Lentvaris
? miestas
Trak? rajono savivaldyb?je
, 8 km ? rytus nuo
Trak?
.
Seni?nijos
centras, 5 seni?naitijos (Ba?ny?ios, Kilim?, Klev? daugiabu?i?, Lentvario daugiabu?i?, Ra?k?n?). Didelis gele?inkelio mazgas ? keliai ?
Vilni?
,
Kai?iadoris
,
Trakus
,
Var?n?
. Stovi
Lentvario Vie?paties Aprei?kimo ?v?. Mergelei Marijai ba?ny?ia
(pastatyta
1926
m.), biblioteka (nuo
1941
m.), pa?tas, vaik? globos namai. Miesto ?iauriniame kra?te telk?o
Lentvario e?eras
, ?alia kurio yra i?lik?s XVI a.
Lentvario dvaro
parkas ir dvaro sodyba. Pietiniame pakra?tyje yra miesto kapin?s, jose stovi
Lentvario (Ra?k?n?) koply?ia
(
1929
m.). Viena did?iausi? pramon?s ?moni? ? UAB ?Kaitra“.
Dabartinis miesto vardas tikriausiai yra i?sirutulioj?s i? ilgesn?s, priesagin?s lyties. XVI?XVII a. minimas
Lentvario dvaras
,
lenk.
Litowaryszki
(
Lentvori?k?s
), t. y. su priesaga
-i?k-
. XVIII a. jau pasitaikydavo ir kita forma, su slavi?ka priesaga
-ovo
?
Lantworowo
(arba
Landworowo
, t. y.
Landvarovas
), kuri ilgainiui ir ?sigal?jo, ypa? XIX am?iuje, o XX a. tapo
Lentvariu
. Manoma, kad tai
asmenvardinis vietovardis
, sietinas su
Chrebtavi?i?
gimin?s antroponimu
Litovaras
(
Litawor
).
[3]
Miestas ?sik?r?s prie
gele?inkelio Vilnius?Kaunas
, kuris yra pagrindin? susisiekimo arterija. Nuo Lentvario i?si?akoja ruo?as link
Trak?
. Pro Lentvar? va?iuoja ir jame sustoja
Vilniaus miesto autobusas
nr. 68.
Iki XIX a. Lentvaris arba Landvarovo buvo nedidelis kaimas.
1596
m. minimas
Lentvori?ki? dvaras
.
1838
m. Lentvario kaime buvo 14 kiem?. Miestelis prad?jo augti, kai pro j? buvo
1861
?
1862
m. nutiesta
Sankt Peterburgo-Var?uvos gele?inkelio
at?aka ?
Virbal?
ir pastatyta auk??iausios klas?s stotis su specialiomis sal?mis ir apartamentais carui. I?sipl?t? gele?inkelinink? miestelis, pastatyta
Lentvario gele?inkelio stotis
. 1862 m. gruod? prad?tas traukini? eismas. Gele?inkelio atsiradimas paskatino smulki? gamykl?li? ir amatinink? dirbtuvi? atsiradim?. Miestelyje pagyv?jo prekyba. Grafo Juzefo Ti?kevi?iaus iniciatyva pastatytas vini? fabrikas, kurio produkcija tur?jo didel? paklaus?. Gyvenviet?je buvo pastatyti namai, kuriuose apgyvendinti gele?inkelio darbininkai ir konduktoriai (pirmoji ?ios gyvenviet?s gatv? ir pavadinta
Konduktori?
). Augo gyventoj? skai?ius, atsirado b?tinyb? ?steigti mokykl?.
1869
m. ?kurtas vielos ir vini? fabrikas. Jo darbininkai, nepakeldami i?naudojimo,
1874
m. streikavo. Tai buvo vienas i? pirm?j? streik? Lietuvoje. 1896 m. rugs?jo 20 d. mokykla atv?r? duris pirmiesiems mokiniams. Piotr Gurinovi? ir pravoslav? ?ventikas Sergej Smirnov buvo pirmieji mokytojai. Mokykla vadinosi Landvarovo liaudies mokykla. Vaikai buvo mokomi rus? kalba. Tuometiniame Lentvaryje gyveno apie 300 ?moni?.
1897?1898 mokslo metais mokykla veik? priva?iame name. Mok?si 53 berniukai ir 40 mergai?i?.
