Monmoransi pranc. Montmorency
Miesto aik?t?
Monmoransi 48°59′26″ ?. pl. 2°19′22″ r. ilg.  /  48.99056°?. pl. 2.32278°r. ilg.  / 48.99056; 2.32278  ( Monmoransi )
Laiko juosta : ( UTC+1 ) ------ vasaros : ( UTC+2 )
Valstyb?	Pranc?zija
Regionas	Il de Fransas
Departamentas	Uazos sl?nis
Gyventoj? (2013)	20 796
Plotas	5,37 km²
Tankumas (2013)	3 873 ?m./km²
Vikiteka	Monmoransi
Kir?iavimas	Monmoransi`

Monmoransi ^[1] ( pranc. Montmorency ) ? Pranc?zijos miestas Il de Franso regione. Uazos sl?nio departamento Monmoransio kantono sostin?, miestas kartu yra ir komunos centras.

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I?sid?st?s 13 km ? ?iaur? nuo Pary?iaus ?iedinio automobili? kelio ir 21 km nuo ?arlio de Golio tarptautinio oro uosto . ?alia telk?o d’Enghien e?eras. 20 866 gyventojai (2014 m. duomenys).

Iki XIX a. gars?jo plyt? gamyba, v?liau ?i pramon? sustojo, nes suma??jo molio atsargos Champeaux plynauk?t?je. V?liau dar kiek buvo gaminamos ?erp?s. ?BALT Extrusion“ produkcija ? kateteriai ir ven? implantantai ? gerai ?inoma ?alyje ir u?sienyje, ?mon? ?ioje srityje pirmauja pasaulyje. Did?iausias darbdavys ? vietin? klinikin? ligonin?, kartu su filialu Obono mieste ?darbina 1700 darbuotoj?. Veikia dar dvi klinikos, vienuolika seneli? nam? ir kt. socialin?s ?staigos.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Apylink?se jau gyventa neolito am?iuje. Gyvenviet?s vardas kildinamas i? lot. Mons Maurentius 'Maurencijaus kalnas'. Kartu gyvuoja vietin? legenda, skelbianti, kad ?is pavadinimas Karolio Martelio laikais atsirado vienam i? kari? m??io metu su?ukus ?Voila mon Maure occis !“ ( liet. Tai u?mu?tas mano Mauras ! ).

Strategin? auk?tuma, ant kurios k?r?si Monmoransi, dominavo vir? rom?n? kelio ? Ruan? , tod?l jau IX a. ten buvo sur?sta medin? pilait?. Nuo 997  m. pilis atiteko Bu?arui II Barzdotajam , vienos i? garsiausios pranc?z? kilming?j? gimin?s (nuo XII a. ji buvo vadinama de Montmorency ) pradininkui. XII a. i?m?ryta akmenin? pilis ir gynybin? sienа aplink miestel?. Pama?u Monmoransi i?augo ? stambok? amat? ir prekybos centr?, 1257  m. jame ?sik?r? tamplieriai . ?imtametis karas miestie?iams atne?? mirt? ir ekonomin? nuosmuk?, griuv?siais virto ir akmenin? pilis, v?liau ji jau niekada nebebuvo atstatyta.

XVI a. apylink?se i?plito vynuogininkyst? ir sodininkyst? . Kra?te kilo religiniai karai, ?uvo nema?ai protestant? tikin?i?j?. 1632  m. u?geso de Montmorency gimin? ir miestas per?jo ? Burbon? rankas. XVII a. Monmoransi mieste jau buvo apie 1500 gyventoj?, kurie specializavosi vietin?s veisl?s tre?ni? auginimu. Miestas pama?u virto Pary?iaus bankinink? ir dvar? artist? poilsio vieta. Savo k?riniais vietov? i?garsino ?inomi menininkai Madam de Sevin? ir ?arlis Lebrenas , ?ia pasistat? vasarnamius (iki m?s? dien? nei?liko). 1689  m., kunigaik??iui de Conde pra?ant, miestui suteiktas Angjeno ( Enghien; Anguien ) vardas.

1702  m. turtingas finansininkas Pierre Crozat le Jeune nupirko apleist? ?arlio Lebreno vil? ir jos vietoje pastat? naujus r?mus. Juose apsigyveno mar?alas de Montmorency-Luxembourg, ?inomas ir kaip pasaulinio garso filosofo ir ra?ytojo ?ano ?ako Ruso glob?jas. Pastatas nebuvo pri?i?rimas, pama?u nyko ir 1817  m. buvo nugriautas. 1788  m. netoliese i?kilo kiti r?mai, kurie nuo 1906  m. miestui tarnauja kaip rotu?? .

XVIII a. garsiausiu miesto sve?iu buvo ?anas ?akas Ruso, gyven?s Enghien’e 1756 ? 1762  m.: pirmiau pas Louise d'Epinay, v?liau pas mar?al? de Montmorency-Luxembourg. Pastarasis glob?jas filosofui paskyr? atskir? nedidel? namel?, kuriame gim? ?inomi veikalai: ?Apie visuomen?s sutart?, arba Politin?s teis?s principai“ (1762 m.); romanai ?Julija, arba Naujoji Eloiza“ (1761 m.) ir ?Emilis, arba Apie aukl?jim?“ (1762 m.). I?spausdinus pastar?j? knyg?, d?l jos turinio ?alyje kilo skandalas ir ?. ?. Ruso tur?jo skubiai pasitraukti ? ?veicarij? .

