Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Niobis
(anks?iau angli?kai vadintas
kolumbiu
) ? 41-as
cheminis elementas
periodin?je lentel?je,
metalas
, ?ymimas
Nb
.
Niobis yra retas, mink?tas, pilkas bei elastingas metalas, randamas
pirochlore
,
euksenite
,
kolumbite
. ?is elementas pirmiausia buvo rastas pastarajame minerale ir d?l ?ios prie?asties buvo pavadintas
kolumbiu
.
Pramon?je niobis yra ?vairi?
plieno
lydini? sudedamoji dalis. ?is metalas naudojamas branduolin?je pramon?je,
elektronikoje
,
optikoje
ir
juvelyrikoje
.
Gryno niobio gamtoje niekada neb?na, ta?iau jo jungini? galima rasti Kanadoje, Brazilijoje, Nigerijoje, Kongo Demokratin?je Respublikoje ir Rusijoje.
Niobis buvo aptiktas kaip sudedamoji
tantalo
r?d? dalis, o senov?s graik? sakm?se
Niob?
buvo
pusdievio Tantalo
dukra.
Tantalas kur? laik? buvo vadintas
kolumbiu
(
columbium
), kadangi jo atrad?jas anglas ?. Ha?etas element?
1801
m. aptiko i?
Amerikos
atve?tame minerale kolumbite (Amerik? atrado keliautojas
Kolumbas
). Ta?iau
1802
m. ?vedas Ekebergas kolumbite aptiko dar vien? nauj? element? ?
tantal?
.
1844
m. vokietis G. Roz?
Bavarijos
kolumbite irgi aptiko kolumb?, ta?iau pavadino niobiu, kuris
1950
m. ir priimtas kaip norminis pavadinimas, nors iki tol anglai ir amerikie?iai rinkosi kolumbio variant?.
Apskai?iuota, jog 2006 m. i? 44 500 i?kasto niobio ton? 90% jo buvo panaudota auk?tos klas?s plieno gamybai,
[1]
kurie naudojami reaktyvini? turbin? gamybai. Niobis taip pat yra naudojamas radiotechnikoje bei kompiuteri? gamyboje.
- Bronius Matulis, Vitalijus Janickis.
Metalai, metaloidai ir nemetalai.
Kaunas: Technologija, 2010, 112?113 p.
ISBN 978-9955-25-862-9
.