Majai

?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

?is straipsnis apie ikikolumbin? ind?n? civilizacij?. Apie j? palikuonis dabartinius majus skaitykite straipsnyje Majai (tauta) .

Mezoamerikos regionas Maja (Maya)

?alis	Meksika ( Jukatanas ), Belizas , Gvatemala
Tautos	majai
Valstyb?s	Maj? miestai valstyb?s (II t?kst pr. m. e. - XVII a.)
Vikiteka	Vikiteka Vikiteka

Centroamerika , Maja , ?lanka , Oa?aka , Gereras , Centras , Vakarai , ?iaur?

Majai ? Centrin?s Amerikos ind?n? tauta, suk?rusi Maj? civilizacij? . Jie gyveno vadinamajame istoriniame kult?riniame Majos regione ( Meksikos pietuose ( ?iapas , Jukatano ?iaur?), Gvatemaloje , vakar? Hond?re ir ?iauriniame Belize ). J? civilizacija gyvavo ma?daug nuo 1000 m. pr. m. e. iki ispan? u?kariavimo.

Prie? ispan? kolonizacij? (iki XVI a.) majai tur?jo vien? i? pa?i? pa?angiausi? civilizacij? Vakar? pusrutulyje. Jie vert?si ?emdirbyste, stat? didelius akmeninius pastatus ir piramides , ?ventyklas, gamino aukso ir vario dirbinius, tur?jo hieroglif? ra?t?, kuris yra gerai i?tyrin?tas ir i??ifruotas. Maj? kalendoriumi naudojosi ir kitos Mezoamerikos civilizacijos.

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Jukatano pusiasalis .

Senovinis regionas, kuriame gyveno majai ir kur klest?jo Maj? civilizacija, yra vadinamas Maya . Jis ap?m? dal? dabartin?s Meksikos , Beliz? , Gvatemal? , vakar? Hond?r? .

?is regionas pietuose ribojosi su Centroamerika , vakaruose ? su ?lanka , Oa?aka .

Tai ? did?iausias Mezoamerikos istorinis regionas. D?l to jis pasi?ymi gamtine ?vairove. J? galima skirstyti ? tris pagrindinius subregionus:

Pietuose yra Maj? auk?tumos, kuri? did?ium? u?ima ?iapaso Siera Madr? .
? ?iaur? nuo j? driekiasi pietin?s ?emumos, dr?kinamos gausi? upi?.
?iauriausiai yra ?iaurin?s ?emumos, pasi?ymin?ios gana permainingu klimatu. ?ia yra Puuc kalv? regionas.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ankstyviausi maj? gyvenamame regione rasti architekt?riniai artefaktai datuojami nuo 1500 m. pr. m. e. Archeologiniai radiniai demonstruoja, kad nuo tada majai gyveno kaimuose ir vert?si ?emdirbyste ? daugiausia augino kukur?zus , pupas ir moli?gus .

Ikiklasikinis laikotarpis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ankstyvojoje maj? kult?roje galima ??velgti olmek? civilizacijos ?tak?, kuri apr?p? vis? Mezoamerik?. Sp?jama, kad i? olmek? majai per?m? kalendoriaus sistem?, kai kuriuos religinius ?sitikinimus, 20-ain? sistem?, daug kalbos ypatum?, ra?to ir meno pagrindus.

Nuo ma?daug IX a. pr. m. e. kult?ra, stipriai veikiama olmek?, suklest?jo Maj? auk?tum? teritorijose. Ta kult?ra vadinama Piet? Majos zona. ?ia susik?r? daug klestin?i? gyvenvie?i?, klest?jo ra?tas ir menas. Ta?iau manoma, kad ?ios kult?ros k?r?jai buvo ne majai, o tautos, gimining? olmekams, kurios tuo metu dar buvo apgyvendinusios ?ias teritorijas. ?ios kult?ros tiesiogin? ?taka maj? kult?rai yra gin?ytina.

