?iam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorod? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? patikimus ?altinius .

Maliarija ( lot. malus aer  ? ?blogas oras“, it. mala aria ) ? infekcin? liga , kuri? sukelia pirmuonys  ? plazmodijai . Maliarija yra pla?iai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos , Azijos , Lotyn? Amerikos teritorijose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maliarija galima u?sikr?sti daugiau kaip 100 ?ali?. 2010 m. u?registruota 216 mln. klinikini? maliarijos atvej? ir nuo ?ios ligos mir? 655 t?kst. ?moni?, daugiausia vaik? Afrikoje ^[1] . Kiekvienais metais ja suserga daugiau kaip 10 t?kstan?i? turist?, i? kuri? apie 1 proc. mir?ta nuo tropin?s maliarijos. Paprastai maliarija siejama su skurdu, ta?iau da?nai pati tampa skurdo prie?astimi ir ekonominio augimo trukd?iu.

Maliarija ? viena da?niausiai pasitaikan?i? infekcini? lig? ir sukelia dideles visuomen?s sveikatos problemas. Lig? sukelia pirmuonys plazmodijai . Rim?iausias ligos formas sukelia Plasmodium falciparum ir Plasmodium vivax , ta?iau ?mones gali u?kr?sti ir kitos susijusios r??ys ( Plasmodium ovale , Plasmodium malariae , ir kartais Plasmodium knowlesi ).

Maliarijos u?krat? perne?a Anopheles genties uod? patel?s. Parazitai dauginasi raudonuosiuose kraujo k?neliuose sukeldami anemij? (galvos svaigimas, oro tr?kumas, tachikardija ir t. t.), kitus bendruosius, pana?ius ? grip? , simptomus ( kar??iavimas , drebulys , pykinimas ), o blogiausiais atvejais kom? ir mirt? . Maliarijos plitim? galima suma?inti prevencin?mis priemon?mis prie? uod? ?kandimus: tinkleliais nuo vabzd?i?, repelentais , ar net pur?kiant insekticidus namuose, nusausinant stovin?io vandens telkinius (uodai ten deda kiau?in?lius).

Efektyvios vakcinos nuo maliarijos kol kas n?ra. Infekcijos gr?sm? galima suma?inti nuolat vartojant profilaktinius vaistus, ta?iau ?mon?ms, gyvenantiems epidemin?se teritorijose, tai da?nai yra per brangu. Dauguma suaugusi?j? epidemin?se teritorijose turi ilgalaik?s infekcijos ligos istorij? ir tod?l yra ?gij? dalin? atsparum?. Dalinis atsparumas ilgainiui i?bl?sta ir ilgesn? laik? pagyven? neepidemin?se teritorijose ?mon?s gali tapti maliarijos aukomis. Maliarija gydoma antimaliariniais vaistais , tokiais kaip chininas ar artemizininas .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Manoma, kad maliarija ?mon?s serga 50 000 met?. Pirmieji ra?ytiniai ?altiniai rodo maliarijos atvejus Kinijoje 2700 m. pr. m. e. Pats terminas kilo i? Viduram?i? ital? kalbos : mala aria ? blogas oras , o pati liga seniau buvo vadinama pelki? kar?tine , d?l asociacij? su pelk?mis ir li?nais .

Moksliniai maliarijos tyrimai stipriau pajud?jo 1880 m., kai pranc?z? kariuomen?s gydytojas, Charles Louis Alphonse Laveran, dirbdamas Al?yre steb?jo parazitus, esan?ius ?moni?, sergan?i? maliarija, eritrocituose. Jis parei?k?, kad maliarijos suk?l?jai ir yra ?ie pirmuonys ? tai buvo pirmasis kartas, kai pirmuonys identifikuoti kaip ligos suk?l?jai. U? ?? ir v?lesnius atradimus 1907 m. jam buvo suteiktas Nobelio prizas Fiziologijos ir Medicinos srityje. Ital? mokslininkai Ettore Marchiafava ir Angelo Celli pirmuon? pavadino plazmodijumi . Metais v?liau, Carlos Finlay, gydytojas i? Kubos, gydydamas pacientus Havanoje nuo geltonosios kar?tin?s buvo pirmasis pasak?s, kad uodai yra maliarijos u?krato ne?iotojai. Ta?iau tik 1898 m. buvo galutinai ?rodyta, kad maliarijos skleid?jas ? uodai. Britas seras Ronald Ross ?rod?, kad tam tikros uod? r??ys perduoda maliarij? pauk??iams, bei i?skyr? maliarijos pirmuonis i? uod?, siurbusi? u?kr?st? pauk??i? krauj?, seili? liauk?. U? ?iuos darbus Rosas 1902 m. buvo apdovanotas Medicinos Nobelio premija.

