Mana
X a. pr. m. e. ? 616 m. pr. m. e. →
Manos provincijos ir aplinkin?s ?alys
Sostin?	Izirtu
Valdymo forma	monarchija
Istorija
- ?k?rimas	X a. pr. m. e. m.
- ?lugimas	616 m. pr. m. e. m.

Mana ( angl. Mannea , akad? kalba : Mannai , urart? kalba : Mana ) ? senovin? valstyb?, egzistavusi X?VII a. pr. m. e. dabartinio Irano teritorijoje ( Piet? Azerbaid?ane ), kurios politinis ir kult?rinis centras buvo ? pietus nuo Urmijos e?ero (dabartin? Vakar? Azerbaid?ano provincija ). Klest?jimo laikais VIII?VII a. pr. m. e. ji vald? did?i?j? dal? istorinio Zamua regiono ?iauriniame Zagrose ir dal? istorinio Azerbaid?ano .

Kadangi Manos gyventojai netur?jo ra?to, nei?liko j? kalbos ?ra??. Visa informacija apie Man? yra paremta jos vakarini? kaimyni? Urartu (?iaur?s vakaruose) ir Asirijos (vakaruose) imperij? ?altiniais.

Raida [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mana buvo viena i? daugyb?s smulki? valstyb?li?, susiformavusi? istoriniame Zamua regione. Ji koncentravosi derlingame Zarine up?s sl?nyje ir palyginti su aplinkin?mis kaln? valstyb?mis buvo turtingesn? ir stipresn?. Tuometiniuose asir? tekstuose ji buvo vadinama Mana? arba Munna ^[1] . Iki 820 m. pr. m. e. ji jau vald? palyginus dideles teritorijas aplink Izirtu tvirtov?, kuri kartais tapatinama su Kalai?i archeologine vietove. Asir? tekstai mini, kad Mana jau tada vald? Teurli, Sunbi, Messi, Kumurdi, Dali vietoves.

Kadangi d?l Zamua per IX?VIII a. konkuravo dvi kaimynin?s imperijos ? Asirija ir Urartu , tai skatino kra?to konsolidacij?, ir prielaidos susidaryti stipriai valstybei susidar? VIII a. pr. m. e. vidurio, laikinai nausilpus abiem kaimyn?ms. VIII a. pr. m. e. II pus?je, pasibaigus Urartu vie?patavimui, ji aktyviai i?pl?t? savo teritorijas, valdant karaliui Iranzu (740?719). Siekdamas i?vengti Urartu vald?ios, Iranzu sudar? s?jung? su Asirija, ir tokiu b?du s?kmingai laviravo tarp dviej? galybi?. Nors Asirija jo laikais prisijung? ?emes pie?iau (t. y. Par?ua ), Mana i?saugojo nepriklausomyb?.

Baigiantis Iranzu valdymui prasid?jo atskir? provincij? bruzd?jimai, kuriuos pad?jo mal?inti Asirija. Po karaliaus mirties ? sost? s?do jo s?nus Aza. Ta?iau provincij? gubernatoriai prad?jo sukilim? ir j? nu?ud?. ? reikalus ?siki?o Asirija, kuri numal?ino mai?t? ir pasodino ? Manos sost? kit? Iranzu s?n? ? Ulusunu. ?is, vengdamas Asirijos ?sigal?jimo, sudar? anti-asiri?k? koalicij? su kaimyn?mis Alabrija ir Karala, bet pralaim?jo, ir Mana buvo nusiaubta, bet i?saugojo nepriklausomyb?. Tik pietin?s provincijos buvo prijungtos prie Asirijos kaip Har?i provincija.

Nuo VII a. pr. m. e. prad?ios minimi Manos teritorijoje klest?j? klajokliai gimiriai , kurie sudar? s?jung? su Mana ir band? ver?tis ? Asirij?, bet 679 m. pr. m. e. galutinai sutramdyti jungtin?mis Asirijos ir Urartijos paj?gomis.