Apie III a. pr. m. e. ?m? formuotis savaranki?ka maj? kult?ra. Majai prad?jo statyti ceremoninius pastatus ir j? kompleksus, o apie 200 metus ?ie kompleksai ?m? pl?stis ir tapo miestais, kuriuose buvo ?ventykl?, piramid?i?, aik??i?, r?m?, dvar?, ?aidimo aik?teli?. Tada majai i?vyst? savo ra?t? (hieroglifus), sud?ting? kalendori? ir astronomin? sistem?. Jie skald? labai daug akmen? , naudodami kietesnius akmenis. I?vyst? irigacijos ir teras? sistemas. Majai gamino popieri? (daugiausia i? figmed?i? ), ra?? knygas . Taip pat buvo i?tobulin? skulpt?ros ir rai?ymo men?. Architekt?ros paminklai ir ?ra?ai akmenyse yra pagrindiniai maj? kult?ros liku?iai, pasiek? m?s? laikus.

Klasikinis laikotarpis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vienas did?iausi? klasikin?s Maj? civilizacijos miest? ? Tikalis . De?in?je pus?je ? Jaguaro ?ventykla

Maj? i?kilimas prasid?jo apie 250 metus; maj? kult?ros klasikinis laikotarpis truko iki 900 m. Civilizacijos klest?jimo laikotarpiu buvo apie 40 miest?, kuriuose gyveno po 5-50 t?kst. gyventoj?. Pagrindiniai to meto miestai telk?si pietin?se Majos ?emumose (dabartin?s Gvatemalos ?emumose). Svarbiausi miestai: Tikalis ( Tikal ), Ua?aktunas ( Uaxactun ), Kopanas ( Copan ), Bonampakas ( Bonampak ), Palenk? ( Palenque ), Rio Bekas ( Rio Bec ). Klest?jimo metu maj? buvo apie 2 mln.

I? vis? dabar egzistuojan?i? maj? grupi? tuo metu pagrindin? grup? buvo ?olanai , kurie vieninteliai i?vyst? ra?to sistem? ir auk?t? kult?r?. Jie tuo metu buvo apgyvendin? visas pietines Majos ?emumas, o j? kalba buvo naudojama kaip lingua franca visame Majos regione. Dabartiniai j? palikuonys yra ?ontalai ir ?orti .

Poklasikinis laikotarpis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po 900 met?, klasikin? Maj? civilizacija patyr? nuosmuk?, didieji miestai ir kulto centrai Pietuose i?tu?t?jo ir ap??l? d?iungli? augmenija. Tokio spartaus nykimo prie?astys n?ra ai?kios; kai kurie mokslininkai mano, kad tai ?vyko d?l ginkluot? konflikt? ir ?em?s i?eikvojimo (suprast?jusios s?lygos ?emdirbystei). Taip pat buvo ir ekologin?s prie?astys. Pavyzd?iui, manoma, kad Tikalio miestas i?tu?t?jo d?l padid?jusi? sausr? ir d?l geriamo vandens u?siter?imo melsvabakter?m bei gyvsidabriu (majai raudoniems da?ams naudojo cinober? ). ^[1]

Ta?iau ?iaur?s ?emumose Jukatano pusiasalyje ir vandenyno pakrant?se ?sik?r? miestai, nors taip pat i?gyven? didelius politinius poky?ius, i?laik? maj? kult?ros t?stinum? ir klest?jo dar bent kelis ?imtme?ius. ?ia gyveno kita maj? grup?, jukatekai , kurie dabar sudaro did?ium? vis? maj?. ?ioje ?iaurin?je kult?roje nuo X a. rei?k?si labai stipri i?orin? ?taka i? Centrin?s Meksikos , i? kur k?l?si nauatli?ka tauta toltekai . ?ie atsine?? plunksnuotojo dievo Kecalkoatlio , maj? vadinamo Kukulkanu , kult?, daug meno naujovi?. Toltekai savo sostin? ?k?r? ?i?en Icoje ( Chichen Itza ), kuri iki XIII a. prad?ios buvo svarbiausias maj? miestas.

