Laptev? j?ra
(
rus.
море Лаптевых
,
jak.
Лаптевтар бай?аллара
) ? nedidel?
Arkties vandenyno
j?ra
?iaurin?je
Sibiro
pakrant?je (
Rusija
), apribota
Taimyro pusiasaliu
ir
?iaur?s ?em?s
salynu vakaruose, ir
Naujojo Sibiro salomis
ir
Kotelno sala
rytuose. Vakaruose jungiasi su
Karos j?ra
ir rytuose su
Ryt? Sibiro j?ra
.
Anks?iau vadinta Sibiro j?ra, pervadinta
1935
m. po broli?
Charitono
and
Dimitrijaus Laptev?
, pa?ym?jusi? ?ios j?ros krantus
1735
?
1740
m. ekspedicijos metu.
Laptev? j?ra
Laptev? j?ra
Plotas apie 662 000 km², vidutinis gylis ? 578 m, did?iausias gylis ? 3 385 m.
Didel?s ?lankos ?siterpia ? krantus. Gausu upi?, did?iausia ?
Lena
. Kai kurios up?s formuoja pla?ias
deltas
. Daug ?vairios kilm?s ir gamtovaizd?io sal?, ypa? vakarin?je dalyje.
Dugno reljef? ir kranto linij? formavo senovin?s up?s ir ledynai. J?ros dugnas yra ma?ai nuo?ulnus, staiga l??tantis ir nusileid?iantis link
Arkties vandenyno
. J?ros dugnas daugiausiai padengtas dumblu, seklesni rajonai padengti sm?liu ir s?na?omis. Rytuose, po plonu s?na?? sluoksniu, susidariusi labai seno ledo liekan? storym?.
Upi? ir ledo tirpsmo vanduo sudaro apie 135 cm storio g?lo vandens sluoksn?. ?iem?
druskingumas
pietrytin?je j?ros dalyje siekia 20?25‰, ?iaurin?je dalyje ? 34‰, o vasar? druskingumas nukrenta iki 5-10‰ pietry?iuose ir iki 30-32‰ ?iaur?je.
Oro temperat?ra ?emiau 0 °C ?iaurin?je dalyje b?na 11 m?nesi?, o pietin?je dalyje 9 m?nesius per metus. Vidutin? temperat?ra saus? b?na nuo -31° iki -34 °C, ?emiausia temperat?ra -50 °C. Liep? vidutin? temperat?ra ?iaurin?je dalyje vos auk??iau u??alimo ta?ko, o pietuose apie +6 °C, o auk??iausia temperat?ra +10 °C. Krantuose auk??iausia temperat?ra gali pasiekti net +24 °C. ?iem? ?ia da?nos audros, p?gos, v?tros; vasar? sniego
?kvalai
ir r?kai.
Did?i?j? met? dal? j?r? b?na sukaust?s
ledas
. ?iem? vandens temperat?ra po ledu siekia apie -0,8 °C pietry?iuose ir apie -1,8 °C ?iaur?je; gelm?je temperat?ra svyruoja nuo -1,6° iki -1,7 °C. Vasar? ledo nepadengtuose regionuose plonas vandens sluoksnis ??yla auk??iau u??alimo ta?ko.
?mon?s, gyvenantys ?ios j?ros pakrant?se, maitinasi
la?i?omis
ir kitomis ?uvimis. Tarp ?induoli? pamin?tini ruoniai, j?r? v?pliai ir poliarin?s me?kos. Laptev? j?ra yra
?iaur?s j?r? kelyje
,
Tiksis
? pagrindinis uostas. Mediena, statybin?s med?iagos ir kailiai yra svarbiausi j?ra gabenami kroviniai.
Baltoji pel?da
Sniegstart?
D?l at?iauraus klimato gyv?n? ir augal? populiacija j?roje n?ra gausi. Laptev? j?ros augalij? daugiausiai sudaro
titnagdumbliai
(apie 100 r??i?). Taip pat b?na ir
?aliadumbli?
ir
melsvabakteri?
. Esantis
fitoplanktonas
b?dingas s?resniam vandeniui, jo koncentracija yra apie 0,2 mg/l. Yra apie 30
zooplanktono
r??i?, kurio koncentracija yra 0,467 mg/l.
[1]
Pakrant?s augmenij? sudaro daugiausiai samanos, kerp?s ir keletas ?ydin?i? augal?:
uolask?l?
,
anksta
ir ma?a
gluosnini?
augal? populiacija.
[2]
Tarp ret?
induo?i?
pasitaiko
gla?u?i?
ir
uolask?li?
.
Nuolat gyvenan?i? ?induoli? r??ys:
?ieduotasis ruonis
,
j?r? ki?kis
,
grenlandinis ruonis
,
v?plys
,
poliarin? lap?
,
[3]
?iaurinis elnias
,
pilkasis vilkas
,
?ermuon?lis
,
baltasis ki?kis
ir
baltasis lokys
, taip pat sezoni?kai atplaukia ir
baltasis delfinas
.
[4]
Vietov?je gyvena kelios de?imtys pauk??i? r??i?:
sniegstart?
,
j?rinis b?gikas
,
baltoji pel?da
ir
paprastoji bernikl?
. Kiti pauk??iai ?
ma?oji alka
,
tripir?tis kiras
,
paprastoji taist?
,
Pagophila eburnea
,
s?jikiniai pauk??iai
ir
didysis poliarinis kiras
sudaro dideles pauk??i? kolonijas salose ir prie kranto. J?roje gyvena 39 r??i? ?uvys:
muksunas
,
?yras
,
Coregonus autumnalis
,
arktinis omulis
, poliarin?
stinta
ir kitos.
[5]