Manfredonija
(
it.
Manfredonia
) ? miestas piet?
Italijoje
,
Apulijos
regione. Manfredonija ?sik?rusi Italijos pietry?iuose ant
Adrijos j?ros
kranto, prie
Gargano
kalno, ir suteikia savo pavadinim? ?lankai.
Vieta, kurioje ?iuo metu yra Manfredonija, buvo ?kurta senov?s graik? karaliaus Diomedo.
189 m. pr. m. e.
Sipontas tapo pilie?i? kolonija, kai miest? u?kariavo rom?nai. Tai buvo uostas keli? sankirtoje, kuri? vienas ved? po Adrijos j?ros pakrant?, kitas per miestus tokius kaip Arpa, Luceria, Aecae ir Aequum Tuticum, susijungiantys prie
Benevento
?
Via Appia
.
663 m. po K. Siponto miest? u?kariavo ir sunaikino
slavai
. 9-ajame am?iuje, trumpam laikui Sipontas buvo sarac?n? vald?ioje.
1042
m.
normanai
pavert? Sipont? vienos i? j? dvylikos apskri?i? centru.
Po
1223
m. ?em?s dreb?jimo Siponto miest? palikto jo gyventojai.
?iuolaikin? Manfredonijos miest? ? ?iaur? nuo senov?s Siponto griuv?si? pastatyt? karalius Manfredas, tarp
1256
?
1263
met?.
1528
m. Manfredonija sugeb?jo pasiprie?inti Pranc?zijos i?puoliams, kuriems vadovavo Lautrec vikontas.
1620
m. miestas buvo sunaikintas turk?.
Manfredonijos peiza?as
Po Turkijos invazijos i? miesto teliko ma?a ?v Marko ba?ny?ia, dalis pilies ir senov?s sienos. Padedant kardinolui Bord?ijai miestas pama?u buvo atstatomas.
1624
m. buvo atstatyta katedra, o
1644
m. pastatyta naujoji seminarija. Miesto atstatymui labai daug pad?jo arkivyskupas kardinolas Orsinis (kuris v?liau tapo Popie?iumi Benediktas XIII).
1737
m. Manfredonijoje gyveno 536 gyventojai, o po 12 m. ? jau 3238 gyventojai. Visuomen?s ?vietimui
1754
m. mieste buvo tik vienas mokytojas, kurio darbo u?mokestis siek? 12 dukat? per metus. Pirmasis Manfredonijos miesto ?em?lapis buvo pagamintas
1787
m.
baland?io 22
d.
1835
m. buvo u?baigtas kelias tarp Manfredonijos ir
Fod?os
. Tais pa?iais metais miesto viduje buvo nutiesta daugelis keli? gr?st? akmenimis. Taip pat ?iuo laikotarpiu buvo nutiesta daugelis kit? tarpmiestini? keli? bei pagerintas jau turimas uostas, tai suk?r? palanki? situacij? vystytis verslui, tad miestas prad?jo pl?stis ir augti.
1910
m. nuo
rugpj??io 19
iki
spalio 31
d. mieste kilo choleros epidemija. Gyventojai prad?jo labiau r?pintis sanitarija ir higiena nor?dami u?kirsti keli? ligai, gydytojai ir daugelis jaun? gyventoj? susitelk? drau?n ir suformavo asociacij?, kuri vadinosi ??aliasis kry?ius“.
Manfredonija buvo pirmasis Italijos miestas, kur? per pirm?j? pasaulin? kar?
1915
m.
gegu??s 24
d prad?jo bombarduoti Austrijos laivynas.
Manfredonijos pilis
? Pastatyta karaliaus Manfredo i? Sicilijos. Dabartinis pilies vaizdas ? tai keli? pertvarkym? ir rekonstrukcij? per skirtingas epochas rezultatas. I? prad?i? pilies strukt?ra buvo keturkampis su j? supan?ia siena ir penkiais dideliais bok?tais, skirtais miesto gynybai. ?iuo metu i? originali? bok?t? i?liko tik vienas (pietry?iuose). Po 1528 m. Pranc?zijos i?puoli? mar?alas Lautrec pakeit? ?iaur?s vakar? bok?t?, jame ?sitvirtino bastionai. 1620 m. pil? u?kariavo turkai, to prie?astis ? ?aunam?j? ginkl? tr?kumas. XVIII a. pastatas buvo naudojamas kaip kareivin?s ir kal?jimas. ?iuo metu pilyje ?kurtas archeologijos muziejus.
Manfredonijos katedra
Katedra
? prad?ta statyti 1270 vasario 7 d ir baigta
1274
m.
1620
m. kaip ir visas miestas buvo sugriauta turk?.
1700
m. atstatyta.
Manfredonijos katedroje saugoma ?venta Dievo Motinos Siponto ikona ir ?v Lorenzo Maiorano relikvijos.
Santa Maria Maggiore di Siponto.