1908
m. Landvarove buvo dvi mokyklos: gele?inkelie?i? ir liaudies.
1909
m. grafo
Vladislovo Ti?kevi?iaus
l??omis pastatytas medinis mokyklos pastatas. Mok?si apie 150 mokini?. Grafai Ti?kevi?iai r?pinosi, kad gyvenviet? tapt? miestu su savo pramone ir ?staigomis.
1911
m. ?steigtas dild?i? ir metalo dirbini? fabrikas.
XX a.
prad?ioje veik? 2
kalki?
degyklos.
D?l savo gra?aus kra?tovaizd?io ir apylinki? Lentvaris net laikytas kurortu. Vilniaus miestie?iai m?gdavo savaitglio i?vykas ? Lentvar?, kurio dvare XIX a. atidaryta viena pirm?j? kavini? Lietuvoje -
?Cafe Riviera“
.
[4]
XIX a. Lentvaris buvo kaimas ir palivarkas Trak? apskrities Tarpupio vals?iuje.
[5]
I pasaulinio karo
metais dvare ?sik?r? ligonin?. Vladislavas Ti?kevi?ius buvo ?ios ligonin?s vyriausias gydytojas. Jo ?mona ir dukterys slaug? su?eistuosius, r?pinosi medikamentais, tvarsliava. Gele?inkelio stoties patalpose buvo ?kurta ma?a cerkv?. I pasaulinio karo metais mokykla u?daryta. Joje ?kurtos kareivin?s. 1919?1920 m. mokslo metais mokykla v?l buvo atidaryta. Vaikai mok?si penkiose klas?se. Valstybin? kalba ? lenk?. Visa mokyklos dokumentacija vesta taip pat lenk? kalba. Nuo 1920 m. iki 1939 m. Lentvaris priklaus? lenk? okupuotam
Vilniaus kra?tui
.
1925
m. miestelyje ?steigta laikinoji
koncentracijos stovykla
. 1939 m. gyvenviet? oficialiai pavadinta Lentvariu.
1940
m. Lentvaryje buvo: mokykla, biblioteka, gele?inkelio stotis, pa?tas, vini? fabrikas, prekybos kioskai. Per
Bir?elio sukilim?
1941
m.
bir?elio 23
d. Lentvar? u??m? lietuvi? sukil?liai.
1941
m.
rugs?jo 30
d. naci? okupacin?s vald?ios ?sakymu
Varnik? mi?ke prie Trak?
nu?udyti
Onu?kio
,
R?di?ki?
,
Trak?
ir Lentvario ?ydai.
1944
m. kovo m?n. miestel? nes?kmingai puol? lenk?
Armijos Krajovos
kovotojai. Per kar? Lentvaris smarkiai nukent?jo.
II pasaulinis karas
visam kra?tui padar? didel? ?al?. Neaplenk? jis ir Lentvario. Miestelyje daug nam? buvo sugriauta ir sudeginta. Nepa?eista liko Lentvario ba?ny?ia, kurioje tuo metu freskomis buvo gra?inamos sienos. Vokie?i? okupacijos metais mokykla nedirbo. Pamokos prasid?jo 1944 m. Vaikai buvo mokomi lenk? kalba.
1945
?
1946
m. mokslo metais v?l atidarytos klas?s su rus? d?stom?ja kalba.
1946
m.
rugpj??io 3
d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Po
Antrojo pasaulinio karo
daliai gyventoj? repatrijavus ? Lenkij?, ? miest? atsik?l?
lietuvi?
i?
Auk?tadvario
,
Vievio
,
Var?nos
,
Semeli?ki?
ir
Valkinink?
, nema?ai imigrant? atvyko i?
SSRS
. Soviet? vald?ia
1940
?1941 m. ir 1944?
1953
m. i?tr?m? 35 Lentvario gyventojus.
[6]
1949
m.
liepos 11
d. Lentvariui suteiktas miesto statusas.