Nuo XIII a. majai jukatekai atk?r? savo nepriklausomyb?, ir regione ?sigal?jo Majapano ( Mayapan ) miestas, tap?s jukatek? maj? sostine. Kiti svarb?s miestai buvo U?malis ( Uxmal ), Tulumas ir kt.

Nuo XIII a. susiformavo dar vienas poklasikini? maj? kult?ros ?idinys regiono pietuose, auk?tikaln?se, kur gyveno smulkios maj? tautel?s, ir kurias neabejotinai veik? nauatli?ka toltek? kult?ra i? ?iaur?s. Jos suk?r? daug smulki? valstyb?li?, tarp kuri? svarbiausios buvo Kumarkachas ( ki?iai ), I?im?e ir ?ahoma ( kak?ikeliai ), Zakuleu ( mamiai ) ir pan. ?ios valstyb?s pa?ioje XV a. pabaigoje pateko ? augan?ios Actek? imperijos ?tak?.

Kolumbinis laikotarpis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Jukatano u?kariavimas .

Kai XVI a. ? Amerik? ?siver?? ispan? konkistadorai , dauguma maj? tebuvo ?emdirbiai, gyven? kaimuose ir garbin? savo prot?vius. Nepaisant to, kad Jukatanas buvo viena pirm?j? viet?, kur ispanai i?silaipino Amerikos ?emyne, maj? u?kariavimas vyko gerokai v?liau.

Kortesui u?kariavus Actek? imperij?, Pedro de Alvarado 1524 m. sureng? ekspedicij? ? Maj? auk?tumas, kur nukariavo auk?tikalni? maj? valstyb?les, ?kurdamas Gvatemalos gubernij?. Paradoksalu, bet dauguma vietos maj? vietovard?i? buvo ?perkrik?tyti“ ? nauatli? kalb?, kadangi b?tent nauatliai lyd?jo Alvarad? jo ?ygi? metu.

1526 m. kitas konkistadoras , Francisco de Montejo prad?jo ir jukatek? u?kariavim?. Pirmosios ekspedicijos buvo labai nes?kmingos (1527?28 ir 1531?35), tuo tarpu tre?iosios ekspedicijos metu (1540?46) Montechui Jaunesniajam pavyko paimti vien? miest? ? T’ho, kur? pervardino Merida ir pavert? savo vald? sostine. ?gij?s s?jungininkus Tutal Xiu i? Mani miesto, Montechas u?kariavo daugum? jukatek?.

Maj? u?kariavimas labai skyr?si nuo Actek? imperijos u?kariavimo, kadangi majai buvo susiskald?, tod?l ?ia reik?jo atskirus miestus imti vien? po kito. Nors Jukatano u?kariavimas oficialiai baig?si XVI a. viduryje (1546 m.), iki pat XVII a. pabaigos d?iungli? gilumoje egzistavo nepriklausomos maj? valstyb?s, puosel?jusios sen?j? kult?r?. Paskutin?s j? buvo Kovojus ir ic? tautos Tajasalis .

Per ?imt? met? skai?iuojant nuo konkistador? ?siver?imo ? Centrin? Amerik? i?nyko 85-90 % maj? populiacijos. Nema?a dalim tai buvo susij? su ilgais ir brutaliais karais, ta?iau pagrindin? prie?astis buvo ispan? atne?tos europieti?kos ligos, iki tol neegzistavusios Amerikose.

