Lietuvos sveikatos moksl? universiteto Medicinos akademija

54°53′39″ ?. pl. 23°54′59″ r. ilg. / 54.89417°?. pl. 23.91639°r. ilg. / 54.89417; 23.91639

Lietuvos sveikatos moksl? universiteto Medicinos akademija

Akademijos centriniai r?mai, A. Mickevi?iaus g. 9, Kaunas (architektas Vladimiras Dubeneckis )
??kis	Docendo discimus
?kurtas	1950 m. gruod?io 29 d.
Tipas	Valstybinis
Student?	4724 (2012 m.)
Vieta	Kaunas A. Mickevi?iaus g. 9
Svetain?	http://www.lsmuni.lt/

Lietuvos sveikatos moksl? universiteto Medicinos akademija ? Lietuvos sveikatos moksl? universiteto akademinis padalinys, iki 2010 m. ? buv?s Kauno medicinos universitetas. Medicinos akademijos centriniai r?mai ?sik?r? Kaune , A. Mickevi?iaus g. 9.

Pavadinim? kaita [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1920 m. Auk?t?j? kurs? Medicinos skyrius;
1922 m. Lietuvos universiteto Medicinos fakultetas;
1930 m. Vytauto Did?iojo universiteto Medicinos fakultetas;
1940 m. Kauno universiteto Medicinos fakultetas;
1950 m. Kauno medicinos institutas;
1989 m. Kauno medicinos akademija;
1998 m. Kauno medicinos universitetas;
2010 m. Lietuvos sveikatos moksl? universiteto Medicinos akademija.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

LSMU MA studij? ir mokslinio darbo tradicijos siekia 1920 m., kai Auk?tuosiuose kursuose buvo ?steigtas Medicinos skyrius, 1922 m. peraug?s ? Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. VDU ) Medicinos fakultet?.

1922 m. vasario 16 d. atidaryto Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto pirmuoju dekanu patvirtintas Petras Avi?onis . Steigiamojo Seimo priimtame universiteto statute buvo numatyti ir Medicinos fakultete prad?jo veikl? Medicinos, Farmacijos , Odontologijos , Veterinarijos (nuo 1936 m. LVA ) skyriai. 1933 m. atidaryti naujieji Medicinos fakulteto r?mai A. Mickevi?iaus gatv?je (architektas Vladimiras Dubeneckis ).

1937 m. Medicinos fakulteto dekano Vlado La?o iniciatyva prad?tos statyti Vytauto Did?iojo universiteto klinikos , 1940 m. pri?musios pirmuosius ligonius. Tuomet ligonin? tur?jo 663 lovas ir buvo viena moderniausi? gydymo ?staig? Europoje .

1940 m. rudens semestre prad?ta mokymo planus ir vis? mokymo sistem? suvienodinti su Soviet? S?jungos auk?t?j? medicinos mokykl? planais ir mokymo sistema. Prasid?jus Antrajam pasauliniam karui , v?l gr??ta prie buvusios studij? tvarkos. Karui pasibaigus, studijos prad?tos pertvarkyti pagal bendras Soviet? S?jungos auk?tosios medicinos mokyklos programas. 1946 m. pereita prie sesijin?s egzamin? tvarkos. Pokario metais didelis d?mesys buvo skiriamas politiniams, bendriems teoriniams, medicininiams dalykams ir labai suma?intas specialyb?s praktini? dalyk? d?stymas.

1950 m. Kauno valstybinis universitetas reorganizuotas ? Kauno medicinos (KMI) ir Kauno politechnikos (KPI) institutus. 1950 m. gruod?io 29 d. SSRS sveikatos apsaugos ministro ?sakymu KMI direktoriumi paskirtas prof. Juozas Kup?inskas . ?i data laikoma savaranki?kos auk?tosios medicinos mokyklos ?k?rimo Kaune data. Medicinos institute ?kurti 2 fakultetai: Gydomasis ir Farmacijos-Stomatologijos. 1950? 1989 m. KMI pareng? 9500 gydytoj?, 2300 provizori?, 2200 stomatolog?, 67 biofizikus. KMI buvo viena geriausi? SSRS auk?t?j? medicinos mokykl?, su kuria bendradarbiavo u?sienio universitetai ir medicinos mokslo ?staigos.

1989 m. Kauno medicinos institutas tapo Kauno medicinos akademija (KMA). 1990 m. ? jos strukt?r? gr??intos Akademin?s klinikos , 1991 m. ? Endokrinologijos ir Kardiologijos institutai , 1992 m. ?kurtas Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas , reorganizuotas Biomedicinini? tyrim? institutas , ?kurtos profilin?s akademin?s klinikos, reorganizuotos kai kurios katedros, prad?tos reorganizuoti studijas.

Akademija i?augo iki 5 fakultet?: Medicinos, Odontologijos, Farmacijos, 1990 m. ?kurtas Medicinos seser? su auk?tuoju mokslu (dab. Slaugos), 1994 m. ? Visuomen?s sveikatos fakultetas. Fakultet? strukt?ra atitinka daugumos Europos universitet? programas: ?diegtas studij? laipsni?kumo principas, disciplinos d?stomos blokais, ikidiplomin?s studijos susietos su podiplomin?mis. Studij? strukt?ros reformos buvo baigtos 1995 / 1996 mokslo met? prad?iai. J? tikslas ? priartinti Akademijos auk?t?sias medicinos studijas prie Europos studij? standart?. ?i Akademijos reforma vyko aktyviai talkinant Belgijos, Danijos, Pranc?zijos, Suomijos, ?vedijos, Vokietijos universitetams.

1989? 1998 m. KMA pareng? 2532 gydytojus, 587 farmacininkus, 846 stomatologus, 364 slaugytojus, 28 visuomen?s sveikatos specialistus.

Studij? strukt?ros reformos baigtos 1995 m. mokslo met? prad?iai. 1998 m. Kauno medicinos akademija tapo Kauno medicinos universitetu (KMU).

2006 m. akademijoje studijavo 4800 student?, dirbo 7500 ?vairi? sri?i? specialist?, daugiau kaip 120 profesori?, 718 mokslo daktar?. Apie 77 % disertacijas apsigynusi? daktar? liko universiteto strukt?roje. Universitete studijavo studentai i? 20 pasaulio ?ali?.

2007 m. kovo 6 d. Klinik? miestelyje atidarytas kompleksas, kur? sudaro 400 viet? biblioteka , sveikatos moksl? informacinis centras ir prof. Juozo Kup?insko skaitykla. Vienos moderniausi? Lietuvoje bibliotekos 4 auk?t? pastatas suprojektuotas pagal Europos universitet? bibliotek? model? (arch. Gra?inos Janulyt?s-Bernotien?s studija). Komplekse yra 56 kompiuteri? sal?, 12 viet? mokymo klas?, 40 viet? seminar? ir 72 viet? konferencij? sal?s. Bibliotekos saugykloje sukaupta apie 700 t?kstan?i? medicinin?s tematikos leidini?.

2010 m. kovo 18 d. LR Seimo nutarimu Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija sujungti ? Sveikatos moksl? universitet?. ^[1] Buv? KMU fakultetai sukoncentruoti ? Medicinos akademij?.