Neokonfucianizmas ( kin. 宋明理學,  pinyin : Song-Ming l?xue 'Song?-Ming? racionalusis idealizmas') ? konfucianizmo paveikta kin? m?stymo tradicija, IX a. sukurta Han Ju ir Li Ao , o XI a. i?pl?tota D?ou Duni . Neokonfucianizmas i?kilo Song? ir Ming? dinastij? valdymo laikais.

Neokonfucianizmas buvo bandymas reformuoti konfucionizm?, atsisakant mistini? daoizmo bei budizmo element?, paveikusi? Konfucijaus mokym? Hani? dinastijos laikais. Nors neokonfucionistai naudojo kai kurias daoizmo ir budizmo s?vokas, bet j? metafizin? turin? taik? ne soteriologiniams, o racionalistin?s etin?s filosofijos tikslams. ^[1]

Neokonfucianizmas daugiausia nagrin?jo ontologijos , kosmologijos , pa?inimo, antropologijos, psichologijos problemas. Pagrindiniai mokymai apie princip? ( li siue ), mokymas apie ?ird? ( sin siue ), mokymas apie keli? ( dao siue ). Neokonfucianizmo mokyklos nevienodai ai?kino visa reguliuojan?io principo ( kin. 理,  pinyin : l? ) kilm?. D?u Si man?, kad li kartu su gyvastimi, materija ( ?i , kin. 氣,  pinyin : qi ) sudaro dualistin? por?, tuo tarpu Vang Jangmingas li laik? vienatine pasaulio ?vairov? kurian?ia j?ga, o ?i ? tik li padariniu. Pasak jo, ?mogaus ?irdis yra viso pasaulio gyvavimo prielaida, taip pat intuicij? prie?prie?ino protui, teig? prote gl?din?ias ?gimtas id?jas. V?liau Dai ?ingas atmet? li metafizines prielaidas ir laik? ?i? kategorij? daikt? tvarka, kuri atskleid?iama analitiniu tyrimu.

Neokonfucianizmas nesudar? vieningo mokymo, ta?iau skirting? ?ios tradicijos sek?j? filosofij? vienijo tik?jimas tikrove , jos suprantamumu, racionalumu, humanizmas (tik?jimas ?mogumi, sociumu). Tikima, kad ?manoma derm? tarp individualumo ir visumos. ^[2]

Neokonfucianizmas Edo laikotarpiu paplito Japonijoje, XV a. ? Vietname ir Kor?joje ( D?iosono dinastijoje tapo valstybine ideologija). Kinijoje XIX a. pab., kai ?alis susid?r? su Europos kult?rine ir militaristine invazija, neokonfucianizmas imtas traktuoti kaip atgyvenusi ideologija. 1911 m. Kinijos Respublika j? i?brauk? i? mokymo program?, o ?sigal?jus komunistams u?drausta. Nuo XX a. vid. prad?tas pl?toti modernusis neokonfucianizmas. Jo atstovai (Siong ?ili, Tan Dziuni, Feng Joulanas, Mou Dzongsanas, Vingcit ?anas, ?unging ?engas, Li Dzehou, Tu Veimingas) nagrin?ja asmens pad?t? visuomen?je, ?mogaus ir gamtos ry?ius, neokonfucianizmo ir did?i?j? pasaulio religini? ir filosofini? tradicij? s?veik?, konfucianistini? socialini? politini? ideal? status? dabartiniame pasaulyje, neokonfucianizmo vaidmen? Ryt? ir Pietry?i? Azijos socialiniame, politiniame, kult?riniame suklest?jime. Pabr??ia tikslo siekim?, kolektyvin? atsakomyb?, asmenini? interes? aukojim? kolektyviniams, valdant?j? elit? si?lo sudaryti i? gabiausi? ir s??iningiausi? ?moni?. ^[3]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]