Obligacija

?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Obligacija ? skolos vertybinis popierius , patvirtinantis jo tur?tojo teis? gauti i? obligacij? i?leidusio asmens joje nustatytais terminais nominali? obligacijos vert? (i?mokama i?perkant obligacij?), metines pal?kanas ar kitok? ekvivalent? arba turtines teises (obligacijos i?leid?iamos nematerialia forma, o nuosavyb?s teis? ? jas ?rodoma ?ra?ais asmenin?se vertybini? popieri? s?skaitose ).

Obligacijas gali leisti vyriausyb?s, bendrov?s ar savivaldyb?s. Obligacij? i?leidimas yra b?das pasiskolinti l???, tod?l obligacijos dar vadinamos skolos vertybiniais popieriais. Lietuvoje obligacij? yra i?leidusi Vyriausyb?, ?vairios bendrov?s ir bankai. Savivaldyb?s obligacij? n?ra i?leidusios. Obligacijos yra viena saugiausi? investavimo form?, ta?iau teikian?i? nedidel? gr???.

Svarbiausi obligacij? apib?dinimai:

trukm? (obligacij? i?pirkimo data)
pal?kan? dydis
platintojo patikimumas

Visos ?ios ypatyb?s svarbios vertinant investicij? ? obligacijas rizik? ir patrauklum?. ?mon?s obligacij? pirk?jas tampa jos kreditoriumi, o ne bendrasavininkiu, kokiu gal?t? tapti nusipirk?s bendrov?s akcij?. Ta?iau tokio kreditoriaus teis?s neapsaugotos jokiu kitu b?du (draudimu, turto ?keitimu ar pan.), o tik obligacijas i?leid?ian?io asmens, vadinamo emitentu, pa?adu gr??inti l??as ? i?pirkti obligacijas.

Obligacij? bruo?ai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindin?s obligacij? ypatyb?s yra:

Nominali obligacijos vert? ? i? anksto nustatyta suma, kuri? investuotojas skolina bendrovei, pirkdamas vien? obligacij?.
Obligacij? i?pirkimo data ? data, kuri? bendrov? turi gr??inti investuotojui jo paskolint? pinig? sum?
Pal?kan? norma ? tai bendrov?s mokamos pal?kanos u? pasiskolintas l??as. Da?niausiai bendrov?s pal?kanos i?reikiamos procentais - skai?iuojant nuo nominalios obligacijos vert?s .

Obligacijos r??ys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vyriausyb?s obligacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vyriausyb?s obligacija ? valstyb?s skolos vertybiniai popieriai, valstyb?s prisiimtas ?sipareigojimas i? anksto sutartu terminu i?pirkti obligacij? bei sumok?ti nustatytas pal?kanas. Laikoma, kad valstyb?s i?leid?iamos obligacijos yra saugesn?s ar net visi?kai saugios, nes valstyb? visada vykdo savo ?sipareigojimus ? t. y. laiku i?perka obligacijas ir sumoka pal?kanas. Tik i?imtiniais atvejais d?l perversm? ar kataklizm? valstyb?s obligacij? i?pirkimas gali b?ti atid?tas. Kaip tik d?l to, kad valstyb?s obligacijos laikomos saugiomis, u? jas paprastai mokamos ma?esn?s pal?kanos nei u? ?moni? obligacijas. D?l ?ios prie?asties valstybin?s obligacijos da?nai b?na ne tokios pelningos. Kita vertus, valstybini? obligacij? pelningumas priklauso nuo obligacij? rizikos (vyriausyb?s, valiutos, infliacijos). Vyriausyb?s da?niausiai i?leid?ia ilgalaikes obligacij? emisijas nuo 1 iki 30 met?, re?iau skolinasi l??as iki vieneri? met? terminui. Beveik vis? pasaulio valstybi? vyriausyb?s leid?ia obligacijas siekdamos pritraukti kapital?.

Savivaldyb?s obligacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Savivaldyb?s obligacijos ? Savivaldybi? obligacijas JAV Municipalini? vertybini? popieri? cirkuliacijos teisinio reglamentavimo taryba apibr??ia kaip obligacij? leid?jo ?sipareigojim? i?mok?ti pagrindin? sum? nustatytu laiku kartu su nustatyta pal?kan? norma .

