Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Masinio naikinimo ginklas
?
ginkl?
r??is, kurie gali visi?kai sunaikinti arba padaryti itin didel? ?al? dideliam gyv? organizm?, nat?rali? ir nenat?rali? strukt?r? (pvz.:
pastatai
,
kalnai
) skai?iui arba pa?eisti
?em?s
biosfer?.
Masinio naikinimo ginklai skirstomi ? keturias pagrindines r??is:
I? prad?i? terminas derintas su strateginiu bombardavimu, ta?iau v?liau jis buvo kur kas labiau i?pl?totas.
Termin?
masinio naikinimo ginklas
pirm?kart u?ra??
anglikon?
prelatas
Viljamas Kosmas Gordonas Langas
, atkreipdamas d?mes? ?
Gernikos
subombardavim?
1937
m.
Kam gali dabar neskaud?ti ?irdies d?l pasibais?tin? skerdyni?, kan?i?, daugeriopi? baisum?, pagalvojus apie
kar? Ispanijoje
ir
Kinijoje
? Kaip gali b?ti nebaisu, pagalvojus apie, kiek reik?t? kitas masinis karas su visais naujais masinio naikinimo ginklais?
[1]
Tuo metu dar nebuvo branduolini? ginkl?. Iki tol buvo panaudotas tik cheminis ginklas.
Japonija
tada vykd? tyrimus su biologiniais ginklais.
Baigiantis
Antrajam Pasauliniam karui
, po
Hirosimos ir Nagasakio subombardavimo
, o v?liau,
?altojo karo
metu terminas buvo pritaikytas netradiciniams ginklams, ypa? branduoliniam ginklui. Termin? branduoliniams ir radiologiniams ginklams pritaik?
Viljamas Safyras
.
- ↑
"Archbishop’s Appeal, "
Times
(London), 28 December 1937, p. 9.