Senov?s Persijos istorija
Proto-Elamo kult?ra
Elamas , D?irofto civilizacija
Kasitai , Mana
Senov?s Irano regionai:
Persija , Medija , Hirkanija , Parta , Margiana , Baktrija , Sogdas , Chorezmas , Arija , Arachosija , Drangiana , Gedrosija , Fergana , Turanas
Medijos imperija
Achemenid? imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai , Graikai-baktrai
Partai , Ku?anai
Sasanidai , Eftalitai
Irano istorija , Afganistano istorija

Apie 676 m. pr. m. e. Mana v?l tapo nepriklausoma valdant karaliui Ach?eri , ta?iau jo laikais valstyb? siaub? tie patys kimerai (ar skitai ), kurie v?liau sunaikino ir Urartij?. Tai ved? valstyb? ? nusilpim?. 660 m. pr. m. e. Asirijos Aurbanipalas u??m? Manos sostin? ir pavert? j? savo vasale. Netrukus Ach?eri buvo nu?udytas valstie?i? sukilimo metu ir ? sost? s?do paskutinis ?inomas Manos karalius ? Uali . V?liau Mana susivienijo su Asirija prie? bendr? prie?? rytuose ? Medij? , ta?iau 616 m. pr. m. e. ?i nukariavo Man?, taip pabaigdama jos istorij?. Ne?inomos kilm?s Manos gyventojai buvo ?jungti ? Medijos teritorij? ir v?liau traktuoti kaip Medijos regiono dalis.

Administravimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mana nebuvo vieninga valstyb?, o grei?iau federacija , kontroliuojama i? sostin?s Izirtu (tiksli vieta n?ra ?inoma). Provincijos (arba vasalin?s valstyb?l?s) buvo valdomos ?gubernatori?“ ( ak. : ?aknu ). Iranzu laikais be centrin?s teritorijos valstyb? sudar? ?ios provincijos:

• Surika?  ? lygumos ?iaur?je, ? pietus nuo Urmijos. Turb?t jai priklaus? Tepe Hasanlu (Ida) tvirtov? (prie dab. Mahabado );
• Ui?di? (Uy?ti) ? lygumos ? pietry?ius nuo Urmijos. Tikriausiai jai priklaus? Ta?tep?s archeologin? vietov?. 716 m. pr. m. e. minimas jos gubernatorius Bagdattu
• Messi  ? pietinis regionas grei?iausiai su centru Zibijoje . Gali b?ti, kad 716 m. pr. m. e. j? vald? vietininkas Daiukku ^[2] ;
• Zikirtu  ? rytuose, 716 m. pr. m. e. minimas jos gubernatorius Metatti ;
• Andija dar toliau rytuose (dab. Zand?ano provincijos ) vakarin? dalis). 716 m. pr. m. e. minimas jos gubernatorius Telusina ;

Did?iausio i?sipl?timo laikais Manai gal?jo priklausyti ir labiau nutolusios valstyb?l?s-regionai:

• Gilzanas (? vakarus nuo Urmijos);
• Subi (? rytus nuo Urmijos, lyguma ties Tabrizu );
• Alabrija (?inomas jos valdovas Itti) ir Karala (?inomas jos valdovas A??urle) (vakaruose);
• Har?i (toli pietuose) ir kt.

Visuomen? ir kult?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Skirtingai nei kitose Artim?j? Ryt? visuomen?se, manoma, kad Manoje nema?? ?tak? tur?jo liaudis, nes valdovas vald? remdamasis seni? taryba. Pana?iai, kaip kai kuriose kitose ?alyse (senoji Hetit? imperija , ankstyvosios ?umero valstyb?s, churit? miestai-valstyb?s) vietos valdymo santvark? galima apib?dinti kaip archain? oligarchij? ^[3] .

N?ra ?inoma, kokia kalba kalb?jo Manos gyventojai, nors manoma, kad tai buvo etni?kai labai marga karalyst?, kurioje gyveno ir gimiriai , ir medai , ir kitos indoeuropie?i? bei ne-indoeuropie?i? tautos. D?l valstyb? suk?rusios tautos ( mannaeans ), dalis mokslinink? i?k?l? hipotez? apie iran?ni?k? jos kilm?. Tuo atveju jie b?t? giminingi medams. Kita teorija laiko juos sen?j? Arm?nijos kalnyno gyventoj? churit? at?aka (kaip ir urartus ).

Mana gars?jo savo ?irgais, kurie tur?jo paklaus? Mesopotamijoje.

?inomi valdovai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Mana (valstyb?) ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Iranzu (740?719 m. pr. m. e.)
• Aza (718?716 m. pr. m. e.)
• Ulusunu (716?680 m. pr. m. e.)
• Ach?eri (675?650 m. pr. m. e.)
• Uali (650?630 m. pr. m. e.)

Bibliografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]