Maldyvai

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta i? puslapio Maldyv? salos )
Maldyv? Respublika
mald. ?????????????? ????????????
Dhivehi Raajjeyge Jumhooriyyaa
Maldyvų vėliava Maldyvų herbas
V?liava Herbas
Himnas ? Nacionalinis pasveikinimas

Maldyvai ?em?lapyje
Valstybin? kalba Maldyv? kalba (Dhivehi)
Sostin? Mal?
Did?iausias miestas Mal?
Valstyb?s vadovai
 ? Prezidentas
 ? -
 ? -
 
Mohamed Muizzu
-
-
Plotas
 ? I? viso
 ? % vandens
 
298 km 2 ( 206 )
 
Gyventoj?
 ? 2017
 ? Tankis
 
375 867 ( 178 )
1102,5 ?m./km 2 ( 11 )
BVP
 ? I? viso
 ? BVP gyventojui
2012
2,841 mlrd. $ ( - )
8,751 $ ( - )
Valiuta Rufija (Rf)
Laiko juosta
 ? Vasaros laikas
UTC +5
netaikomas
Nepriklausomyb?
Paskelbta
nuo Jungtin?s Karalyst?s
1965 m. liepos 26 d.
Interneto kodas .mv
?alies tel. kodas 960

Maldyv? Respublika ( Maldyvai ???????????? = Dhivehi Raa’je ) ? sal? valstyb? Indijos vandenyne , ? pietvakarius nuo Indijos .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Maldyv? istorija
Budizmas Maldyvuose
M?nulio dinastija
Hilali dinastija
Uthimu dinastija
Isdhu dinastija
Dhijamigili dinastija
Hura dinastija
Kolonijiniai Maldyvai
Maldyv? Respublika
Pagrindinis straipsnis ? Maldyv? istorija .

?inios i? ankstyvosios Maldyv? istorijos labai miglotos. Pasak legendos, Sinhalos princas Koimal? (sp?jama, apie V a.) u?plauk? ant seklumos su savo ?mona ( ?ri Lankos karaliaus dukterimi) ir ?ia ?k?r? savo sultonat?. Salos nuo XII a. buvo lankomos Arabijos j?ros regiono pirkli? ir puldin?jamos Mopla pirat? (i? Indijos Keralos). XVI a. salas pajung? portugalai ir vald? 15 m. ( 1558 ? 1573  m.), kol juos i?vijo patriotas, v?liau sultonas Muhamadas Thakurufaras Al Azamas. Salos buvo nepriklausomas musulmon? sultonatas (nors buvo brit? protektoratas 1887?1965 m.). Nuo 1953  m. ? respublika. 1965  m. liepos 26 d. Maldyvai gavo nepriklausomyb? i? brit?. Po to sultonai dar vadovavo 3 metus iki 1968  m. lapkri?io 11 d. Nuo tada ?alis vadinasi Maldyv? respublika. 1988  m. tamilai ?siver?? ? Maldyvus, bet su Indijos vyriausyb?s pagalba Maldyvai i?vijo juos i? ?alies.

2016  m. spalio 13 d. Maldyvai paskelb? paliekantys Taut? Sandraug? . Tai padaryta prie?taraujant prie? ?aliai pareik?tus kaltinimus d?l ?mogaus teisi? pa?eidim? bei demokratijos suvar?ym?. [1]

Politin? sistema [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Maldyv? politin? sistema .

Maldyvai yra prezidentin? respublika . Prezidentas vadovauja vykdomajai vald?iai ir skiria ministr? kabinet?. Prezidentas si?lomas penkeriems metams slaptu balsavimu Majlyje ( parlamente ), o po to si?lymui pritaria tautos referendumas.

