Meteorologinis radaras
Trak? Vok?je
Meteorologin? stotis
Oklahomoje
Uragano "Rita" 3 dien? jud?jimo prognoz?
Meteorologin? stotis
Vent?je
Or? prognoz?
? praktinis, mokslu gr?stas
or?
numatymas. Metodus kuria
dinamin? meteorologija
. Prognozuojama daugiausia sinoptiniu metodu.
Naudojantis
meteorologijos
ir
aerologijos
sto?i? duomenimis, reguliariai sudaromi sinoptiniai ?em?lapiai. I? j? matyti atmosferos darini? ?
ciklon?
,
anticiklon?
, oro masi? ir jas skirian?i?
atmosferos front?
? jud?jimas ir evoliucija. Apskai?iuojama tolesn? orus lemian?i? atmosferos proces? eiga ir su ja susij? or? pakitimai. Be ?em?lapi?, tuo tikslu dar naudojamasi atmosferos vertikaliaisiais pj?viais, aerologin?mis diagramomis, i? dirbtini?
?em?s
palydov? gaunamomis
debes?
nuotraukomis.
Pasaulyje yra daugiau kaip 8000 meteorologijos sto?i?. ?inias apie or? steb?tojai perduoda ir i? kaln? vir??ni?, j?r? laiv?, poliarini? sto?i?. Net sunkiai prieinamose vietose ?rengti automatai, kurie matuoja, u?ra?o ir reguliariai per radij? perduoda koduot? informacij?.
Sinoptiniame ?em?lapyje ?ra?omas
sl?gis
,
v?jas
,
temperat?ra
,
debes?
r??is, dr?gnumo ir sl?gio kitimas, atmosferos rei?kiniai. I?br??iamos
izobaros
(linijos, jungian?ios vienodo sl?gio ta?kus). Tur?damas tok? or? vaizd? ir ?inodamas, kokiu grei?iu jis kinta, sinoptikas gali numatyti, kokie orai artimiausiu laiku bus bet kuriame i? ?em?lapyje pavaizduot? ta?k?.
Ciklon? ir anticiklon? jud?jimo prognozei labai svarbu ?inoti, kokie oro srautai yra ma?daug 5 km auk?tyje, kur atmosferos sl?gis ? apie 500 mb. Sl?gio (izobariniai) pavir?iai ?em?lapyje vaizduojami izohips?mis (vienodo auk??io linijomis). Pavir?iaus auk?tis apskai?iuojamas i? radiozond? duomen?, o tarpiniuose ta?kuose ? interpoliacijos metodu. I? faktinio ?em?lapio, remiantis matematiniu modeliu, sudaromas prognozinis ?em?lapis, da?niausiai, suskaidytas 250x250 km tinklu.
Or? permainas lemia did?iul?s oro mas?s. B?damos ties
j?ra
ar
sausuma
, jos ?gyja t? viet? temperat?r? ir dr?gnum?. I?likdamos ten, kur susidar?, oro mas?s lemia kelet? dien? ar savait?mis nesikei?ian?ius orus. Tokie labai pastov?s orai b?na atogr??? dykumose ir j?rose arba
?emyn?
viduryje. Juos nesunku numatyti. Or? permainos priklauso nuo oro mas?s slinkimo grei?io. Veikiamos ?em?s sukimosi, kai kurios oro mas?s ?sisuka ? judrius s?kurius. Tokie s?kuriai s?lygoja labai permainingus orus, b?dingus vidutin?ms platumoms. Tokius orus numatyti yra daug sunkiau. Nor?damas numatyti kurios nors vietos orus, sinoptikas pirmiausia turi nustatyti, kokia oro mas? yra vir? jos, o po to bandyti numatyti, kaip ji keisis per artimiausias valandas ar dienas.
Vakar? Europoje
orus da?niausiai lemia i? vakar? ? rytus slenkantys
ciklonai
ir su jais susij? frontai ? skirtingos temperat?ros ir dr?gnumo oro masi? sand?ros. Frontai, ne?antys did?iausias
darganas
, paprastai b?na pietin?je ciklon? pus?je. Jei
barometras
rodo, kad sl?gis krinta, ir tuo metu kei?iasi
v?jas
(da?niausiai pradeda p?sti i? pietvakari?), o
debesys
tir?t?ja ir ?em?ja (pasirodo plunksniniai, pereinantys ? plunksninius sluoksninius, v?liau ? auk?tuosius sluoksninius ir lietaus debesis), vadinasi, art?ja
ciklonas
ir ?iltasis frontas. I? ?i? po?ymi? sinoptikas gali gana tiksliai numatyti or? sek? ir permain? laik?. Jei sl?gis did?ja arba padid?j?s nekinta, o dangus giedras ir
v?jas
silpnas, vadinasi susidar?
anticiklonas
ir ma?ai debesuoti, pastov?s orai i?silaikys kelet? dien?, kol ateis
ciklonas
.
Or? analizei ir prognozei reikia vienu metu atliekam? standartini? reguliari? steb?jim? i? daugelio sto?i?. Tarptautin?je standartin?je meteorologijos stotyje yra ?vairi? prietais? ir ?rengim?. Angli?kasis (Stivensono) narvelis slepia nuo
Saul?s
termometrus
, savira?ius prietaisus. I?ak?tame meteorologin?s stoties teritorijos laukelyje matuojama
dirvo?emio
temperat?ra, nustatoma jo b?kl?. Pievinis minimumo termometras registruoja ?emiausi? paros temperat?r? dirvo?emio pavir?iuje.
Anemometras
ir
v?jarodis
rodo
v?jo
greit? ir krypt?.
Heliografas
registruoja
Saul?s
spind?jimo trukm?.
Kritulma?iu
matuojamas krituli? kiekis. Dar yra
barometras
ir
barografas
atmosferos sl?giui matuoti ir registruoti.
Teodolitu
galima nustatyti v?jo krypt? ir greit?.
Specialios aerologijos stotys leid?ia
radiozondus
, matuojan?ius
v?j?
,
sl?g?
,
temperat?r?
ir dr?gnum? iki 30?40 km auk??io.
Or? prognozi? pradininkai buvo ?emdirbiai ir j?rininkai. Darbo pob?dis vert? juos dom?tis orais, ?sid?m?ti j? permain? po?ymius.
M?s? laikais or? prognoz?s teb?ra labai svarbios tam pa?iam ?emdirbiui ir j?rininkui, bet jos labai r?pi ir milijonams aviacijos keleivi?.
Meteorologinius steb?jimus tarptautiniu mastu bandyta sukoordinuoti
1853
m., kai dauguma j?rini? valstybi? sudar? or? steb?jimo sistem? laivybos reikalams.
1878
m. ?kurta
Tarptautin? meteorologijos organizacija
(TMO), atsakinga u? nuolatin? or? steb?jimo tarnyb?.
1951
m. TMO buvo perorganizuota ?
Pasaulin? meteorologijos organizacij?
.