Lichten?teino istorija prasideda 814  m., kai susidar? ?emutin? Retija ^[1] . Lichten?teino sienos nesikei?ia nuo 1434  m., kai Reinas tapo siena tarp ?ventosios Romos imperijos ir ?veicarijos kanton? .

Antika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rom?n? kelias driek?si per region? i? piet? ? ?iaur?, kirsdamas Alpes per Splugeno per?j?. Po to jis ?jo palei de?in? Reino krant? ?alia u?liejam? piev?, kuriose niekas negyvendavo d?l potvyni?, ribos. Rom?n? vilos buvo i?kastos Nendelne ir ?anvalde. Aleman? atvykim? i? ?iaur?s ?ymi rom?n? tvirtov? ?ane .

Viduram?iai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kaip Retijos dalis, Lichten?teinas priklaus? Karoling? imperijai. Retija buvo padalinta ? grafystes, o kei?iantis kartoms, j? atsirado vis daugiau. Kadangi ?vabijos kunigai?tyst? prarado savo kunigaik?t? 1268  m., kunigaik?tyst?s vasalai tapo Imperatori?kojo sosto vasalais (taip nutiko ir did?iojoje dalyje Vestfalijos, kai Saksonijos kunigaik?tyst? buvo beveik panaikinta po Henriko L?to pralaim?jimo).

1342  m. ?kurta viduram?i? Vaduco grafyst? kaip Verdenbergo grafyst?s, kuri? vald? Montfort? i? Vorarlbergo dinastija, dalis. XV a. ?ia vyko trys karai ir daug kas buvo sugriauta.

Kunigai?tyst? pavadinta Lichten?tein? dinastijos vardu, o ne atvirk??iai, o ?eimos vardas kil?s nuo Lichten?teino pilies ?emutin?je Austrijoje, kuri ?eimai priklaus? nuo 1140  m. iki XIII a ir nuo 1807  m. iki dabar. Per ?imtme?ius Lichten?teinai ?gijo didelius ?em?s plotus Moravijoje , ?emutin?je Austrijoje ir ?tirijoje, bet visose valdose jie tur?jo paklusti kilmingesniems valdovams. Da?niausiai tai buvo ?vairi? Habsburg? at?ak? nariai, kuriems Lichten?teinai dirbo kaip patar?jai. Kadangi jie netur?jo ?emi?, pavald?i? tiesiogiai ?ventosios Romos imperijos sostui, Lichten?tein? dinastija negal?jo si?sti atstov? ? Reichstag? . Tik XVII a. dinastijos galva ?gijo princo rang?.

Ankstyvieji ?iuolaikiniai laikai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Per Trisde?imtmet? kar? 1618 ? 1648  m. ? Lichten?tein? ?siver?? ?vedijos ir Austrijos kariai. XVII a. ?alyje siaut?jo maras ir ragan? med?iokl? , d?l kurios buvo persekioti ir nu?udyti 100 ?moni?.

Princas Johanas Adamas Andriejus Lichten?teinas nusipirko ?elenberg? 1699  m. ir Vaduc? 1712  m., kad pakli?t? ? Princ? taryb?, nes ?ios ?em?s buvo tiesiogiai pavald?ios Imperatoriui, kadangi ?vabijos kunigaik?tyst? buvo panaikinta. Naujai ?gytos ?em?s buvo pavadintos jo vardu. 1719  m. sausio 23 d. imperatorius Karolis VI paskelb?, kad ?elenbergo ir Vaduco grafyst?s tampa Lichten?teino kunigai?tyste, kad apdovanot? savo tarn? Anton? Florian? Liechten?tein?.

XIX a [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lichten?teinas tapo nepriklausoma valstybe, kai prisijung? prie Napoleono Reino konfederacijos i?irus ?ventosios Romos imperijai.

Napoleono vadovaujami pranc?zai buvo keleriems metams u??m? ?al?, kuri po 1815  m. i?laik? nepriklausomyb?. Greitai po to Lichten?teinas ?stojo ? Vokie?i? konfederacij? ( 1815  m. bir?elio 20 d. ? 1866  m. rugpj??io 24 d., jai vadovavo Austrijos imperatorius).

1818  m. Johanas I ?ved? konstitucij?, kuri buvo ribota. Tais pa?iais metais ?alyje pasirod? Lichten?tein? dinastijos narys princas Alua, bet pirm?kart valdantis princas aplank? savo valdas tik 1842  m.

1862  m. pagal nauj? konstitucij? parlamente buvo ?moni? i?rinkt? atstov?. 1868  m. po Vokie?i? konfederacijos panaikinimo Lichten?teinas paleido 80 kari? armij? ir paskelb? nuolatin? neutralitet?, kuris buvo gerbiamas per abu pasaulinius karus.