Pasiekimai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]


Mezoamerikos istorija
Mezoamerikos prie?istor?
Ikiklasikinis laikotarpis :
Olmekai , Kapa?a
Klasikinis laikotarpis :
Teotihuakanas , Majai , Sapotekai , Mi?tekai , Meskala
Poklasikinis laikotarpis :
Pipiliai , Majai , Mi?tekai , Uastekai , Totonakai , Toltekai , Actekai , Taraskai , ?i?imekai
Meksikos u?kariavimas
Meksika , Centrin? Amerika
Mezoamerikos regionai
Centroamerika , Maja , ?lanka , Oa?aka , Gereras , Centras , Vakarai , ?iaur?

Pagrindinis straipsnis ? Maj? ra?tas .

I? maj? kult?ros daugiausia yra i?lik? kulto centrai, kuriuose yra daug piramid?i?, ?ventykl?, r?m?, pastatyt? i? kalkakmenio blok?, gausiai i?puo?t? ornamentika, su ?ra?ais apie istorij?, religij? ir astronomij?. D?l to maj? civilizacija laikoma bene i?kiliausia i? vis? Amerikos civilizacij?, gyvavusi? iki K. Kolumbo . Ta?iau tikroji hieroglif? prasm? ir kronikos paai?k?jo tik pra?jus keliems am?iams po to, kai ispanai aptiko ?stabius maj? statinius.

Religija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sisteminiai maj? civilizacijos tyrin?jimai prasid?jo apie 1830 m., o pirmieji i??ifravimo atvejai pasitaik? tik XX a. pirmojoje pus?je. J? d?ka ?iek tiek paai?k?jo maj? religija , kuri tur?jo savo gamtos diev? panteon? (taip pat ir saul?s, m?nulio, lietaus, gr?d? dievus). Dvasinink? luomas buvo atsakingas u? sud?tingus religinius ritualus ir ceremonijas.

Matematika ir astronomija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Greta religijos, labai gerai buvo i?vystyta matematika ir astronomija . Vienas i? pa?i? pa?angiausi? matematikos pasiekim? buvo nulio s?voka. Astronomijoje buvo naudojamasi sud?tingu kalendoriumi, kuris r?m?si saul?s metais (18 m?nesi? po 20 dien? ir papildomas 5 dien? laikotarpis), buvo ?ventieji metai (13 cikl? po 20 dien?) ir daug kit? cikl?, prad?t? skai?iuoti nuo 3114 m. pr. m. e. Maj? astronomai tur?jo tikslias M?nulio ir Veneros pozicij? lenteles ir mok?jo numatyti Saul?s u?temimus .

Visuomen? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Socialin? maj? miest?-valstybi? organizacija buvo grie?tai hierarchizuota. Pa?iame vir?uje buvo karalius bei kiti dinastijos nariai. ?emiau gana platus kilming?j? sluoksnis sudar?s 10-15% populiacijos. Socialin?s hierarchijos apa?i? sudar? stiprus pirkli? ir amatinink? sluoksnis bei ?emdirbiai kukur?z? augintojai.

XX a. viduryje mokslininkai klaidingai man?, kad maj? visuomen? sudar? taikingi dvasininkai-astronomai ir paklusn?s valstie?iai. Manyta, kad majai buvo giliai pasi?vent? religiniams dalykams, prie?ingai nei karingos ind?n? tautos vidurio Meksikoje. Ta?iau tolesni i??ifravimo darbai parod?, kad valdov? dinastijos kariavo tarpusavyje, ?m? auk?tuomen? ? nelaisv?. Belaisvius jie kankindavo, luo?indavo ir aukodavo savo dievams. I? tikr?j?, kankinimai ir ?moni? aukojimai buvo neatskiriama maj? religini? ritual? dalis; buvo tikima, kad ?itokios aukos u?tikrina derlingum?, vaisingum? , parodo paklusnum? dievams ir juos nuramina; jeigu neaukojama, dievai siun?ia ?mon?ms nelaimes ir chaos?. ?mogaus kraujas es?s b?tinas santykius su dievais u?megzti, tod?l maj? vadai, kaip tarpininkai tarp ?moni? ir diev?, praktikavo kraujo aukas ir net sav?s kankinim?.