?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Magmos ?idinys (magmos kamera, magmos rezervuaras) - didelis i?silyd?iusi? uolien? ( magmos ) telkinys po ?em?s pluta . ?iame telkinyje susidaro labai didelis sl?gis , kuris laikui b?gant gali suskaldyti aplinkines kietas uolienas, taip susikuriant i?eigoms, per kurias magma kyla ? pavir?i?, galiausiai i?eidama ? ?em?s pavir?i? per ugnikalnio i?siver?im?. Dauguma ugnikalni? yra vir? toki? magmos ?idini?.

Magmos ?idinius yra sud?tinga aptikti, tod?l dauguma ?inom? yra esantys geologiniu po?i?riu negiliai plutoje - 1-11 km gylyje.

Magmos dinamika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

B?dama ma?iau tanki nei aplinkin?s uolienos, magma kyla pro uolienose esan?ius ply?ius. Nesant praeigos, magma susitelkia ? vien? viet?, suformuodama magmos ?idin?. I? apa?ios kylanti magma spaud?ia ?idinio t?r?, taip did?jant sl?giui ?idinio viduje.

Magmai liekant ?idinyje ilg? laik?, ji gali stratifikuotis, t. y. susiluoksniuoti d?l ma?esnio tankio komponent? kilimo ? pavir?i?, ir tankesni? med?iag? grimzdimo ?emyn. Taip pat gali prad?ti v?sti, tada magmos komponentai, kuri? lydymosi temperat?ra yra auk?tesn?, susikristalizuoja, ypatingai ar?iau magmos rezervuaro kra?t?, ir susidaro v?l tankesn?s med?iagos masyvai, kurie taip pat grimsta ?emyn (pvz., olivinas ). Jeigu v?liau vyksta ugnikalnio i?siver?imas, toks susisluoksniavimas i?lieka ir ugnikalnio i?metamose med?iagose. Pvz., Vezuvijaus 79 m. i?siver?imo nuos?dos sudarytos i? storo pemzos sluoksnio i? vir?utin? magmos ?idinio dalies, padengto pemzos sluoksniu i? gilesn?s ?idinio dalies.

Magmos ?idinyje besikristalizuojantys mineralai taip pat i?skiria dujas (daugiausiai vandens garus ), kurios buvo i?tirpusios skystoje uolien? faz?je. Duj? i?siskyrimas dar labiau padidina ?idinio sl?g?, kas gali sukelti ugnikalnio i?siver?im?. Taip pat padidina likusio lydalo klampum? (padid?ja silikat? koncentracija duotam kiekiui). Vykstant tokiai stratifikacijai, dujos link? telktis ?idinio vir?utinio regiono magmoje, kuri tuo tarpu tampa klampesn?, kas gali sukelti galingesn? i?siver?im? nei b?t? magmos ?idiniui nesusisluoksniavus.

Per i?siver?im? nei??jusi magma palengva atv?sta ir kristalizuojasi, suformuodama intruzin?s uolienos masyv?, sudaryt? i? granito bei gabro .

Da?nai ugnikalnis gali ?tur?ti“ kelis magmos ?idinius, vien? labai giliai po ?eme, i? kurio kylanti magma papildo kit? ar?iau vir??n?s ugnikalnyje esant? ma?esn? magmos ?idin?.

Magmos ?idini? buvimo vietas galima nustatyti seismologijos pagalba, kadangi ?em?s dreb?jim? generuotos seismin?s bangos per skystas uolienas sklinda ma?esniu grei?iu nei per kietas, tad pagal seismini? bang? matavimus galima apskai?iuoti magmos telkinius.

Ugnikalniui i?siver?us, magmos ?idinyje suma??ja, o aplinkin?s uolienos sugri?va ? j?. Jei i?metamas ypatingai didelis magmos kiekis, gali susmukti visas pavir?ius, taip susidarant kalderai .