Pagrindiniai skirtumai, skiriantys savivaldybi? obligacijas nuo kit? ?kio subjekt? obligacij? yra ?ie:

auk?tesnis nei bank? ar korporacij? obligacij? patikimumas;
?emesn?s nei bank? ar korporacij? obligacij? pal?kan? normos;
pal?kan? pajamos neapmokestinamos pajam? mokes?iu.

Bendrovi? obligacijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Bendrovi? obligacijos ? tai ?moni? i?leisti skolos vertybiniai popieriai, u? kuri? i?pirkim? ?mon?s atsako visu savo turtu. ?ie vertybiniai popieriai i?leid?iami iki 30 met? laikotarpiu. Pal?kanos u? bendrovi? obligacijas paprastai yra didesn?s nei u? Vyriausyb?s vertybinius popierius. Priva?i? kompanij? obligacijos laikomos rizikingesn?mis u? valstybines obligacijas, ta?iau rizika priklauso nuo konkre?ios kompanijos. Priva?i? kompanij? obligacij? reitingai ir kaina daug labiau svyruoja nei valstybini? obligacij?, kadangi kompanij? finansin? pad?tis n?ra tokia stabili kaip vyriausybi?.

Esminiai bendrovi? obligacij? bruo?ai:

Obligacija yra finansinis instrumentas skolos kapitalui formuoti, ir rei?kia j? i?leidusios bendrov?s ?sipareigojim? tam tikr? dien?, i?pirkimo metu sumok?ti obligacijos savininkui jos nominalios vert?s dyd?io pinig? sum? ir periodi?kai, arba obligacijos i?pirkimo metu, mok?ti nustatytas pal?kanas.
Obligacijos savininkai yra laikomi j? i?leidusios bendrov?s kreditoriais, j? reikalavimo teis?s yra garantuojamos bendrov?s turtu lygiomis teis?mis su kitais bendrov?s kreditoriais, o kai kuriais atvejais, u?tikrinant ?ias teises bendrov?s turto ?keitimu.
Obligacijos gali b?ti laikomos alternatyva bank? paskoloms ir akcin? bendrov? i?leisdama obligacijas gali skolintis labiausiai jos verslo poreikius atitinkan?iomis s?lygomis - pasirinkti tinkamiausius terminus, pal?kan? mok?jimo schemas, valiut? ir t. t.

Obligacij? por??iai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Obligacijos pagal apdraudim? skirstomos:

Apdraustos obligacijos ? tai obligacijos, u? kurias kompanija laiduoja savo turtu. Da?niausiai susiduriama su atvejais kai ?mon? obligacij? saugum? garantuoja savo nekilnojamu turtu. Tokios obligacijos dar vadinamos hipotekomis. ?ios obligacijos yra laikomos saugiomis, kadangi netgi kompanijos bankroto atveju obligacij? savininkas ?gyja teis? parduoti nekilnojam?j? turt?.
Neapdraustosios obligacijos ? tai yra tipin?s daugelio kompanij? leid?iamos obligacijos u? kurias mokamos nustatytos pal?kanos, o pasibaigus terminui, jos i?perkamos.

Obligacijos pagal pajam? b?d? skirstomos:

Fiksuot? pal?kan? obligacijos ? tai obligacijos su nekintama pal?kan? norma. Kiekvieno pal?kan? mok?jimo periodo pabaigoje obligacijos savininkui yra i?mokamos obligacijos prospekte nurodyta pal?kan? norma.
Kintan?i? pal?kan? obligacijos ? tai obligacijos, kuri? pal?kan? norma nuolat kinta priklausomai nuo pasirinkto atskaitos standarto. Da?niausiai kintan?iu standartu ?vardinamos centrini? bank? nustatytos pal?kan? normos, tarpbankin?s pal?kan? normos arba valstybini? obligacij? pelningumas. Prie ?io kintan?io standarto pridedamas kompanijos obligacij? rizikos priedas. Taigi obligacijos savininkui yra i?mokomos sud?tin?s pal?kanos sudarytos i? fiksuoto rizikos priedo ir kintan?ios atskaitos standarto pal?kan? normos.
Pajam? obligacijos. ?i? obligacij? pal?kan? norma priklauso nuo emitento gaunamo pelno. Da?nai tokias obligacijas platina bankrutuojan?ios kompanijos, kadangi emitento bankroto atveju obligacij? savininkui nesumok?tos pal?kanos nerei?ki? emitento ?sipareigojim? nevykdymo.
Nulinio kupono obligacijos ? ?ios obligacijos neturi pal?kan? normos. Pirminio platinimo metu jos parduodamos su nuolaida, o v?liau i?perkamos j? tikr?ja verte (pvz., 1000 Lt. obligacija, parduodama u? 700 Lt., o po trej? met? i?perkama u? 1000 Lt.). ?ios obligacijos nei?moka pal?kan? norm? kiekvienais metais, o visa suma i?mokama pasibaigus terminui.

