Natiurmortas

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
William Harnett, Sena Violon?el? (1886 m.)

Natiurmortas ( pranc. nature morte  ? negyvoji gamta) ? dail?s ?anras; tapybos , kartais grafikos k?rinys, kuriame da?niausiai vaizduojami negyvi daiktai, nuskinti vaisiai, g?l?s, med?iokl?s ar kitokios ?mogaus veiklos atributai. Kartais vaizduojami ir gyvi vabzd?iai , pauk??iai , ?v?rys bei ?mon?s. Jie papildo pagrindin? motyv?. Dailininkas specialiai komponuoja daiktus, ry?kina j? strukt?r?, erdvinius tarpusavio santykius, siekiama spalv? , ton? bei ?vies?e??li? darnumo.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pasaulyje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Senov?s rom?n? sien? tapyboje, mozaikoje buvo natiurmorto element?. Artim? natiurmortui kompozicij? (vadinamojo g?li? ir pauk??i? ?anro k?rini?) sukurta Kinijoje VII ? X a. (dailininkai Siui Si , Bien Luanas , Cui Bo ). Viduram?iais ir renesanso laikotarpiu Vakar? Europoje natiurmorto motyvai, da?nai tur?j? simbolin? reik?m?, buvo ?komponuojami ? fig?rines kompozcijas ( J. ir H. van Eik? Nyderlanduose , A. Di?rerio , V. Stvo?o , K. Vico Vokietijoje k?riniai). 1504 m. D?. de Barbaris nutap? pirm?j? natiurmort?. XVI a. pab.? XVII a. pr. nema?ai natiurmorto element? esama P. Artseno (Nyderlandai), J. Breigelio Aksominio ( Flandrija ) temin?se kompozicijose. ?vairaus tipo natiurmort? sukurta XVII a. Olandijoje. Jie pasi?ymi tapybi?kumu, spalv? ir ton? subtilumu ( P. Klasas , V. Heda , V. van Alstas , J. de Hemas , V. Kalfas , A. Boschartas , B. van der Astas , A. van Bejerenas ). G?li? natiurmortus XVIII a. pr. Olandijoje k?r? R. Rei? ir J. van Heisumas .

Spalvingi, ekspresijos pilni natiurmortai buvo kuriami Flandrijoje ( F. Sneidersas , D. Segersas, J. Fleitas). XVII? XVIII a. pr. natiurmorto ?anras kultivuotas Italijoje (D?. Rekas, D?. B. Ruopolas, E. Baskenis), Ispanijoje ( F. Surbaranas , D. Velaskesas , A. Pereda, Ch. San?as Kotanas), Pranc?zijoje ( ?. ?ardenas , ?. B. Udri, F. Deportas), Vokietijoje (G. Fl?gelis, K. Paudis). Ital? ir ispan? natiurmortai pasi?ymi ritmi?ka kompozicija, sodriu koloritu , juose ry?ki karavad?izmo ?taka; pranc?z? natiurmortai (ypa? ?ardeno kompozicijos) ? intym?s, laisvos kompozicijos, subtili? spalv?. Rusijoje ?is ?anras atsirado XVIII a. (G. Teplovas, P. Bogomolovas, T. Uljanovas). XVIII a. vid.? XIX a. pr. natiurmorto ?anras kultivuotas nedaug.

Reik?ming? natiurmort? XIX a. nutap? F. Goja , E. Delakrua , G. Kurb? , impresionistai ir postimpresionistai . V. van Gogo natiurmortai ekspresyv?s ir dramati?ki, P. Sezano  ? tapybi?ki ir rai?k?s. Rus? dailininkai: I. Chruckis, I. Kramskojus , I. Repinas , V. Surikovas bei Kilnojam?j? dail?s parod? draugijos nariai suk?r? etiudini? natiurmort?. Realistini? natiurmort? su ry?kiomis socialin?mis tendencijomis sukurta XX a. ( D. Rivera , D. Sikeirosas , Meksika ; R. Gut?zas, Italija). Fovistini? natiurmort?, kuriuose ry?kinamos emocin?s ir dekoratyvin?s spalv? ir fakt?r? savyb?s, nutap? A. Matisas (Pranc?zija). ?. Brakas (Pranc?zija), P. Pikasas ir Ch. Grisas (Ispanija) suk?r? kubistini? natiurmort?. Rusijoje natiurmorto ?anras suklest?jo XX a. prad?ioje (impresionistiniai K. Korovino, I. Grabario, romantiniai P. Kuznecovo, G. Sudeikino, dekoratyv?s I. Ma?kovo, R. Falko natiurmortai).

Lietuvoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvos dail?je natiurmorto element? pasirod? XVIII a. pab.?XIX a. pr. fig?rin?se kompozicijose (dailininkai P. Smuglevi?ius , K. Ruseckas , V. Neveravi?ius ). XX a. I pus?je J. Vieno?inskis , P. Kalpokas , V. Vizgirda , A. Gudaitis , A. Varnas , V. Kairi?k?tis , V. Eidukevi?ius suk?r? natiurmort?, vaizduojan?i? g?les, indus, lietuvi? liaudies skulpt?r?les. Tarybiniais metais ry?kaus kolorito, emocing? natiurmort? nutap? vyresniosios ( E. Jurk?nien? , L. Katinas , B. Mingilait? , A. Petrulis , A. Savickas ) ir viduriniosios kartos (V. Bi?i?nas, V. Kisarauskas , G. Petrova , L. Tuleikis ) dailininkai. [1]

Galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Natiurmortas Lietuvi?koji tarybin? enciklopedija , VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 99 psl.