Did?iosios Pranc?zijos revoliucijos metu Nacionalinis Konventas 1793  m. nusprend? pervadinti Angjen? ? Emil? , taip pagerbiant ?. ?. Ruso ir jo skandaling?j? k?rin? ?Emilis, arba Apie aukl?jim?“. Kai didysis filosofas buvo perlaidojamas i? Ermenonville kapini? (?veicarija) ? Panteon? Pary?iuje , karstas su palaikais 1794  m. trumpam buvo i?kilmingai pa?arvotas miesto aik?t?je.

XIX a. gyvenviet? i?liko kurortiniu Pary?iaus priemies?iu. 1866  m. gele?inkelio linija sujung? j? su Angjen le Benu. Am?iaus b?gyje ir toliau buvo kar?tai diskutuojama d?l jo pavadinimo: 1813  m. Napoleono ?sakymu gr??intas Monmoransi vardas; po met? pervadintas ? pirmin? Angjenas ; vadinamojo ?imtadienio metu ? v?l Monmoransi ; 1815  m. Burbonams gr??us ? vald?i? ? v?l Angjenas ; 1832  m. galutinai pavadintas Monmoransi (o ?alia telk?an?iam e?erui sutektas Angjeno vardas). Per Pranc?zijos-Pr?sijos kar? miest? u??m? prie?? kareiviai. 1870  m. i?reikalav? i? miestie?i? 400 000 frank? i?pirk?, jie pasitrauk?.

XX am?iuje kone keturgubai i?augo gyventoj? skai?ius, i?sipl?t? ir u?imama teritorija. Senamiestis i?laik? savo viduram?i?k? charakter?, pats Monmoransi dvelkia provincialumu ir neskubiu gyvenimo tempu. Prie?ingai nei kitose Pary?iaus miestuose?palydovuose daugiaauk??i? ma?ai, i?liko daug XIX a. statyt? vil?. I?imt? sudaro pietinis Champeaux rajonas, kur 1960 ? 1970  m. i?dygo daugyb? ?eimynini? ir daugiabu?i? nam?. Skaitlingais parkais gars?jan?iame mieste nekilnojamo turto kainos gana auk?tos, nepaisant netolimo ?arlio de Golio oro uosto ir greta nutiestos automagistral?s A 15 keliamo triuk?mo.

Ry?iai su Lietuva ir Lenkija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Abiej? Taut? Respublikoje pralaim?jus 1831 m. sukilim? , daugyb? jo dalyvi? pasitrauk? ? Pranc?zij?. Kai kurie lenk? ir lietuvi? sukil?liai apsigyveno Monmoransi. Miesto ?v. Martyno ba?ny?ioje buvo tuokiamasi ir krik?tijami vaikai, o mirusieji laidojami Les Champeaux kapin?se. Mormoransi am?inam poilsiui atgul?: generolas Henrikas Dembinskis , poetas Adomas Mickevi?ius (palaikai 1890 m. perkelti ? Vavel? ) su ?mona Celina, dvarininkas ir mecenatas Karolis B?ostovskis , poetas ir orientalistas Aleksandras Boreika Chodzka , pasak?tininkas Antonijus Goreckis , poetas Kiprijonas Kamilis Norvydas , etnografas Bronislovas Pilsudskis , pirmoji moteris ra?ytoja istorin?je Lietuvoje Sofija Tyzenhauzait? de ?uazel-Gufj? , poetas Aleksandras Boreika Chodzka ir kt. ^[3] Keli i?kil?s sukil?liai palaidoti auk??iau pamin?toje ba?ny?ioje. ^{[4] [5]}

Nuo 1843  m. organizuojama keli? t?kstan?i? palaidot? sukil?li? ir kit? emigrant? i? LDK ir Lenkijos teritorij? kasmetin? pagerbimo ?vent?. Po pamald? ir giesm?s ?Bo?e, co? Polsk?“ ?v. Martyno ba?ny?ioje i?kilminga procesija keliauja ? kapines, kur padedami atminimo vainikai.

Miest? partneryst? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Miestai, su kuriais Monmoransi yra u?mezg?s partneryst?s ry?ius:

• K?lis , Vokietija (nuo 1970 m.)
• Natsfordas , Jungtin? Karalyst? (nuo 1980 m.)
• Pultuskas , Lenkija

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• R. Biais, G. et G. Dornier. Connaitre et aimer Montmorency  ? Editions du Valhermeil: Auvers-sur-Oise, 1993
• Michel Rival. Le Refoulons ou le chemin de fer d’Enghien a Montmorency  ? Editions du Valhermeil: Auvers-sur-Oise, 1989
• Jean Aubert. Les Grandes Heures de Montmorency et ses environs  ? Editions Horvath: Lyon, 1983
• Brigitte Bedos. Histoire de Montmorency  ? Le Moyen Age, 1979
• Ch. Rowe. Montmorency en 1900  ? Bibliotheque europeenne, 1990
• Charles Lefeuve. Histoire de la vallee de Montmorency. Le tour de la vallee. 1984
• Jerzy Skowronek, Alicja Bochenek, Marek Cichowski, Krzysztof Filipow (red.). Cmentarz polski w Montmorency  ? Pa?stwowy Instytut Wydawniczy, 1986

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Miesto internetin? svetain? (fr.)
• Les Champeaux kapini? schema ir palaidot? i?eivi? i? ATR s?ra?as

?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.