti (seniems, sergantiems, pavargusiems).

Liturgin? kalba priklauso nuo regiono. Graikijoje naudojama koin? graik? kalba, Gruzijoje ? senoji gruzin? kalba, slav? kra?tuose naudojama ba?nytin? slav? kalba ir t. t.

Svarb? vaidmen? liturgijoje u?ima giedojimas. Dvasininkai gieda vis? liturgij?, ir melsdamiesi, ir skaitydami Evangelij?, o jiems pritaria choras bei tikintieji.

Kaip ir per Paskutin? Vakarien?, tikintieji Komunij? priimama duonos ir vyno pavidalu. Tam, kad n? la?elis vyno ir n? kruopel? duonos nety?ia nelikt? nesuvartota, jau po komunijos tikintieji gauna ??ilum?“: da?niausiai pagrindin?s patalpos gale vai?inama ?iltu, vandeniu skiestu vynu ir prosforos (specialios baltos duonos) gabaliukais.

Ortodoksin?s liturgijos esm? ? anapus laiko ir erdv?s vykstantis susijungimas su Dievu ir tikin?i?j? susijungimas Dieve.

Po liturgijos, priklausomai nuo regiono tradicij?, vyksta ?agap?“ ? bendri piet?s ar vakarien?. ?Agap?s“ ir eucharistijos atskyrimas prasid?jo dar ?v. Pauliaus laikais, kai prad?jo formuotis tradicija ?v?. Komunij? priimti tu??iu skrand?iu (?r. 1 Kor. 11).

Kalendorius ir laikas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?ventoji Dvasia nu?engia ant Apa?tal? sekmini? dien?

Dauguma autokefalini? Ba?ny?i? naudoja vadinam?j? mi?r? kalendori?, kurio nekintam? ?ven?i? datos sutampa su Grigaliaus kalendoriumi, o Velyk? data tebeskai?iuojama pagal sen?j? kalendori? (?r. Julijaus kalendorius ). D?l skirtingos skai?iavimo metodikos katalik? ir sta?iatiki? Velyk? data kartais sutampa, kartais skiriasi visu m?nesiu (sta?iatiki? Velykos gali b?ti baland? arba gegu??, ta?iau niekada neb?na kov?.

Dalis autokefalini? ba?ny?i? (Maskvos, Serbijos, Gruzijos, Jeruzal?s) atmeta katalik? popie?iaus Grigaliaus XIII inicijuot? kalendoriaus reform? ir tebenaudoja tik Julijaus kalendori?. D?l to ?i? sta?iatiki? religini? ?ven?i? datos, lyginant su naujuoju kalendoriumi, atsilieka 13 dien?. Senojo kalendoriaus besilaikantys sta?iatikiai Kal?das ?ven?ia sausio 7 d., o ne gruod?io 25 d. (iki 1900  m. tai buvo sausio 6 d., o po 2100  m. bus sausio 8 d.).

Laikas skai?iuojamas pagal Biblijos tradicij?, aptinkam? jau pirmame Prad?ios knygos skyriuje ? dienos prad?ia laikomas vakaras. Kasdieni? patarnavim? ciklas prasideda vakare, po Valand? skaitymo vyksta vakarin?s pamaldos, o baigiasi ciklas Dievi?kosios Liturgijos ?ventimu, prasidedan?iu kit? ryt?, iki piet?.

?itoks laiko skai?iavimas pasitelkiamas ir Evangelijoje, pvz., kai teigiama, jog Kristus mir? 6 valand?, t. y. per pietus.

Palyginus su kitomis krik??ionyb?s kryptimis, ortodoksai daug laiko praleid?ia pasninkaudami. Reguliariai pasninko laikomasi kiekvien? tre?iadien? ir penktadien? (i?skyrus ?ventes), taip pat yra 4 ilgi pasnink? laikotarpiai. ?is pasninko re?imas yra i?lik?s nuo apa?tal? laik?. Seniausias mus pasiekiantis j? apra?antis ?altinis yra Didach?, I am?iuje para?ytas ?Dvylikos apa?tal? mokymas”, kai kuri? Ba?ny?ios T?v? ?traukin?tas ? Naujojo Testamento kanon?.

