한국   대만   중국   일본 
Michel Foucault ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Michel Foucault

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mi?elis Fuko
pranc. Michel Foucault
Gim? 1926 m. spalio 15 d.
Puatj? , Tre?ioji Pranc?zijos Respublika
Mir? 1984 m. bir?elio 25 d. (57 metai)
Pary?ius , Pranc?zija
Veikla istorikas, filosofas
Sritis kontinentin? filosofija , poststrukt?ralizmas
Organizacijos Pary?iaus auk?toji normalin? mokykla (1951?55)
Lilio universitetas (1953?54)
Upsalos universitetas
Var?uvos universitetas
Pranc?z? institutas Hamburge
Klermono-Ferano universitetas
Tuniso universitetas
Pary?iaus VIII universitetas
Pranc?zijos kolegija
Bafalo universitetas
Kalifornijos universitetas Berklyje
Niujorko universitetas
I?silavinimas Pary?iaus auk?toji normalin? mokykla (BA, MA),
Pary?iaus universitetas (BA, DrE)
Vikiteka Michel Foucault

Mi?elis Fuko ( Michel Foucault ; 1926 m. spalio 15 d. ? 1984 m. bir?elio 25 d.) ? pranc?z? istorikas ir filosofas, siejamas su strukt?ralizmo ir poststrukt?ralizmo jud?jimais. M. Foucault padar? didel? ?tak? ne tik filosofijos , bet taip pat ir kit? humanitarini? bei socialini? moksl? srityse.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

M. Foucault gim? 1926 m. Puatj? , Tre?iojoje Pranc?zijos Respublikoje . Studij? metais buvo apimtas gilios depresijos , netgi band? nusi?udyti . Galb?t d?l ?ios prie?asties susidom?jo psichologija ir baigdamas filosofijos studijas taip pat gavo psichologo diplom?. 7-ajame XX a. de?imtmetyje dirbo ?vairiuose Pranc?zijos universitetuose ir tapo gerai ?inomu akademiniame rate. 1969 m. buvo i?rinktas Pranc?zijos kolegijos minties sistem? istorijos fakulteto profesoriumi, kur dirbo iki savo mirties. Nuo 1970-?j? M. Foucault aktyviai rei?k?si politikos klausimais, ?k?r? Groupe d'information sur les prisons ir da?nai pasisakydavo gindamas homoseksual? ir kit? marginalini? grupi? teises. Jis da?nai skaitydavo paskaitas u? Pranc?zijos rib?, ypatingai JAV , ir 1983 m. sutiko tapti Kalifornijos universiteto Berklyje lankan?iu d?stytoju. M. Foucault, tap?s ankstyva AIDS auka, mir? Pary?iuje 1984 m.

Bendrieji teiginiai apie gali? ir individus [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Galia diplomatijoje ir tarptautini? santyki? teorijose, ypa? realizme , apibr??iama kaip karini?, ekonomini?, technologini?, diplomatini? ir kitoki? galimybi? suma esanti valstyb?s dispozicijoje. Ta?iau M. Foucault atmet? realistin? ai?kinim? ir teig?, jog gali? galime apibr??ti kaip santykius tarp individ?. Galia yra ne objektas, o daugialypis subjektas, kuris veikia, ?takoja ir formuoja individ? nuo pat jo gimimo iki mirties. Individai, anot M. Foucault, yra ne pasyv?s, bej?giai ar nepaj?g?s pasiprie?inti subjektai, bet gebantys mesti i???k?, pasiprie?inti ir pakeisti nusistov?jus? galios santyk?. M. Foucault naudotas galios terminas yra da?nai naudojamas tarptatiniuose santykiuose ir yra priskiriamas postmodernistin?ms teorijoms . Jo teorij? neretai naudoja ir neomarksistai i?ry?kindami pasiprie?inimo akcent?.

Galios santykis su individu [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

M. Foucault man?, jog galia yra persmelkusi ne tik visus socialinius, bet ir asmeninio gyvenimo aspektus: j? galime aptikti kal?jimuose, beprotnamiuose, mokyklose, dar?eliuose, ligonin?se, netgi ?eimose. ?i? socialini? institut? pagalba galia mus kontroliuoja ir disciplinuoja . Moderniose teorijose galia da?niausiai b?davo tapatinama su represyvia i?rai?ka, kuri asocijuojasi ir skatina smurto aprai?kas. Taip pat da?niausiai moderni? teorij? atstovai pabr??davo, jog gali? galima geriausiai ?ap?iuopti“ ir i?tirti makrostrukt?rose ar makrolygmenyse. M. Foucault atmet? abu teiginius. Vis? pirma, pranc?z? m?stytojas man?, kad galia yra ne represyvi, o produktyvi/efektyvi. [1] Galia veikia ne per fizin? j?g?, represines strukt?ras ar ?statymu pavidalu, bet norm? pavidalu. Nepaisant to, kad pati galia n?ra represyvi, visgi ji negali b?ti atskiriama nuo kovos ir pasiprie?inimo. Kaip teig? pranc?z? mokslininkas, galia n?ra visagal?, tod?l visuomet egzistuoja tikimyb?, kad galios santykis gali b?ti pakeistas jai prie?inantis. [2] Antra, mokslininkas teig?, jog gali? galime ?ap?iuopti“ ir i?tirti mikrostrukt?ruose ? individuose. [3] Bene pagrindin? M. Foucault mintis buvo ta, jog galia yra nesukoncentruota viename ar keliuose ta?kuose, ta?iau yra i?sisklaid?iusi socialiniuose laukuose . M. Foucault teig?, jog individas yra galios rezultatas. Nepaisant to, individas taip pat yra ir galios ?rankis. [4]

