Lydinys  ? kieta med?iaga, gaunama sulydant ar kitaip sujungiant du ar daugiau komponent?, chemini? element?  ? nemetal?, metal? arba metal? ir nemetal?.

Lydiniai yra taikomi ten, kur j? savyb?s yra geresn?s u? gryn? element?. Lydini? pavyzd?iai: plienas , lydmetalis , ?alvaris , bronza ir amalgama .

Lydiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kai kurie lydiniai, pvz., granitas , bazaltas , feld?patas sudaryti i? nat?ralaus susilyd?iusi? silikat? mi?inio ir naudojami kaip akmens liejiniai, kiti ? dirbtiniai nemetal? lydiniai, pvz., stiklas , sudarytas i? silicio ir kit? oksid? lydalo.

Metal? lydiniai, kuri? atomus da?niausiai jungia metali?kasis ry?ys, yra kristalin?s med?iagos, bet juos au?inant labai dideliu grei?iu galima gauti ir amorfinius lydinius. Da?niausiai metal? lydiniai gaunami sulydant metalus arba metalus ir nemetalus, pvz., gele?? su anglimi , re?iau ? difuziniu ?sotinimu auk?toje temperat?roje, milteli? metalurgijos ? sukepinant presuotus metal? ir nemetal? miltelius, kristalizacijos b?du ? garinant vakuume, plazminiu lydymu, elektrolize ar pagal specialiasias technologijas ? pvz., preciziniai, kaitrai atspar?s, korozijai atspar?s, magnetiniai ar kit? savybi? lydiniai. Metal? lydiniai yra stipresni, kietesni, atsparesni dilimui, geresni? magnetini? savybi?, brangesni negu techni?kai gryni metalai.

Savyb?s kei?iamos lydinius atkaitinant, gr?dinant, atleid?iant ar kitaip termi?kai apdirbant arba ?altai deformuojant. Metal? lydini? savybes lemia ne tik komponent? kiekis ir j? chemin? sud?tis, bet ir fazin? sandara.

Pagal fazin? sandar? lydiniai skirstomi ? vienfazius (homogeninius), dvifazius, trifazius ir daugiafazius ? heterogeninius. Vienfaziai lydiniai yra mink?tesni ir plasti?kesni negu dvifaziai ar daugiafaziai.

Techniniai metal? lydiniai b?na:

• konstrukciniai, naudojami statybin?ms konstrukcijoms, ma?in?, prietais? ir kiti detal?ms gaminti,
• ?rankiniai, naudojami ?tampams, presavimo formoms, matavimo, pjovimo ir kitiems ?rankiams gaminti,
• specialieji lydiniai (magnetiniai)
• liejamieji, kai detal?s gaminamos liejimu
• deformuojamieji, kai detal?s gaminamos plastiniu deformavimu
• dvikomponen?iai, trikomponen?iai ir daugiakomponen?iai.

Metal? lydiniai da?niausiai vadinami pagal pagrindin?, kurio lydinyje daugiausia, ar svarbiausius komponentus (pvz., gele?ies, vario , nikelio , gele?ies?anglies, vario?nikelio?mangano lydiniai) arba tik jiems b?dingu pavadinimu (pvz., ?alvaris  ? vario?cinko lydinys, bronza  ? vario?alavo lydinys).

Metal? lydini? atomin? sandar?, elektronin? strukt?r?, fizines savybes tiria metal? fizika , o chemin?s sud?ties, strukt?ros ir savybi? tarpusavio priklausomyb?, kitim? d?l ?vairi? proces? ? metalotyra . Metal? lydini? strukt?ros priklausomyb? nuo lydini? sud?ties ir temperat?ros vaizduojama b?sen? diagrama . Lydiniai naudojami kaip konstrukcin?s, elektrotechnikos ir kiti med?iagos.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Metal? lydiniai buvo lydomi jau senov?je, i? j? gaminti papuo?alai , ginklai , buities ?rankiai , monetos . Vario lydiniai su alavu ir kitais elementais lydyti jau apie 2800 m. pr. m. e. Mokslas apie metalo lydinius spar?iau pl?tojamas nuo XIX a. pabaigos ? XX a. prad?ios, kai buvo sukurti metalografijos, rentgenostrukt?rin?s ir termin?s analiz?s pagrindai. ^[1]

?inomi lydiniai:

• plienas ( Fe + C )
• bronza ( Cu + Sn )
• ?alvaris
• ketus
• duraliuminis
• magnalis

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Lydinys ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Metalurgija

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]