Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos didikai
? istori?kai privilegijuotas
luomas
, susik?r?s
Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s
laikais.
[1]
J? sudar? asmenys i? etnin?s Lietuvos ir ?emaitijos bei rytini? i?sipl?tusios kunigaik?tyst?s teritorij?. Privilegijos ?eimoms buvo suteikiamos u? karin? tarnyb?.
Abiej? Taut? Respublikoje
buvo did?iausias skai?ius kilming?j? Europoje, beveik 10 % nuo bendro gyventoj? skai?iaus, o kai kuriuose regionuose, pvz., ?emaitijoje, siek? 12 %.
Lietuvoje kilming?j? luomas susiformavo
XV a.
Ilg? laik?
bajor?
luomas i?liko atviras, t. y. ? j? buvo galima patekti ne tik pagal kilm?, bet ir u? nuopelnus did?iajam
kunigaik??iui
. Ple?iantis stambiajai ?em?valdai, bajorijos vir??n? pasivadino ponais. XV a. atsiradusi Pon? taryba dalyvavo valstyb?s valdyme, patarin?jo karaliui.
XVI a.
pabaigoje visi bajorai ?m? dalyvauti valstyb?s valdyme ir vadintis ponais, o buv? ponai tapo
didikais
.
[2]
Bajor? luomas susiskaid? ? j? sudar? auk??iausios kilm?s didikai (kunigaik??iai), tarnybiniai bajorai, stamb?s bajorai, taip pat priklausom? ?moni? neturintys bajorai, plikbajoriai, labai priklaus? nuo didik?.
?ymios
Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s
didik? gimin?s: