Lenino mauzoliejus

Lenino mauzoliejus ? Vladimiro Lenino paminklas-kapaviet? Raudonojoje aik?t?je prie Kremliaus sienos Maskvoje . Mauzoliejus yra laiptin?s piramid?s formos, kiek pana?us ? egiptieti?kas piramides ir zikuratus .

Pastato istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirmasis mauzoliejus buvo medinis, kubo formos. Jis pastatytas V. Lenino laidotuv?ms ( 1924 m. sausio 27 d.). Dabartinis mauzoliejus pastatytas 1929 ? 1930 m. pagal Aleksejaus ??iusevo projekt?. Tai 24 m ilgio, 12 m auk??io lakoni?k? form? gel?betoninio karkaso statinys m?rin?mis sienomis ir tamsiai raudono granito , marmuro , porfyro ir juodo labradorito apdaila. Pastato centre juodo labradorito monolite raudono kvarcito raid?mis i?d?liotas u?ra?as ?Ленин“ (?Leninas“). ?alia mauzoliejaus ?rengtos 10 000 sve?i? talpinan?ios trib?nos, u? jo ? kapaviet?s . Pastato viduje yra vestibiulis ir 100 m² ploto gedulinga sal?, kurioje pad?tas sarkofagas su V. Lenino k?nu. 1945 m. vir? ??jimo pastatyta centrin? trib?na, 1973 m. ?rengtas neper?aunamas sarkofagas.

Iki 1993 m. konstitucin? kriz?s Rusijoje prie ??jimo ? mauzoliej? buvo garb?s sargybos postas Nr.1, kuris keit?si kas valand?, mu?ant Kremliaus kurantams . V?liau ?is postas ?rengtas prie Ne?inomojo kareivio kapo.

Lankymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

SSRS gyvavimo metu patekti ? mauzoliej? laukdavo did?iul?s lankytoj? eil?s. ?iuo metu jis veikia antradieniais, tre?iadieniais, ketvirtadieniais ir ?e?tadieniais nuo 10 iki 13 val.

Papildoma informacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vokietijos-SSRS karo metu V. Lenino k?nas i? mauzoliejaus buvo i?ve?tas ? Tiumen? , o mauzoliejaus pastatas u?maskuotas j? apsta?ius mediniu namu.
1953 ? 1961 m. tai buvo Stalino - Lenino mauzoliejus.
Mauzoliejui ir sarkofagui ne vien? kart? buvo bandyta pakenkti. 1967 m. rugs?jo m?n. Kauno gyventojas Krysanovas susisprogdino mauzoliejaus viduje. Incidento metu ?uvo keletas ?moni?. ^[1]