Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
mega
(?ymima
M
) ?
SI sistemos
prie?d?lis, rei?kiantis daugikl? 10
6
arba 1 000 000. Pavyzd?iui, 1 MW (vienas megavatas) = 1 000 000 W = 1000 kW. Prie?d?lis kilo i?
graik? kalbos
?od?io
μ?γα?
'didelis'.
[1]
Kompiuteri? moksle
prie?d?lis mega- gali reik?ti 1 048 576 (tai yra tas pats kaip 1024
2
arba 2
20
), o ne 10
6
, tod?l ?odis megabaitas gali reik?ti ir
1 000 000 bait?, ir 1 048 576 bait?. Norint i?vengti dviprasmi?kumo buvo pasi?lyta daugikl? 2
20
?ym?ti prie?d?liu
mebi-
, o
mega-
vartoti tik ?ymint 10
6
. Retomis i?imtimis megabaitas gali reik?ti ir 1000×1024 (1 024 000) bait?. Megapikselis paprastai rei?kia 1 000 000 pikseli?, nepaisant to, kad ?is ?odis taip pat yra susij?s su kompiuteriais.
Kai dydis yra
keliamas laipsniu
, bet koks daugikl? rei?kiantis prie?d?lis yra laikomas dyd?io dalimi, tod?l taip pat turi b?ti keliamas laipsniu. Pvz., (10 Mm)
2
= 100 Mm², kur 1 Mm² rei?kia vien? kvadratin? megametr?. Kadangi viename megametre yra 1 000 000 m, 1 Mm² = (1 000 000 m)
2
= 1 000 000 000 000 m² = 10
12
m², o ne 10
6
m². Pana?iai yra ir su kubiniais megametrais: 1 Mm³ = (1 000 000 m)
3
= 1 000 000 000 000 000 000 m³ = 10
18
m³.
SI sistemos prie?d?liai
1000
m
|
10
n
|
Prie?d?lis
|
Simbolis
|
Naudojamas nuo
[1]
|
Trumpoji skal?
(naudojama Lietuvoje, Rusijoje, Brazilijoje ir daugelyje angli?kai kalban?i? valstybi?)
|
Ilgoji skal?
(naudojama daugelyje Europos ir P.Amerikos valstybi?)
|
Skai?ius de?imtain?je skai?iavimo sistemoje
|
1000
8
|
10
24
|
jota
|
Y
|
1991 m.
|
Septilijonas
|
Kvadrilijonas
|
1 000 000 000 000 000 000 000 000
|
1000
7
|
10
21
|
zeta
|
Z
|
1991 m.
|
Sekstilijonas
|
Trialijardas
|
1 000 000 000 000 000 000 000
|
1000
6
|
10
18
|
eksa
|
E
|
1975 m.
|
Kvintilijonas
|
Trilijonas
|
1 000 000 000 000 000 000
|
1000
5
|
10
15
|
peta
|
P
|
1975 m.
|
Kvadrilijonas
|
Bilijardas
|
1 000 000 000 000 000
|
1000
4
|
10
12
|
tera
|
T
|
1960 m.
|
Trilijonas
|
Bilijonas
|
1 000 000 000 000
|
1000
3
|
10
9
|
giga
|
G
|
1960 m.
|
Bilijonas/
Milijardas
|
Milijardas
|
1 000 000 000
|
1000
2
|
10
6
|
mega
|
M
|
1960 m.
|
Milijonas
|
1 000 000
|
1000
1
|
10
3
|
kilo
|
k
|
1795 m.
|
T?kstantis
|
1 000
|
1000
2
⁄
3
|
10
2
|
hekto
|
h
|
1795 m.
|
?imtas
|
100
|
1000
1
⁄
3
|
10
1
|
deka
|
da
|
1795 m.
|
De?imt
|
10
|
1000
0
|
10
0
|
-
|
-
|
-
|
Vienas
|
1
|
1000
?
1
⁄
3
|
10
?1
|
deci
|
d
|
1795 m.
|
de?imtoji dalis (arba de?imtadalis)
|
0,1
|
1000
?
2
⁄
3
|
10
?2
|
centi
|
c
|
1795 m.
|
?imtoji dalis
|
0,01
|
1000
?1
|
10
?3
|
mili
|
m
|
1795 m.
|
T?kstantoji dalis
|
0,001
|
1000
?2
|
10
?6
|
mikro
|
μ
|
1960 m.
|
Milijonoji dalis
|
0,000 001
|
1000
?3
|
10
?9
|
nano
|
n
|
1960 m.
|
Bilijonoji dalis
|
Milijardoji dalis
|
0,000 000 001
|
1000
?4
|
10
?12
|
piko
|
p
|
1960 m.
|
Trilijonoji dalis
|
Bilijonoji dalis
|
0,000 000 000 001
|
1000
?5
|
10
?15
|
femto
|
f
|
1964 m.
|
Kvadrilijonoji dalis
|
Biliardoji dalis
|
0,000 000 000 000 001
|
1000
?6
|
10
?18
|
ato
|
a
|
1964 m.
|
Kvintilijonoji dalis
|
Trilijonoji dalis
|
0,000 000 000 000 000 001
|
1000
?7
|
10
?21
|
zepto
|
z
|
1991 m.
|
Sekstilijonoji dalis
|
Triliardoji dalis
|
0,000 000 000 000 000 000 001
|
1000
?8
|
10
?24
|
jokto
|
y
|
1991 m.
|
Septilijonoji dalis
|
Kvadrilijonoji dalis
|
0,000 000 000 000 000 000 000 001
|
* Metrin? sistema buvo ?vesta 1795 m. su ?e?iais prie?d?liais. Kitos datos rodo, kada prie?d?lius pripa?ino
Generalin? svars?i? ir mat? konferencija
.
|
- ↑
Oxford English Dictionary. Oxford University Press. 2nd ed. 1989:
mega-