Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liepsnotoji gotika
(
pranc.
flamboyant
'liepsnojantis') ?
architekt?rinis stilius
, v?lyvosios
gotikos
paskutinioji faz?
Pranc?zijos
architekt?roje. Lietuvi?kas terminas ?
spindulin? gotika
arba spindulinis
(gotikos) stilius.
Liepsnotoji gotika plito
XIV a.
pabaigoje ?
XVI a.
Pastatyta liepsnotosios gotikos puo?ni? sakralini? pastat? (
Turo katedra
,
XV a.
,
Vilniaus ?v. Onos ba?ny?ia
),
rotu?i?
, r?m? (
Ruene
,
XVI a.
). Pastatams b?dingas:
- ypatingas puo?numas, form? ?mantrumas ? sud?tingo pie?inio
masverkai
, skliaut? netektoni?kos briaunos;
- gausus
dekoras
? reljefi?ki
ornamentai
, kreivos, vingiuotos
liepsnos
lie?uvi? pavidalo linijos,
?uvies p?sl?s
formos elementai, plei?tin?s
arkos
,
- konstrukcijos paprastumas ? ba?ny?iose atsisakyta
trifor?
, vietoj sud?tingo skerspj?vio
piliori?
m?ryti apskriti stulpai.
[1]
- ↑
Alg? Jankevi?ien?.
Liepsnotoji gotika
.
Visuotin? lietuvi? enciklopedija
, T. XIII (Leo-Magazyn). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2008. 143 psl.