Moravija
(
?ek.
ir
svk.
Morava
,
vok.
Mahren
,
lenk.
Morawy
,
veng.
Morvaorszag
) ? istorinis regionas
?ekijos
rytuose. Moravijos pavadinimas kil?s nuo
Moravos
up?s, kuri i?teka regiono ?iaur?s vakaruose.
Moravija u?ima didesn? ryt? ?ekijos dal?. Moravijos sud?tyje yra
Piet? Moravijos kra?tas
,
Zlino kra?tas
, taip pat
Moravijos-Silezijos
,
Olomouco
,
Pardubic?s
,
Vyso?inos
ir
Piet? Bohemijos
kra?t? dalys.
?iaur?je Moravija ribojasi su
Lenkija
ir
?ek? Silezija
; rytuose su
Slovakija
; pietuose su
?emutine Austrija
, vakaruose su
Bohemija
. Moravijos ?iaurines ribas formuoja
Sudet?
kalnai, kurie rytuose pereina ?
Karpat?
kalnus.
Kra?to ?irdyje yra du ? Moravos ir Tajos ? nuos?din?s kilm?s baseinai. Vakaruose
Bohemijos-Moravijos auk?tumos
pakyla iki 800 m, ta?iau auk??iausias kalnas,
Prad?d
(vok. Altvater) yra ?iaur?s vakaruose, Sudetuose; jo auk?tis 1490 m.
Moravija n?ra vienalyt?. J? sudaro 5 kult?riniai regionai, kurie skiriasi savo tarm?mis ir kra?tovaizd?iais. Centrin? dalis su Olomouco miestu yra
Hana
(
Hana
). ?iaur?s rytuose yra
Lachija
(
La?sko
). Vakarin?, kalnuota Moravijos dalis yra vadinama
Horakija
(
Horacko
), ir ?ia svarbiausias miestas yra
Jihlava
. Pietin? Moravijos dalis, prie sienos su Austrija yra
Moravijos Slovakija
(
Slovacko
), o ry?iausias pakra?tys, prie sienos su Slovakija vadinamas
Moravijos Valakija
(
Vala?sko
).
Bohemijos pietuose yra
Vienos baseinas
, kuriame i?gaunama
nafta
ir
lignitas
.
Ostravos
apylink?se iki pat
1995
intensyviai buvo i?gaunama
anglis
. Svarbiausia pramon?s produkcija yra gele?is, chemikalai, oda ir statybin?s med?iagos. Pagrindiniai ekonominiai centrai yra
Brno
,
Olomoucas
ir
Ostrava
. Moravija taip pat ?inoma vynininkyste.
Pagrindinis straipsnis ?
Moravijos markgrafyst?
.
Apie
60 m. pr. m. e.
kelt?
boj?
gentis pasitrauk? i? ?io regiono, o juos pakeit? ?ia atsik?l?
germanai
kvad?iai
.
VI
am?iuje ?sik?r?
slavai
.
VIII
am?iaus pabaigoje dabartin?je rytin?je regiono dalyje, dabartin?s Slovakijos pietvakariuose ir kai kuriose ?emutin?s Austrijos dalyse susik?r? Moravijos kunigaik?tyst?.
833
, nukariavusi Nitriano kunigaik?tyst? (dabartin? Slovakija ir ?iaur?s Vengrija), ?i valstyb? tapo
Did?i?ja Moravija
.
Vis d?lto apie
907
?i valstyb? pralaim?jo ?siver?usiems
madjarams
. Dar truput? pabuvusi nepriklausoma, Moravija tapo kontroliuojama
Bohemijos
955
metais. Tarp
999
ir
1019
?i? teritorij? vald?
Lenkijos
karalius
Boleslovas I
. 1019 kra?tas v?l atiteko Bohemijai. Moravija gavo
markgrafyst?s
status? ir nuo tada su Bohemija tur?jo vien? istorij?. Tarp
1349
ir
1411
?i? ?emi? valdovu tapo
Liuksemburgai
, o v?liau ?
Habsburgai
.
Iki
1641
Moravijos sostin? buvo kra?to centre esantis Olomoucas, ta?iau tada persik?l? ? didesn? miest? ? Brno.
Po
Austrijos-Vengrijos
valstyb?s ?lugimo
1918
Moravija tapo
?ekoslovakijos
dalimi. Per
Antr?j? pasaulin? kar?
, ?ekoslovakij? u??mus
Vokietijai
, buvo sukurtas
Bohemijos ir Moravijos protektoratas
, kuriam, ?inoma, priklaus? ir Moravija.
1945
, pasibaigus karui, ?ia gyven?
vokie?iai
buvo i?tremti. Po ?ekoslovakijos i?irimo Moravija
1993
tapo ?ekijos dalimi.
[1]
[2]
Moravai
yra slav? etnin? grup?, ?nekanti ?vairiais ?ek? kalbos dialektais. Kai kurie moravai save laiko atskira etnine grupe, o kiti save laiko ?ekais.
1991
vykdytame sura?yme 1 362 000 (13,2 %) ?ekijos gyventoj? kaip tautyb? nurod? morav?.
2001
?is skai?ius suma??jo iki 380 000 (3,7 %) ?ekijos gyventoj?.
Zigmundas Froidas
gim? Moravijoje, Fraiberge (dabar
Priboras
, ?ekija)
1856
m.
gegu??s 6
dien?.