Pasauliniai karai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lichten?teinas nedalyvavo Pirmajame Pasauliniame kare, tvirtindamas, kad yra neutralus. Ta?iau iki karo pabaigos jis buvo glaud?iai susij?s su Austrija, tod?l S?jungininkai jam ?ved? ekonomin? embarg?. Ekonominio nuosm?kio paveikta kunigaik?tyst? sudar? muit? ir monetarin? s?jung? su ?veicarija. 1919 m. abi ?alys sudar? sutart?, pagal kuri? ?veicarija atstovaus Lichten?teino interesus diplomatiniu lygiu tose ?alyse, kur ?veicarija turi atstovybes, o Lichten?teinas ne.

1938  m. pavasar?, po to kai Vokietija aneksavo Austrij?, a?tuoniasde?imt ketveri? met? princas Francas I atsisak? sosto ir paskyr? trisde?imt viet? met? tre?ios kartos pusbrol? Franc? Juozap? II ?p?diniu. Nors Francas I teig? taip pasielg?s d?l am?iaus, daugelis man?, kad jis nenor?jo b?ti soste jei Vokietija u?imt? Lichten?tein?. Jo ?mona, kuri? jis ved? 1929 m., buvo turtinga ?yd? i? Vienos ir vietiniai naciai j? i?skyr? kaip antisemitin? ?problem?“. Nors Lichten?teinas netur?jo naci? partijos, jai prijau?iantys met? metus glaud?si Tautin?s S?jungos partijoje ^[2] .

Princas Francas Juozapas II tapo pirmuoju princu nuolat gyvenan?iu Lichten?teine.

Per Antr?j? Pasaulin? kar? Lichten?teinas v?l buvo neutralus, o ?eimos brangenyb?s i? karo zonos buvo perkeltos ? saugyklas Lichten?teine ir Londone. Po karo ?ekoslovakija ir Lenkija konfiskuodama vokie?i? nuosavyb?, at?m? ir Lichten?tein? valdas Moravijoje, Silezijoje ir Bohemijoje, nes iki 1938 m. Lichten?teinai gyveno Vienoje. Konfiskuot? turt? (kurio likimas diskutuojamas Pasaulio teisme) sudar? 1600 kvadratiniai kilometrai dirbamos ?em?s, mi?kai, kelios pilys ir r?mai. Per ?alt?j? kar? Lichten?teino pilie?iams buvo draud?iama atvykti ? ?ekoslovakij?. Po karo Lichten?teinas suteik? prieglobst? 500 rusams, kurie koloboravo su Vermachtu per kar?. Tam atminti Hinter?elenbergo pasienio kaimelyje pastatytas paminklas. Tai buvo ne smulki pagalba, nes tokiai ma?ai ir skurd?iai ?aliai buvo sunku i?maitinti tiek pab?geli?. Galiausiai Argentina sutiko priglausti visus rusus. O tuo tarpu Did?ioji Britanija atidav? visus su naciais koloboravusius rusus T?ryb? S?jungai.

Pokaris [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Esant blogai finansinei pad??iai, Lichten?teino dinastija gelb?josi parduodama meno k?rinius, pavyzd?iui, Leonardo da Vinci ?Ginevra de' Benci“, kur? nupirko JAV Nacionalin? Meno galerija 1967  m. Ta?iau ?alis suklest?jo po keli? de?imtme?i? kai ma?i korporaciniai mokes?iai priviliojo daug kompanij?. Lichten?teinas i?augo kaip financinis centras. 1989 m. princas Hansas Adamas II per?m? i? t?vo sost?, o Rusija 1996  m. gr??ino Lichten?tein? ?eimos archyvus, u?baigdama sen? nesutarim?. 1978 m. Lichten?teinas ?stojo ? Europos Taryb? , 1990  m. ? JTO , 1991  m. ? Europos Laisvosios Prekybos Asociacij? , 1995  m. Pasaulio prekybos organizacij? .

XXI a [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

2003  m. kovo 6 d. referendume laim?jo princas Hansas Adamas, po to, kai pa?ad?jo palikti ?al? pralaim?jimo atveju, surink?s 64,3% bals? ir ?gijo daugiau gali? negu bet kuris kitas Europos monarchas savo ?alyse. Nauja konstitucija suteik? jam gali? paleisti vyriausyb?, patvirtinti juridinius kandidatus, vetuoti ?statymus, atsisakant juos pasira?yti per 6 m?nesius.

2003  m. rugpj??io 15 d. Hansas Adamas paskelb?, kad per metus atsistatydins ir u?leis sost? s?nui Alua.

2007  m. liepos 1 d. Bruce S. Allen ir Leodis C. Matthews i? JAV tapo pirmaisiai garb?s konsulais Lichten?teino istorijoje. ^[3]

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]