Maldyv? Majlis yra vien? r?m?, jam priklauso 50 nari?, renkam? kas penkeri metai. Du nariai i? kiekvieno atolo renkami visuotiniu balsavimu. A?tuonis paskiria prezidentas, tai yra pagrindinis kelias, kuriuo moterys patenka ? parlament?. ?alyje pirm?kart prad?jo veikti politin?s partijos 2005  m. liepos m?n., pra?jus ?e?iems m?nesiams po rinkim?. Beveik 36 parlamento nariai prisijung? prie Maldyv? liaudies partijos (Dhivehi Raiyyathunge partija) ir i?rinko prezident? Gajun? vadu. Dvide?imt parlamento nari? tapo opozicija ir prisijung? prie Maldyv? Demokratin?s partijos. Du nariai liko nepartiniais. 2006 m. kov? prezidentas Gajunas paskelb? detali? reform? darbotvark?, kurioje nurodyta, kaip bus kuriama nauja konstitucija ir modernizuojama teisin? sistema. Kol kas svarbiausia ?statym? pataisa yra ?mogaus Teisi? ?galiojimo Aktas, kuris sudarytas pagal Pary?iaus principus.

50 parlamento nari? pos?d?iauja su tokiu pat skai?iumi paskirt? ?moni?, sudarydami Konstitucin? Asambl?j?, kuri buvo sutelkta prezidento iniciatyva para?yti moderni? liberali? Maldyv? konstitucij?. Asambl?ja renkasi nuo 2004  m. liepos ir labai kritikuojama d?l l?to progreso. D?l to viena kit? kaltina vyriausyb? ir opozicija, bet nepriklausomi steb?tojai mano, kad d?l to kaltos silpnos parlamentin?s tradicijos.

Administracinis suskirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Maldyv? administracinis suskirstymas .

Maldyvai turi 26 nat?ralius atolus, kurie padalinti ? 21 administracin? vienet? (20 administracini? vienet? ir Mal?s miestas) [2] .

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Palydovin? Maldyv? nuotrauka
Pagrindinis straipsnis ? Maldyv? geografija .

Maldyvai yra ?emiausia ?alis pasaulyje, kurioje did?iausias nat?ralus ?em?s lygis yra 2,3 m vir? j?ros lygio, o kur yra pastat?, jis i?kyla iki keli? metr?. Per pastar?j? ?imtmet? j?ros lygis pakilo apie 20 cm, jei jis toliau kils gali i?kilti gr?sm? Maldyv? egzistavimui.

Maldyvus sudaro 1196 salos, i? kuri? 203 yra gyvenamos. Salos grupuojamos ? 26 atolus.

Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Maldyv? ekonomika .

Maldyv? ekonomika daugiausia remiasi ?vejyba ir turizmu. Beveik 1/5 pajam? yra gaunama i? turizmo. Maldyvuose auginami aitrieji pipirai , sald?iosios bulv?s , kokosai ir soros .

Pagrindinis salos eksportas yra ?uvis, taip pat kriauklel?s, kokoso palm?s pluo?tas, ?uv? maistas, kopra . Importuojami ry?iai, cukrus, kvietiniai miltai ir kiti gaminiai.

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Me?et? Mal?je
Pagrindinis straipsnis ? Maldyv? demografija .

Did?ioji dauguma Maldyv? gyventoj? yra divehiai  ? i? Indijos kil? gyventojai, v?liau ?enkliai paveikti arab?. Taip pat yra daug imigrant? i? aplinkini? ?ali?: Indijos , Banglade?o , Nepalo , ?ri Lankos .

Maldyv? sal? gyventojai yra musulmonai sunitai . Islamas yra vienintel? valstybin? religija. S?lyga gauti Maldyv? Respublikos pilietyb? yra musulmon? tik?jimas. Religin? laisv? nesuteikiama.

Maldyv? kalba divehi yra kilusi i? viduram?i? sinhalie?i? kalbos , ta?iau ?iuo metu ji yra visi?kai nepriklausoma.

Kult?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Maldyv? kult?ra .

Maldyvie?i? kult?ra susidar? Indijos, ?ri Lankos ir arab? kult?r? ?takoje.

Kita informacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Viki?odynas
Vikižodynas
Laisvajame ?odyne yra terminas Maldyvai

?em?lapiai: