Meiseno marka

	Mark Meißen ; Meiseno marka
	?ventosios Romos imperijos marka
V?liava	Herbas
	Location of Meiseno marka Meiseno marka buvo ?RI ?iaur?s rytuose
Sostin?	Meisenas
Kalbos	lotyn?
Valdymo forma	monarchija
	Meiseno markgrafai
965?970	Vigbertas (markgrafas)
1407?1440	Frederikas V (Tiuringija)
Era	viduram?iai
- ?kurta	965 m., 965
- Prijungta prie Saksonijos	1423 m.

?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Meiseno marka ( vok. Mark Meißen ), Meiseno markgrafyst? ( vok. Markgrafschaft Meißen ) ? viduram?i? marka (markgrafyst?) dabartin?s Saksonijos ( Vokietija ) teritorijoje, ilg? laik? buvusi ?ventosios Romos imperijos dalis. Egzistavo 965 ? 1423 m.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kartais Meiseno mark? vadino Tiuringijos marka , ta?iau tikr?ja Tiuringijos marka buvo vadinama rytin? Meiseno markos dalis, ?em?s ? rytus nuo Elb?s iki Zal?s ( Saale ), kuriose gyveno slavai . ?i Tiuringijos marka prad?ioje buvo vadinama Sorb? marka .

928 ar 929 m. Henrikas Pauk?tininkas kampanijos prie? slavus metu ant kalvos prie Elb?s pastat? Meiseno pil?. Pilis pavadinta pagal greta tekant? upel? Meisa . Prie pilies netrukus susidar? miestas. Henrikas Pauk?tininkas nesisteng? germanizuoti slavus ar sukurti burgvard? grandin?, tod?l Meisenas liko stov?ti vienas kaip ir Brandenburgas . Meiseno miestas augo, tapdamas vienu did?iausi? Gero markos miest?.

965 m. mir? markgrafas Geras , ir Gero marka buvo padalinta. Meisenas tapo naujos ma?esn?s markos centru. ?i marka buvo skirta kovai su sorbais . ?altiniuose Meiseno markgrafas pirm? kart? pamin?tas 968 m. Tais metais Meiseno pilis tapo Meiseno diocezijos centru.

982 m. markos teritorija rytuose pasiek? Neis? , o pietuose ? R?dinius kalnus ( vok. Erzgebirge ).
983 m. rytin?s Saksonijos slav? gentys, i?girdusios apie imperatoriaus Otto II pralaim?jim? Stilo m??yje, sukilo. Havelbergas ir Brandenburgas buvo sunaikinti, o Ceico marka ? nusiaubta. Meiseno, Lu?icos ir Nordmarko markgrafai, Halber?tato ( Halberstadt ) ir Magdeburgo vyskupai sujung? savo kariuomenes ir Belkeshaime, netoli ?tendalo, sumu?? slav? kariuomen?. Po ?io pergal?s vokie?iai i?laik? tik valdas vakariniame Elb?s krante.

Vetin? valdymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

979 m. Meiseno markgrafu tapo Rikdagas ( Rikdag ), kuris 985 m. mir?. Po jo markgrafu tapo Ekardas I ( Eckard I ), ir Ekehardingeri? gimin? titul? i?laik? iki 1002 m., kai markgrafyst? u?kariavo Lenkijos karalius Boleslavas I .
1046 m. markgrafyst? atiteko Veimar-Orlamiunderiams ( Weimar-Orlamunder ), 1067 m. ? Brunonenams. 1089 m. markgrafyst? ?m? valdyti Henrikas Eilenburgas i? Vetin? ( Wettin ) gimin?s, kuri vald? markgrafyst? vis? likus? laik?, kol markgrafyst? egzistavo.

Valdant Viprechtui fon Groic?ui ( Wiprecht von Groitzsch ) po 1120 m. prasid?jo Meiseno markgrafyst?s germanizacija. Po jo 1123?1156 m. vald? Konradas Didysis ( Konrad von Meißen, der Große ), 1156?1190 m. ? Otas Turtingasis ( Otto, der Reiche ), 1191?1221 m. ? Ditrichas Varguolis ( Dietrich, der Bedrangte ).

Imperatorius Henrikas VII steng?si Meiseno markgrafus v?l padaryti savo vasalais, ta?iau jam tai nepavyko, kai jis 1307 m. pralaim?jo Luckos m???. Tuo metu markgrafyst? buvo fakti?kai visi?kai nepriklausoma. J? vald? ?vair?s Vetin? gimin?s atstovai. 1382 ir 1445 m. marka buvo padalinta keliems Vetin? atstovams, bet v?liau, jaunesniosioms ?akoms i?mirus, dalys v?l susijungdavo ? vien? vald?.

1423 m. Frydrichas Karingasis ( Friedrich IV., der Streitbare ) tapo markgrafu ir taip pat ?m? valdyti Saksonijos-Vitenbergo hercogyst?. Taip Meiseno markgrafyst? tapo Saksonijos dalimi ir prarado nepriklausomyb?.