Pirmasis efektyvus maliarijos gydymo b?das ? chininmed?io ?iev? , kurioje yra chinino . ?is medis auga And? pa?lait?se, daugiausia Peru . ?? nat?ral? produkt? naudojo Peru gyventojai maliarijai kontroliuoti, o j?zuitai toki? praktik? atve?? ? Europ? 1640 m., kur ji greitai buvo priimta. Ta?iau tik 1820 m. pranc?z? chemikai Pierre Joseph Pelletier ir Jean Bienaime Caventou i?skyr? chinin? ir suteik? jam pavadinim?.

XX a. pr., prie? atrandant antibiotikus , sifiliu sergantys pacientai b?davo specialiai u?kre?iami maliarija, taip dirbtinai sukeliant kar??iavim?. Atid?iai kontroliuojant maliarij? ir kar??iavim? chininu, sifilio ir maliarijos efektas b?davo minimizuotas. Kai kurie pacientai mirdavo nuo maliarijos, ta?iau tai j? po?i?riu buvo geresn? i?eitis, nei beveik ?imtaprocentin? mirtis nuo sifilio.

Nors maliarijos gyvenimo ir vystymo ciklai buvo i?tirti XX a. pr., tik 1980 m. buvo pasteb?ta, kad pirmuonys slepiasi kepenyse . Toki? ?pasisl?pusi?“ pirmuoni? atradimas paai?kino, kod?l ?mon?s, i? kuri? kraujo sistemos maliarijos pirmuonys buvo pa?alinti, po keleri? met? v?l ja susirgdavo.

Simptomai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Klasikiniai maliarijos simptomai : kas 48 val. (tre?iadien? ( P. vivax ), tropin? maliarija ( P. falciparum ) ir P. ovale ) arba 72 val. (ketvirtadien? maliarija) pasikartojantys drugio priepuoliai ( ?altkr?tis , kar??iavimas , prakaitavimas , kurie t?siasi 4?6 val.), lydimi nerimo , apatijos , galvos ir raumen? skausmo, viduriavimo , v?mimo . Krintant temperat?rai, ligonis gausiai prakaituoja, jau?ia silpnum?. Padid?ja blu?nis ir kepenys , vystosi ma?akraujyst? . Gali atsirasti odos dilg?iojimo jausmas, ypa? kai maliarijos suk?l?jas ? P. falciparum . D?l menkai ?inom? prie?as?i?, , manomai susijusi? su smegen? skys?io spaudimu, maliarija u?sikr?tusiems vaikams da?nai i?sikreipia laikysena ? stipraus smegen? pa?eidimo ?enklas.

Rimtas ligos formas beveik visada sukelia P. falciparum infekcija ir pirmieji simptomai paprastai atsiranda prab?gus 6?14 dien? po u?sikr?timo. Sunkios maliarijos pasekm?s neretai b?na koma ir mirtis, ypa? didelis pavojus ma?iems vaikams ir n???ioms moterims. Simptomai: splenomegalija (padid?jusi blu?nis ), stipr?s galvos skausmai, cerebrin? i?emija , hepatomegalija (padid?jusios kepenys), hipoglikemija , ir hemoglobinurija , inkst? nepakankamumas. Pasitaiko atvej?, kai ?lapimas tampa juodas d?l ? ?alinimo sistem? patenkan?io hemoglobino i? suardyt? kraujo k?neli?. Sunki maliarija gali progresuoti labai greitai ir baigtis mirtimi per kelias valandas ar dienas. Pa?iais sunkiausiais atvejais mirtingumas siekia iki 20 proc., net intensyviai gydant bei pri?i?rint ligon?. Epidemin?se teritorijose gydymas da?nai n?ra net patenkinamo lygio ir mirtingumas gali siekti 10 proc. Vaikams, i?gyvenusiems sunkias maliarijos formas, atsiranda vystymosi sutrikim?.

Chroni?ka maliarija b?dinga P. vivax ir P. ovale , ta?iau neb?dinga P. falciparum . Liga gali relapsuoti pra?jus m?nesiams ar metams po ?kandimo, nes parazitai i?lieka kepenyse, taigi parazit? i?naikinimas kraujyje ne visada i?gydo maliarij?. Ilgiausias steb?tas inkubacinis periodas P. vivax infekcijai ? 30 met?. Ma?daug vienu i? penki? atvej?, u?sikr?tus P. vivax parazitais, susergama po met? nuo uodo ?kandimo.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]