Maldyv? Respublika
(
Maldyvai
???????????? =
Dhivehi Raa’je
) ?
sal? valstyb?
Indijos vandenyne
, ? pietvakarius nuo
Indijos
.
Pagrindinis straipsnis ?
Maldyv? istorija
.
?inios i? ankstyvosios Maldyv? istorijos labai miglotos. Pasak legendos, Sinhalos princas Koimal? (sp?jama, apie V a.) u?plauk? ant seklumos su savo ?mona (
?ri Lankos
karaliaus dukterimi) ir ?ia ?k?r? savo sultonat?. Salos nuo XII a. buvo lankomos
Arabijos j?ros
regiono pirkli? ir puldin?jamos Mopla pirat? (i? Indijos Keralos).
XVI a.
salas pajung? portugalai ir vald? 15 m. (
1558
?
1573
m.), kol juos i?vijo patriotas, v?liau sultonas Muhamadas Thakurufaras Al Azamas. Salos buvo nepriklausomas musulmon? sultonatas (nors buvo brit? protektoratas 1887?1965 m.). Nuo
1953
m. ? respublika.
1965
m.
liepos 26
d. Maldyvai gavo nepriklausomyb? i? brit?. Po to sultonai dar vadovavo 3 metus iki
1968
m.
lapkri?io 11
d. Nuo tada ?alis vadinasi Maldyv? respublika.
1988
m.
tamilai
?siver?? ? Maldyvus, bet su Indijos vyriausyb?s pagalba Maldyvai i?vijo juos i? ?alies.
2016
m.
spalio 13
d. Maldyvai paskelb? paliekantys
Taut? Sandraug?
. Tai padaryta prie?taraujant prie? ?aliai pareik?tus kaltinimus d?l ?mogaus teisi? pa?eidim? bei demokratijos suvar?ym?.
[1]
Pagrindinis straipsnis ?
Maldyv? politin? sistema
.
Maldyvai yra
prezidentin?
respublika
. Prezidentas vadovauja vykdomajai vald?iai ir skiria ministr? kabinet?. Prezidentas si?lomas penkeriems metams slaptu balsavimu
Majlyje
(
parlamente
), o po to si?lymui pritaria tautos referendumas.
Maldyv? Majlis
yra vien? r?m?, jam priklauso 50 nari?, renkam? kas penkeri metai. Du nariai i? kiekvieno
atolo
renkami visuotiniu balsavimu. A?tuonis paskiria prezidentas, tai yra pagrindinis kelias, kuriuo moterys patenka ? parlament?. ?alyje pirm?kart prad?jo veikti politin?s partijos
2005
m. liepos m?n., pra?jus ?e?iems m?nesiams po rinkim?. Beveik 36 parlamento nariai prisijung? prie Maldyv? liaudies partijos (Dhivehi Raiyyathunge partija) ir i?rinko prezident?
Gajun?
vadu. Dvide?imt parlamento nari? tapo opozicija ir prisijung? prie Maldyv? Demokratin?s partijos. Du nariai liko nepartiniais. 2006 m. kov? prezidentas Gajunas paskelb? detali? reform? darbotvark?, kurioje nurodyta, kaip bus kuriama nauja konstitucija ir modernizuojama teisin? sistema. Kol kas svarbiausia ?statym? pataisa yra ?mogaus Teisi? ?galiojimo Aktas, kuris sudarytas pagal Pary?iaus principus.
50 parlamento nari? pos?d?iauja su tokiu pat skai?iumi paskirt? ?moni?, sudarydami Konstitucin? Asambl?j?, kuri buvo sutelkta prezidento iniciatyva para?yti moderni? liberali? Maldyv? konstitucij?. Asambl?ja renkasi nuo
2004
m. liepos ir labai kritikuojama d?l l?to progreso. D?l to viena kit? kaltina vyriausyb? ir opozicija, bet nepriklausomi steb?tojai mano, kad d?l to kaltos silpnos parlamentin?s tradicijos.
Maldyvai turi 26 nat?ralius atolus, kurie padalinti ? 21 administracin? vienet? (20 administracini? vienet? ir
Mal?s
miestas)
[2]
.
Pagrindinis straipsnis ?
Maldyv? geografija
.
Maldyvai yra ?emiausia ?alis pasaulyje, kurioje did?iausias nat?ralus ?em?s lygis yra 2,3 m vir? j?ros lygio, o kur yra pastat?, jis i?kyla iki keli? metr?. Per pastar?j? ?imtmet? j?ros lygis pakilo apie 20 cm, jei jis toliau kils gali i?kilti gr?sm? Maldyv? egzistavimui.
Maldyvus sudaro 1196 salos, i? kuri? 203 yra gyvenamos. Salos grupuojamos ? 26 atolus.
Pagrindinis straipsnis ?
Maldyv? ekonomika
.
Maldyv? ekonomika daugiausia remiasi ?vejyba ir turizmu. Beveik 1/5 pajam? yra gaunama i? turizmo. Maldyvuose auginami
aitrieji pipirai
,
sald?iosios bulv?s
,
kokosai
ir
soros
.
Pagrindinis salos eksportas yra ?uvis, taip pat kriauklel?s, kokoso palm?s pluo?tas, ?uv? maistas,
kopra
. Importuojami ry?iai, cukrus, kvietiniai miltai ir kiti gaminiai.
Pagrindinis straipsnis ?
Maldyv? demografija
.
Did?ioji dauguma Maldyv? gyventoj? yra
divehiai
? i? Indijos kil? gyventojai, v?liau ?enkliai paveikti arab?. Taip pat yra daug imigrant? i? aplinkini? ?ali?:
Indijos
,
Banglade?o
,
Nepalo
,
?ri Lankos
.
Maldyv? sal? gyventojai yra musulmonai
sunitai
.
Islamas
yra vienintel? valstybin? religija. S?lyga gauti Maldyv? Respublikos pilietyb? yra musulmon? tik?jimas.
Religin? laisv?
nesuteikiama.
Maldyv? kalba
divehi
yra kilusi i? viduram?i?
sinhalie?i? kalbos
, ta?iau ?iuo metu ji yra visi?kai nepriklausoma.
Pagrindinis straipsnis ?
Maldyv? kult?ra
.
Maldyvie?i? kult?ra susidar? Indijos, ?ri Lankos ir arab? kult?r? ?takoje.
?em?lapiai:
Taut? sandrauga
|
---|
|
Antigva ir Barbuda
,
Australija
,
Bahamos
,
Banglade?as
,
Barbadosas
,
Belizas
,
Botsvana
,
Brun?jus
,
Dominika
,
Gajana
,
Gana
,
Grenada
,
Indija
,
Jamaika
,
Jungtin? Karalyst?
,
Kamer?nas
,
Kanada
,
Kenija
,
Kipras
,
Kiribatis
,
Lesotas
,
Malaizija
,
Malavis
,
Malta
,
Mauricijus
,
Mozambikas
,
Naujoji Zelandija
,
Namibija
,
Nauru
,
Nigerija
,
Pakistanas
,
Papua Naujoji Gvin?ja
,
PAR
,
Ruanda
,
Saliamono salos
,
Samoa
,
Sei?eliai
,
Sent Kitsas ir Nevis
,
Sent Lusija
,
Sent Vinsentas ir Grenadinai
,
Siera Leon?
,
Singap?ras
,
Svazilandas
,
?ri Lanka
,
Tanzanija
,
Tonga
,
Trinidadas ir Tobagas
,
Tuvalu
,
Uganda
,
Vanuatu
,
Zambija
|
|