Keturios M. Foucault galios r??ys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Auk??iausioji galia. ?i galios r??is apima paklusim? valdovui arba pagrindiniam vald?ios asmeniui. M. Foucault ?tikin?jo, kad auk??iausi?j? gali? XVII?XVIII a. sand?roje i? savo pozicij? i?st?m? disciplinarin? galia.
  2. Disciplinarin? galia. Anot pranc?z? m?stytojo disciplina yra galios mechanizmas, kuris reguliuoja individ? elges? socialiniuose laukuose t. y. reguliuoja mus supan?i? aplink?, ?moni? pom?gius, netgi laik?. M. Foucault pa?ymi, jog pati galia n?ra disciplina. Disciplina yra tik viena i? daugelio form?, kuria galia gali pasireik?ti.
  3. Pamokomoji/pastoralin? galia. M. Foucault savo darbuose atkreip? d?mes?, jog modernios valstyb?s, kurios sudaro i?skirtini? susiliejusi? metod?, racionalumo ir praktik? rinkinius yra sukurtos valdyti ir vadovauti ?moni?, kaip individuali? visuomen?s nari?, elges?. Taip valstyb?s siekia vadovauti visuomen?ms nariams kaip politiniam ir pilietiniam kolektyvui (pana?iai kaip piemuo gana savo avi? band? nuo gimimo iki mirties).
  4. ?inojimo galia. Vienas i? svarbiausi? M. Foucault aspekt? buvo susij?s su ??inojimu“. Kaip teig? pranc?z? m?stytojas, galios mechanizmai sukuria skirtingus ?inojimo tipus, kurie palygina informacij? apie ?moni? veiklas ir egzistavim?. M. Foucault atmet? id?j?, jog ?inojimas yra galia ir teig?, kad ji domino kompleksiniai tyrimai tarp galios ir ?inojimo nepabr??iant, jog jie yra tapat?s dalykai. [5]

Teorijos kritika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vokietijos istorikas Hans-Ulrich Wehler 1998 m. itin a?triai kritikavo M. Foucault. [6] Wehler apib?dina M. Foucault kaip apskritai blog? filosof?, kur? nepelnytai teigiamai vertina humanitarini? ir socialini? moksl? atstovai. Remiantis Wehler, M. Foucault darbai yra nei?baigti vertinant j? empirinius istorinius aspektus, taip pat neretai prie?taringi ir stokojantys ai?kumo. Pavyzd?iui, M. Foucault galios koncepcija yra ?desperati?kai diferencijuojanti“ ir, remiantis Wehler, M. Foucault ?disciplinuojan?ios visuomen?s“ teorija yra ne?manoma jau vien tod?l, kad M. Foucault netinkamai skiria tokias s?vokas kaip vald?ia, j?ga, galia, smurtas ir legitimumas. Be to, jo tez? yra paremta viena?ali?ku ?altini? pasirikimu (kal?jimai ir psichiatrijos institucijos) ir tokiu b?du nepaiso kit? institucij? ir organizacij? valdymo form?, pavyzd?iui fabrik?, gamykl?. [7] Wehler taip pat kritikuoja M. Foucault ?frankocentizm?“, kadangi jis nesvarsto pagrindini? vokie?i? socialini? moksl? teoretik? toki? kaip Max Weber arba Norbert Elias . Galiausiai Wehler daro i?vad?, jog M. Foucault d?l nesibaigian?i? vadinam?j? empirini? studij? jis yra intelektualiai nes??iningas, empyri?kai absoliu?iai nepatikimas, bei susiviliotas postmodernizmo. [8]

Bibliografija lietuvi? kalba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Foucault M., ?Disciplinuoti ir bausti: kal?jimo gimimas”. Vilnius, Baltos lankos 1998.
  • Foucault M., ?Diskurso tvarka”. Vilnius, Baltos lankos 1998.
  • Foucault M., "Seksualumo istorija". Vilnius, Vaga 1999.

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Sociologijos teorijos: [vadov?lis], Kaunas, 2005, p. 364?365.
  2. ↑ Foucault, Michel (2004). ?An Interview with Michel Foucault by Charles Ruas“. Death and the labyrinth: the world of Raymond Roussel. London New York: Continuum. p. 186. ISBN 978-0-8264-9362-0 .
  3. ↑ Gerald, Turkel, Michel Foucaul: Law, Power, and Knowledge//Journal of Law and Society, vol.17, no.2, 1990, p. 179.
  4. ↑ Gerald, Turkel, Michel Foucaul: Law, Power, and Knowledge//Journal of Law and Society, vol.17, no.2, 1990, p. 181.
  5. ↑ Gordon, Colin, MIchel Foucault Power/Knowledge: Selected Interviews and other writtings 1972?1977, New York, 182, p. 87.
  6. ↑ Wehler, Hans-Ulrich (1998): Die Herausforderung der Kulturgeschichte, p. 45?95. ISBN 3-406-42076-1
  7. ↑ Wehler, Hans-Ulrich (1998): Die Herausforderung der Kulturgeschichte, p. 45?95. ISBN 3-406-42076-1
  8. ↑ Wehler, Hans-Ulrich (1998): Die Herausforderung der Kulturgeschichte, p. 45?95. ISBN 3-406-42076-1
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Michel_Foucault&oldid=6889926 "