Marokie?iai

Marokie?iai
Marokie?iai XX a. pr.
Gyventoj? skai?ius	~43 mln.
Populiacija ?alyse	Marokas : 36,7 mln. Pranc?zija : 1,3 mln. ^[1] Ispanija : 0,9 mln. ^[2] Belgija : 0,9 mln. ^[3] Italija : 0,48 mln. ^[4] Izraelis : 0,47 mln. ^[5] Nyderlandai : 0,4 mln. ^[6] Vokietija : 0,2 mln. ^[7]
Kalba (-os)	arab? , berber? kalbos
V?liava
Religijos	islamas
Giminingos etnin?s grup?s	kiti arabai ( al?yrie?iai , sahraviai , tunisie?iai ir kt.), berberai

Vikiteka:	Marokie?iai

Marokie?iai ( arab. ???????? = al-Ma??riba , berb. ????????? = Ima?ribiyn ) ? Afrikos tauta, susidariusi Maroko valstyb?je. >36 mln. gyvena Maroke, taip pat turi didel? diaspor? Europoje ( Pranc?zijoje , Ispanijoje , Belgijoje , Nyderlanduose , Vokietijoje ), Artimuosiuose Rytuose ( Izraelyje , Saudo Arabijoje , Jungtiniuose Arab? Emyratuose ), ?iaur?s Amerikoje ( JAV , Kanadoje ). ^[8] Marokie?i? nacija susideda i? Maroko arab? bei sen?j? kra?to gyventoj? berber? . Vartoja arab? kalb? ( marokie?i? , hasanij? tarm?s ) bei berber? kalbas ( ?ilh? , Rifo berber? , Vid. Atlaso ). Tikintieji ? musulmonai sunitai .

Etnogenez? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Marokie?i? etnosas ?m? klostytis VII?XII a., kai arab? gentys, atkeliavusios tiek i? ?iaur?s, tiek i? Piet? Arabijos ?m? mai?ytis su ?iabuviais berberais. I? dalies sutapo su Europoje tuo metu vartotu egzonimu ? maurai . XI?XVII a. taip pat mai??si su negridais , atsik?lusiais i? Vakar? Sudano . Nacionalin? konsolidacij? l?m? nuo XVII a. vid. turima centralizuota savivalda. XX a. pr. ? vid. j? paskatino kovos prie? ispan? ir pranc?z? kolonijin? vald?i?. ^[9] XX a. vid. Maroko ?ydai buvo priversti emigruoti ir dabar gyvena diasporoje (Izraelyje, JAV, Pranc?zijoje ir kt.).

Etnografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tradicin? marokie?i? kostium? sudaro plati d?elaba su kapi?onu, kaip ?iltas vir?utinis r?bas d?vimi kaftanai ir burnusai . Tradicinis vyr? galvos dangalas ? fesas (tarbu?as). Moterys galv? dengia skarele arba d?elabos kapi?onu, apatin? veido dal? ? a??riniu hid?abu . Tracinin? avalyn? ? sandalai (nailiai), ilgi mink?ti bateliai (babu?ai). ^[9]

Svarbiausi verslai ? ?emdirbyst? (javai, rugiai, kukur?zai, technin?s kult?ros), sodininkyst? , dar?ininkyst? . Gausiai auginami citrusiniai augalai ir alyvmed?iai . Yra klajokli? ir pusiau klajokli? gen?i?, auginan?i? kupranugarius ir kitus gyvulius. Amatai: puodininkyst? , odininkyst?, med?io rai?yba , kilim? audimas, ^[8] kalyba (aukso, sidabro, plieno ir kt.), juvelyrika, bald? gamyba. ^[9]

Apie 50 % marokie?i? gyvena miestuose, dirba pramon?s, prekybos, paslaug? ?mon?se. I?lieka paprotys namuose ?rengti atskiras vyri?kas ir moteri?kas dalis. Gausi tautosaka: dainos, poetin?s balad?s malchun , andal?zi?ka muzika (nuba). ^[8] Tradicin?s marokieti?kos muzikos ansambl? sudaro rebabas , ?das , fleita (kasba arba nfiras). ^[9]