Klasikin? mechanika arba Niutono mechanika  ? fizikos mokslo ?aka nagrin?janti fizikini? k?n? jud?jim? ir j? s?veik?. Tai bene pati seniausia fizikos mokslo ?aka, susiformavusi dar XVII am?iuje. Jos k?r?jas buvo Izaokas Niutonas .

?iuolaikin? klasikin? mechanika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?iuolaikin? klasikin? mechanika turi dvi formuluotes: Lagran?o mechanika ir Hamiltono mechanika . Jos i? esm?s yra ekvivalen?ios klasikinei (Niutono) mechanikai ta?iau yra da?niau naudojamos ?iuolaikini? mechanikos u?davini? sprendimui. ?iose naujose mechanikos formuluot?se i? esm?s neb?ra j?gos s?vokos, o daugiausia operuojama energijos s?voka.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Aristotelio fizika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Antikin?s Graikijos filosofas Aristotelis susiejo med?iag? jud?jim? su jos kilme. Pavyzd?iui, ?em? ir vanduo, kadangi jie yra sunk?s, juda link visatos centro (?em?s), o ugnis ir oras yra lengvi, tod?l juda nuo centro. ^[1] Kadangi inercijos s?voka buvo ne?inoma, tai net pastovus tiesiaeigis jud?jimas negal?jo b?ti paai?kintas be j?gos veikimo. Pavyzd?iui, Aristotelis ai?kina, kad str?l?s jud?jimo prie?astis yra ta, kad kai ji juda, ji sukuria tu?tum?, kurios gamta nem?gsta ir tod?l str?l? yra stumiama ? priek? oro, kuris u?pildo vakuum? . ^[2]

Klasikin?s mechanikos taikymo ribos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Klasikin? mechanika galioja k?nams, judantiems grei?iais, ?ymiai ma?esniais u? ?viesos greit? : v/c << 1. Jei ?i s?lyga nei?pildoma, tuomet reikia taikyti reliatyvumo teorij? .

Antra vertus, klasikin? mechanika nustoja galioti, kai de Broilio bangos ilgis n?ra daug ma?esnis, palyginus su nagrin?jamos sistemos matmenimis. Nereliatyvistiniu atveju de Broilio bangos ilgis lygus

${\displaystyle \lambda ={\frac {h}{p}}}$,

kur h yra Planko konstanta , p yra impulsas.

Klasikin?s mechanikos ?akos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis klasikin?s mechanikos skirstymas yra ?iais tris ?akas:

• Kinematika  ? fizikos mokslo ?aka, nagrinejanti jud?jimo trajektorijas, poslinkius, grei?ius ir pagrei?ius.
• Dinamika  ? fizikos mokslo ?aka nagrin?janti pagrei?io atsiradimo prie?astis ir skai?iavimo b?dus.
• Statika  ? fizikos mokslo ?aka nagrin?janti nejudan?ius k?nus bei j? savybes.

Kitas skirstymas yra paremtas matematiniu apra?ymu:

• Niutono mechanika
• Lagran?o mechanika
• Hamiltono mechanika

Taip pat skirstymas gali b?ti paremtas taikymo sritimi:

• Dangaus mechanika
• Kontinuumo mechanika
• Relatyvistin? mechanika
• Statistin? mechanika

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?is straipsnis apie mechanik? yra nebaigtas . J?s galite prisid?ti prie Vikipedijos papildydami ?? straipsn?.