Obligacijos pagal termin? skirstomos:

Obligacijos iki pareikalavimo ? emitentas gali ?io tipo obligacijas i?pirkti nepasibaigus nustatytam obligacij? supirkimo terminui. Paprastai tokiu atveju kompanija obligacijos savininkui i?moka priemok?.
Neterminuotos obligacijos ? obligacijos, kuri? i?pirkimo data n?ra nustatyta.
Terminuotos obligacijos ? ?ios obligacijos turi konkre?iai nustatyt? visos obligacij? emisijos i?pirkimo dat?.
Serijin?s obligacijos. Skirtingai nei terminuotos obligacijos, serijin?s obligacijos i?perkamos keliais etapais.

Kiti galimi obligacij? bruo?ai:

Konvertuojamosios obligacijos ? ?ios obligacijos, j? savininkui suteikia teis? konvertuoti turimas obligacijas ? emitento akcijas pagal i? anksto nustatyt? konvertavimo koeficient?. Tokia obligacijos savyb? gali b?ti suteikiama beveik visoms obligacijoms, norint jas padaryti patrauklesnes.
Euroobligacijos ? tai ne nacionaline valiuta i?leistos obligacijos (pvz., Lietuvoje veikian?ios kompanijos Lietuvoje platinamos obligacijos, kuri? atsiskaitymo valiuta yra JAV doleris).
Antrar???s obligacijos ? menkos kokyb?s, bet dideles pal?kanas teikian?ios obligacijos, kurias i?leid?ia silpnos ?mon?s. Menkas obligacijos ?vertinimas rei?kia didel? tikimyb?, kad obligacija i?tikus bankrotui nebus i?pirkta.
Hipotekos obligacija yra u?tikrinta nekilnojamuoju turtu, kur? valdo j? i?leidusi ?mon?. ?kei?iant turt?, u?statas registruojamas specialiuose registruose, kuriuos tvarko valstybin?s ar priva?ios ?mon?s. Kreditoriui suteikiama teis? susigr??inti skol?, u?registruot? sumos ribose. Jei skolininkas nemokus, kreditoriai gauna ?plauk? i? realizuoto turto pagal u?stato registravimo eili?kum?. Taigi, tokiu atveju u?statytas turtas patenka ? kito savininko rankas. Jei skolininkas mokus, u?statytas turtas lieka jam.

Obligacijos vert? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Obligacijos vert? rinkoje priklauso nuo tuo metu rinkos pageidaujamos pal?kan? normos. Pal?kan? normai augant, obligacijos vert? krenta, pal?kan? normai ma??jant ? obligacij? vert? kyla.

Nominali vert? ? kaina, u?ra?yta ant obligacijos.

Tikroji vert? ? kaina, kuri tur?t? patikimai atspind?ti rinkos kain?.

Rinkos vert? ? kaina, kuri? moka investuotojas .

Rinkos vert? apskai?iuojama pagal formul?:

$V=I*PVIFA_{k_{d},n}+MV*PVIF_{k_{d},n}$ , kur:

I ? mok?jimas pagal kupon? (kiek pinig? bus i?mok?ta u? period? (pvz ? ketvirt?))

MV ? nominali vert?

$k_{d}$ ? diskonto norma

n ? mok?jimo period? skai?ius

$PVIFA_{k_{d},n}$ ? Present Value Interest Factor of Annuity ? periodinio mok?jimo perskai?iavimas ? dabartin? vert? koeficientas

$PVIF_{k_{d},n}$ ? Present Value Interest Factor ? Esamosios vert?s perskai?iavimo koeficientas

Skai?iavimo pavyzdys:

I?leista 1000 lt nominalo 3 met? trukm?s obligacija. Metin? pal?kan? norma ? 24 %. Mok?jimai vykdomi kas ketvirt?. Pageidautina pal?kan? norma rinkoje ? 24 %.

$I={\frac {1000*0,24}{4}}$ ? vienos ketvirtin?s i?mokos dydis