1949
m. senojo vini? fabriko vietoje ?steigta santechnikos dirbini? gamykla ?Kaitra“. 1950 m. buvo atidarytos lietuvi?kos klas?s, kurios sudar? septynmet? mokykl?. Mokykla buvo atidaryta buvusiame statybinink? bendrabutyje, netoli ?Kaitros“ gamyklos. Nuo 1950?1951 m. mokslo met? Lentvario Pirmoji vidurin? mokykla (?Versm?s“ gimnazija) tapo vidurine. 6-ojo de?imtme?io pabaigoje did?jo Lentvario gyventoj? skai?ius, atsirado nauj? ?moni?. Did?iausia i? j? ? kilim? fabrikas. Augo ir vaik? skai?ius. Sename mediniame pastate jie nebetilpo. Mokykla veik? trijose vietose: raudon? plyt? pastate prie stoties, mediniame pastate prie pa?to ir kelios klas?s patalpintos dabartin?s Lentvario Pradin?s mokyklos patalpose.
1954
m. dalis miesto prijungta prie
Karioti?ki? apylink?s
ir
Ma?iuli?ki? apylink?s
.
1956
m. prad?tas statyti trij? auk?t? m?rinis mokyklos pastatas. 1956 m. vidurin? mokykl? baig? pirmoji abiturient? laida. Nuo 1956 m. mokykla pavadinta Lentvario vidurin? mokykla su gamybiniu mokymu. Kartu su viduriniu i?silavinimu mokiniai ?gydavo ir darbininki?kas profesijas. Nuo
1957
m. buvusiuose graf? r?muose ?sik?rusi Lentvario kilim? fabriko (dabar ? ?AB Kilimai“ ir ?UAB
Lentvario kilimai
“) administracija.
1959 m. baigtas statyti centrinis mokyklos pastatas, skirtas 440 mokini?. Ta?iau mokini? buvo dvigubai daugiau. Buvo pastatyti du priestatai. Tuo metu mokykloje mok?si 960 mokini?. Mokykloje veik? bufetas, biblioteka, fizikos, chemijos, buities darb? kabinetai, mokini? bendrabutis. 1963 m. klas?s su lietuvi? d?stom?ja kalba buvo atskirtos ? savaranki?k? mokykl?. 1963 m. rugs?jo 1 d. LTSR ?vietimo ministro ?sakymu, tarpininkaujant mokytojui Motiejui ?imelioniui, buvo atidaryta lietuvi?ka mokykla Lentvaryje. Ji vadinosi Lentvario miesto 2 ? oji vidurin? mokykla. Padedant Trak? Vykdomajam komitetui, ?vietimo skyriui, mokykl? ?efuojan?iam Lentvario kilim? fabrikui naujos mokyklos statybos darbai buvo prad?ti 1973 m. ?iem?. 1973 m. gruod?io 20 dien? Klev? al?joje pad?tas pirmasis pamatinis akmuo Lentvario naujai lietuvi? mokyklai, ? kurios pamatus ?montuotas lai?kas b?simoms kartoms. 1967?1968 mokslo metais nutrauktas gamybinis mokymas.
1960?1970 m. Lentvaryje buvo 26 gatv?s, kuri? bendras ilgis 18 km, kult?ros namai, kino teatras, biblioteka, trys vaik? dar?eliai, 25 viet? ligonin?, vaistin?, poliklinika.
1967
m. gele?inkelio stoties prieigose filmuotos kelios meninio filmo ?Krachas“ scenos. 1989 m. Lentvario 2-oji vidurin? mokykla buvo pavadinta lituanisto, Lentvario lietuvi? mokyklos ?k?r?jo Motiejaus ?imelionio vardu.
1996 m. Lentvario Pirmoji vidurin? mokykla i?kilmingai min?jo savo 100 met? jubiliej?.
2001
m. patvirtintas
Lentvario herbas
. Nuo 2008 m. rugs?jo 1 d., suma??jus Lentvario Pirmosios vidurin?s mokyklos mokini? skai?iui, rytinio priestato pirmame auk?te ?sik?r? Meno mokyklos filialas. 2010 m. spalio 10 d. i?kilmingai buvo atidarytos Lentvario Pirmosios vidurin?s mokyklos dvi vaik? dar?elio grup?s: ikimokyklinio ugdymo, kuri? lanko 3-5 met? vaikai, ir prie?mokyklinio ugdymo, kuri? lanko 6 met? vaikai.
Miesto planas sta?iakampis. ?ymiausi pastatai ir kult?ros paminklai:
Lentvaryje veikia
kilim?
(AB ?Kilimai“), metalo gamini? (?Lentima“, ?Kaitec“, ?Minartis“, ?Gijona“), medienos apdirbimo (?Lentvario mediena“), medinio karkaso skydini? nam? (?J?s? namas“), santechnikos, ?ildymo ?rengini? (UAB ?Kaitra“) gamybos bendrov?s.
