Mitologija
? mokslas, tiriantis
mit?
kilm?, esm?, reik?m?
kult?rai
. Tai yra sisteminis mit? rinkimas, tyrimas ir
interpretacija
. Savaranki?ka mokslo ?aka susiklost? XIX am?iuje.
[1]
Mitologija taip pat vadinama tam tikros
tautos
, kult?ros,
religin?s
, socialin?s ar
etnin?s grup?s
mit? visuma.
[2]
Mitologija kaip savaranki?kas mokslas susiformavo
Georges Dumezil
d?ka. Vienas pagrindini? jos princip? tas, jog dievi?kasis pasaulis yra ?mogi?kojo pasaulio l?kes?i?, tro?kim?, santvarkos idealas. Visi ?mogi?kieji konfliktai, tarpusavio santykiai yra suabsoliutinami dievi?kame plane. Mitai, pasakos, legendos ir sakm?s neai?kina pasaulio rei?kini? kilm?s, o sprend?ia etikos ir egzistencijos problemas. Taigi, da?nai pasakymas jog ?mitas paneigtas“ yra klaidingas, nes tokiu atveju yra paneigiamas tam tikras kult?ros idealas, be kurio ne?manomas tolesnis kult?ros pl?tojimasis.
Kaip sak? vienas ?ymiausi?
semiotikos
pradinink?
A. J. Greimas
:
?Mitologija yra bendruomenin?s kult?ros i?rai?ka, kaip kult?rinis tekstas, jinai gali ir turi b?ti skaitoma ir i?ai?kinama j? organizuojan?ios vidujin?s sistemos, o ne i? i?or?s pasiimt? apriorini? kategorij? pagalba.“
Tai rei?kia, jog mitologija yra subtilus ?mogui pravartus dalykas, kurio negalima vertinti i? pa?alinio po?i?rio ta?ko, tarkim fizikas negali interpretuoti mito pagal fizikos d?snius ir taisykles, kito tik?jimo praktikuotojas negali interpretuoti mito kaip klaidos remdamasis savo
dogmomis
. Mitai n?ra pasakojimai apie i?sigalvotus ir fantastinius ?vykius bei veik?jus, mitai pasakoja apie konkre?ias visuomen?je ir gamtoje kylan?ias problemas, jose dalyvaujan?ius charakterius, nurodydami t? problem? sprendimo b?dus ar pasekmes. Mitologija yra pravarti ne tik kult?ros pl?tojimui, bet ir kult?ros tyrimui, nes ji atspindi ?vairi? visuomen?s sluoksni? kult?ros idealus praeityje.
Mitologijos ne?manoma suvokti i?kart su ja susid?rus, nes da?nai mitologijos vaizdini? prasm?s b?na pamir?tos arba pamir?tamos. Mitologijai skaityti reikia tur?ti suvokim? apie joje pateikiamus simbolius, alegorijas, vaizdini? ry?ius. Mitologij? galima palyginti su knyga, kurioje esama daug nesuprantam? ?od?i?. T? knyg? galima perskaityti tik tada, kada turimas tinkamas ?odynas.
[3]
Senoji mitologija, religija ir su jomis susijusios
apeigos
yra vienas seniausi? ?monijos dvasin?s k?rybos rei?kini?. Tai pirmin? religija, pirminis pasaulio suvokimas. Jau ankstyvosios
giminin?s-gentin?s
santvarkos laikotarpiu, kuris apima v?lyv?j?
paleolit?
ir
mezolit?
,
med?iokl?s ir rankiojimo
?kio s?lygomis visose gyvenimo srityse buvo susiformavusi? mitologini? vaizdini?.
A?in?s temos mitologijoje yra
pasaulio suk?rimo
,
pasaulio sunaikinimo
ir atsinaujinimo mitai. Da?nai yra susij? su skirting? j?g? kova (konkre?i? diev?, dangaus ir ?em?s arba abstrak?i?
g?rio
ir
blogio
,
?viesos
ir
tamsos
).
Kitas svarbus mitologijos aspektas yra valdan?iosios
dinastijos
ar visos tautos kildinimas i? diev? arba auk?tesni? nei kitos tautos b?tybi?. Pirmu atveju tai suteikia valdan?iajai dinastijai religin? valdymo
legitimacij?
, antru atveju mitai tarnauja gen?i? bendrumo poj??iui formuoti ir stiprinti.
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje
mitas
.
Mit? vystymasis ir j?
transformacija
? pasakas yra
naratologijos
objektas. Mit? atsiradimu taip pat domisi
psichologija
, ypa? ?iuolaikin?
taut? psichologija
. Mit? esm? suprantama kaip religin? prigimtis ir j? tyrimas yra glaud?iai susij?s su
religijos istorija
. Mituose esanti informacija svarbi religini? pa?i?r? rekonstravimui.
Mitologija tiria mit? susidarym? bei j? santykius su kitais
pasakojimais
?
legendomis
,
pasakomis
,
sagomis
,
epais
. Pasak vienos i? toki? santyki? interpretacijos mitai yra pasakojimai apie
dievus
arba didvyrius, susieti ? nuosekli? sistem?, perduodama i? kartos ? kart? kaip
tradicija
. Mitai susiejami su dvasiniu arba religiniu
bendruomen?s
gyvenimu, palaikomi
valdov?
arba
dvasinink?
. Kai ?is ry?ys prarandamas, pasakojimai praranda savo mitologines savybes ir tampa pasakomis.
[4]
Folkloro
tyrin?tojai pabr??ia, kad mito reik?m? tame, jog tai n?ra tik paprastas pasakojimas, nes jame u?koduojami svarb?s bendruomen?s kult?ros
archetipai
.
Folkloro tyrin?tojai mitus priskiria prie tradicini? pasakojim?, kurie skirstomi ? tris grupes
[5]
[6]
[7]
:
- mitai
? ?ventieji pasakojimai apie tolim? praeit?, pasaulio suk?rim?. Pagrindinis d?mesys skiriamas dievams.
- legendos
? pasakojimai apie ne toki? tolim? praeit?. Paprastai ?traukiami istoriniai ?vykiai arba jais remiamasi. Pagrindinis d?mesys skiriamas ?mon?ms (didvyriams).
- pasakos
? pasakojimai, kuriuos pats pasakotojas pripa??sta esant prasimanytais. Juose n?ra istorinio pagrindo, da?ni veik?jai yra gyv?nai.
- Segal, Robert A. Myth: A Very Short Introduction. Oxford: Oxford UP, 2004
- Welker, Glenn. ?Stories/Myths/Legends“. Indigenous Peoples Literature. 14 August 2004 <
http://www.indigenouspeople.net/stories.htm
>.
- Z?ng In-S?b. Folk Tales from Korea. Elizabeth: Hollym International, 1982