Mordvi? ?em?
,
Mordovos ?em?
(
rus.
Мордовская земля
),
Mordija
(
Mordia
) ? istorinis regionas dab. Europin?je Rusijoje, kuriame viduram?iais vyravo
mordvi?
gentys. Sudaro dal?
Viduriniojo Pavolgio
Mordvi? ?em? be dabartin?s
Mordvijos Respublikos
ap?m? pietines
?emutinio Naugardo srities
teritorijas. Tradicin?s regiono ribos buvo
Oka
(vakaruose ir ?iaur?s vakaruose, u? kurios buvo
Riazan?s-Muromo ?em?
),
Volga
(?iaur?je),
Sura
(rytuose, u? kuri? prasideda
Mari? kra?tas
). Pietin? riba sutampa su mi?king? teritorij? per?jimu ?
Ponto step?
.
?iaurin?je Mordvi? ?em?s teritorijoje istori?kai gyveno
erziai
, o pietin?je ?
mok?ai
. J? tradicin? skiriamoji riba buvo Mok?os up?s ?emupis.
Prie?istoriniais laikais regione klest?jo
Gorodeco kult?ra
, i? kurios kilo tiesioginiai mordvi? prot?viai ? Riazan?s-Okos gentys.
Mordviai pirm? kart? minimi got? istoriko
Jordano
VI a. V?liau visa j? gyvenama teritorija prad?ta vadinti Mordija (Bizantijos ?altiniuose) ar Mordvi? ?eme (Rusios ?altiniuose). Jau I t?kst. i?siskyr? dviej? b?sim?j? etnini? grupi? ? erzi? ir mok?? ? kult?ra.
XI?XIII a. Mordvos ?em? atsid?r? tarp dviej? tuometini? galybi? ?
Pavolgio Bulgarijos
rytuose ir
Kijevo Rusios
vakaruose. Abi ?ios valstyb?s palaik? prekyb? su mordviais (pagrindin?s j? prek?s buvo kaliukais, medus, va?kas), kas l?m? spartesn? ekonomin? vystym?si. Puldin?jimai i? abiej? kaimyni? irgi skatino kra?to konsolidacij?, vienijim?si.
XII a. ?m? formuotis pirmieji mordvi? politiniai junginiai, kuriuos vald? kunigaik??iai. XIII a. pirmoje pus?je vengr? misionierius Julijanas mini apie dvi stiprias Mordvi? ?em?s kunigaik?tystes. ?iaurin?je ?em?s dalyje vald? kunigaik?tis (injazoras)
Purgazas
. Jis vie?patavo ?iaurin?je Mordvos dalyje, ir jo vie?patavimas leido formuotis atskirai erzi? savimonei. Jo valstyb? Rusios ?altiniuose buvo ?vardijama kaip
Purgaso Rusia
(
rus.
Пургасова Русь, Пургасова волость
). Kitas tuometinis kunigaik?tis (kanazoras) buvo
Pure?emas
, sp?jama, vald?s pietin?je Mordvos dalyje ir siejamas su mok?? tapatyb?s susiformavimu.
XIII a. Mordvi? ?em? tapo
Aukso ordos
duoklininke, bet, kaip ir Rusia, nepriklaus? jai tiesiogiai. Vietos kunigaik??iai ir totoriai buvo skiriami rinkti
jasak?
i? vietini? gyventoj?, dalyvaudavo mongol? ?ygiuose ? vakarus. Tuo metu mordvi? svarbiausia gyvenviete tapo Moch?os miestas, savoti?kas centras. Valdant mongolams-totoriams, ?m? vystytis kra?to ?kis, ?emdirbyst?, gyvulininkyst?. D?l savo atokumo Mordvi? ?em? nebuvo nei islamizuota, nei tiurkizuota.
XV a. viduryje Aukso Ordai galutinai su?lugus, d?l Mordvi? ?em?s ?m? konkuruoti
Maskvos Did?ioji Kunigaik?tyst?
ir
Kazan?s chanatas
. Dar XIII a. Volgos ir Okos santakoje pastatytas
?emutinis Naugardas
tapo vienu pagrindini? miest?, i? kurio vykdyta mordvi? kolonizacija. Maskva siek? sustiprinti savo rytines sienas, ir jai b?tina buvo s?junga su mordviais. Mordviai dalyvavo Maskvos ?ygiuose prie? Kazan? ir netgi galutin?je Kazan?s apgultyje 1552 m.
1552
m.
Rusijai
nukariavus Kazan?s chanat?, jos sud?tyje galutinai atsid?r? ir mordvi? ?em?s. Administraci?kai Mordvi? ?em? priskirta Kazan?s dvaro
prikazui
, o vietoje buvo skiriami
vaivados
, kurie reziduodavo svarbiausiuose miestuose. Svarbiausi j? buvo
Temnikovas
ir
Saranskas
. Stipriai keit?si regiono etnin? sud?tis: i? ?iaur?s kra?t? kolonizavo
rusai
, d?l ko ?iaurin? ?em?s dalis buvo spar?iai rusifikuojama. Etniniai mordviai liko tik pietin?je dalyje. XVIII a. vosame kra?te jie tesudar? 25 proc. gyventoj?.
XVIII a. Mordvi? ?em? buvo administraci?kai padalinta tarp trij? gubernij?. Kadangi mordviai didele dalimi vis dar buvo pagonys, labai sustiprinta kra?to kristianizacija, atsivert?liams suteikiant privilegij? ir jiems duodant tokias pa?ias teises, kaip ir rusams. Tai dar labiau paskatino kra?to rusifikacij?. XIX a. prad?ioje dauguma mordvi? buvo tap? krik??ionimis.