[18]
- ↑
Aldonas Pupkis, Marija Razmukait?, Rita Mili?nait?.
Vietovard?i? ?odynas
. ? Vilnius, Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2002.
ISBN 5-420-01497-1
. //
(internetinis leidimas)
[sudarytojai Marija Razmukait?, Aldonas Pupkis].
ISBN 978-9955-704-23-2
.
- ↑
2,0
2,1
Ландварово
.
Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона
, Т. 17 (33) : Култагой ? Лед. С.-Петербургъ, 1896., 322 psl.
(
rus.
)
- ↑
Aleksandras Vanagas
. ?Lietuvos miest? vardai“ (antrasis leidimas). ? Vilnius, Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2004. // psl. 123?125
- ↑
Kavin? Rivjera - pramog? oaz? kurortiniame Lentvaryje
- ↑
Landwarowo
.
Słownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow słowia?skich
, T. V (Kutowa Wola ? Malczyce). Warszawa, 1884, 75 psl.
(
lenk.
)
- ↑
Lentvaris
.
Visuotin? lietuvi? enciklopedija
, T. XI (Kremacija-Lenzo taisykl?). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2007. 800 psl.
- ↑
Гошкевич И. И.
Виленская губерн?я: Полный списокъ населенныхъ м?стъ со статистическими данными о каждомъ поселен?и, составленный по оффиц?альнымъ св?д?ниямъ
. ? Вильна, 1905.
- ↑
Wykaz miejscowo?ci Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Wojewodztwo wile?skie
. ? Warszawa, Głowny urz?d statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑
9,0
9,1
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietov?s 1959 ir 1970 metais (Visas?jungini? gyventoj? sura?ym? duomenys)
. Vilnius: Centrin? statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministr? tarybos, 1974.
- ↑
Lentvaris
.
Lietuvi?koji tarybin? enciklopedija
, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 471 psl.
- ↑
Kazys Misius
,
Algimantas Mi?kinis
ir kt.
Lentvaris
.
Taryb? Lietuvos enciklopedija
, T. 2 (Gr?das-Marvel?s). ? Vilnius: Vyriausioji enciklopedij? redakcija, 1986. // psl. 519
- ↑
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietov?s (1979 met? Visas?junginio gyventoj? sura?ymo duomenys)
. Vilnius: Lietuvos TSR Centrin? statistikos valdyba, 1982.
- ↑
Kaimo gyvenamosios vietov?s (1989 met? Visuotinio gyventoj? sura?ymo duomenys)
. Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑
Vilniaus apskrities gyvenamosios vietov?s ir j? gyventojai
. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑
Gyventojai gyvenamosiose vietov?se: Lietuvos Respublikos 2011 met? gyventoj? ir b?st? sura?ymo rezultatai
. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑
2011 m. sura?ymo duomenys
Archyvuota kopija
2021-10-28 i?
Wayback Machine
projekto.
- ↑
2001 m. sura?ymo duomenys
Archyvuota kopija
2012-07-07 i?
Archive.is
projekto
- ↑
Lentvaris
.
Visuotin? lietuvi? enciklopedija
, T. XI (Kremacija-Lenzo taisykl?). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2007
- Lentvaris
.
M?s? Lietuva
,
T. 1.
? Bostonas: Lietuvi? enciklopedijos leidykla, 1964. ? 456 psl.
- Лентварис: краеведческий материал / Валентина Банушевич
. ? Trakai, 2003. ? 108 p.: iliustr. ?
ISBN 9955-507-83-7
- Лентварис. Новый взгляд на прошлое и современность: краеведческое исследование / Валентина Банушевич
. ? Trakai: Barbora, 2005. ? 279 p.: iliustr. ?
ISBN 9986-762-20-0
- Raid? raid? randa: Lentvario vidurini? mokykl? mokini? sukurti k?rin?liai, kuri? visi ?od?iai prasideda ta pa?ia raide / projekto vadov?s Au?ra Girdziu?ien?, Asta Radimonien?. ? Lentvaris: Lentvario H. Senkevi?iaus vidurin? mokykla, 2007. ? 56 p.: iliustr. ?
ISBN 978-9955-9893-1-8