Misiologija ir ekumenizmas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Visuotinis patriarchas, Konstantinopolio arkivyskupas Baltramiejus I

Bizanti?kai misiologijai b?dingas ?trikalb?s erezijos“ smerkimas, pasak kurios ?ventasis Ra?tas ir Liturgija gali b?ti tik lotyn?, graik? ir hebraj? kalbomis. Krik??ioni? ortodoks? misionieriai nuo ankstyv?j? laik? savo darb? prad?davo ra?ybos sistemos k?rimu ir ?vent?j? tekst? vertimu ? vietin? kalb?. Taip atsirado kirilica , senoji kartvel? kalba ir t. t.

Bet kokios krik??ioni? ortodoks? misijos galutinis tikslas ? naujos nepriklausomos, autokefalin?s Ba?ny?ios suk?rimas. Autokefalij? suteikia jau egzistuojan?ios autokefalin?s Ba?ny?ios, kai naujos (b?simos) autokefalijos tikintieji yra tam pasiruo??.

Krik??ioni? ortodoks? Ba?ny?ios istorijoje nebuvo Vakar? protestantizmo bei reformacijos/kontrreformacijos jud?jim? analog?. Atskilimai da?niausiai b?davo smulk?s ir vyko ne d?l teologini? klausim?, o d?l politini?-administracini? problem? (dalies dvasinink? noras savavali?kai paskelbti autokefalij?, kaip, pavyzd?iui, atskilusi? Ukrainos bendruomeni? atveju, arba dalies tikin?i?j? ?sikibimas ? vietinius papro?ius, nesusijusi? su ortodoksine dogmatika, kaip sentiki? atveju).

Kertinis ortodoks? ir katalik? dogmatikos skirtumas yra filioque klausimas. Krik??ioni? ortodoks? teigimu, ?ventoji Dvasia kyla i? T?vo, o tie, kurie teigia, jog ir i? s?naus (t. y., vis? pirma, katalikai) n?ra tikrojo tik?jimo, nes savo pataisymais i?kraipo Nik?jos-Konstantinopolio tik?jimo i?pa?inim?.

?iuo metu beveik visos autokefalin?s Ba?ny?ios yra tarpkonfesin?s Pasaulio ba?ny?i? tarybos , sukurtos 1961 m., nar?s. Taip pat jos dalyvauja ekumeniniame dialoge su katalik? ir anglikon? ba?ny?iomis .

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Sta?iatikyb? ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/3340
  2. ↑ THE CONSTITUTION OF GREECE : SECTION II RELATIONS OF CHURCH AND STATE, Hellenic Resources network .
  3. ↑ Finland ? Constitution , Section 76 The Church Act, http://servat.unibe.ch/icl/fi00000_.html .
  4. ↑ Constitution of Georgia Archyvuota kopija 2014-03-25 i? Wayback Machine projekto. Paragraph 9
  5. ↑ Zinkevi?ius, Zigmas. Krik??ionyb?s i?takos Lietuvoje: Ryt? krik??ionyb? vardyno duomenimis. ? Vilnius: Katalik? akademijos leidykla, 2005. с. 76-77, 85-86.
  6. ↑ Голубович В., Голубович Е. Кривой город ? Вильно // КСИИМК, 1945, вып. XI. С. 114?125.; Лухтан А., Ушинскас В. К проблеме становления литовской земли в свете археологических данных // Древности Литвы и Белоруссии. Вильнюс, 1988. С. 89?104.; Kernave ? litewska Troja. Katalog wystawy ze zbiorow Panstwowego Muzeum ? Rezerwatu Archeologii i Historii w Kernawe, Litwa. Warszawa, 2002.
  7. ↑ http://www.kolos.lt/enlightenment/213-2010-03-24-11-30-55 Archyvuota kopija 2010-10-05 i? Wayback Machine projekto.
  8. ↑ Лосский В.H. Предание и предания // Журнал московской патриархии, 1970, №4 Archyvuota kopija 2013-01-30 i? Wayback Machine projekto.
  9. ↑ Maldynas. Vilnius, 2009. (Lietuvi?kas krik??ioni? ortodoks? maldynas)
  10. ↑ https://azbyka.ru/asketizm-askeza
  11. ↑ https://azbyka.ru/blazhenstvo Archyvuota kopija 2012-11-10 i? Wayback Machine projekto.
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sta?iatikyb?&oldid=7260239 "