Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mungo ?mogus
, taip pat ?inomas kaip
Lake Mungo 3
(Mungo e?ero 3), buvo pirmyk?tis
Australijos
?emyno gyventojas, kuris, manoma, gyveno prie? 40 t?kst. met?,
Pleistoceno
laikotarpiu. Jo palaikai 1974 m. buvo aptikti prie Mungo e?ero
Naujajame Piet? Velse
ir laikomi seniausiais anatominiu po?i?riu ?iuolaikinio ?mogaus palaikais, rastais Australijoje, nors d?l tikslaus am?iaus tebesigin?ijama. Nesenos
[kada?]
Mungo ?mogaus
mitochondrij?
DNR analiz?s rezultatai prie?tarauja
?mogaus evoliucijos
vienos kilm?s hipotezei, teigian?iai, kad ?mogaus evoliucija prasid?jo i?imtinai Afrikoje.
Mungo ?mogus buvo aptiktas
1974
m.
vasario 26
d., pajudinus sm?lio
kopas
prie sauso Mungo e?ero. K?nas buvo apibarstytas raudona
ochra
[1]
(anks?iausias sud?ting? laidojimo ritual? ?rodymas, ypatingai reik?mingas
Australijos aborigenams
, kadangi iki tol kai kurios tradicijos buvo laikomos egzistavusios nuo v?lesnio laikotarpio).
?mogaus griau?iai rasti prastai i?silaik?, su tr?kstamomis didel?mis
kaukol?s
dalimis bei pa?eistu daugumos gal?ni? kaul? pavir?iumi. Kai kuri? antropolog? manymu, tiksliai nustatyti
lyt?
gali nepavykti, nors paprastai kalbama kaip apie vyri?k? lyt?. Mungo ?mogus buvo palaidotas gulintis ant nugaros, ant sl?psnos sunertomis rankomis. Remiantis
osteoartrito
,
dant?
susid?v?jimo po?ymiais, sprend?iama, kad Mungo ?mogus mir? b?damas gana senas. Vertinant pagal gal?ni? kaul? ilg?, ?mogaus ?gis buvo apytiksliai 170 cm.
1995
m. Australijos Nacionalinio Universiteto studento prad?to Mungo ?mogaus kaul? mitochondrij?
DNR
tyrimo rezultatai parod?, kad genetiniu po?i?riu jis skiriasi nuo ?iuolaikini? ?moni? (n?ra kil?s nuo
mitochondrin?s Ievos
, vadinamojo paskutinio bendro ?moni? prot?vio), ir jo mitochondrin? linija i?nykusi.
[reikalingas ?altinis]