L?stel?

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eukariot? l?stel?s pj?vis

L?stel? ( lot. cellula ? ?nedidel? patalpa“) ? gyv? organizm? strukt?rinis vienetas, gebantis savaranki?kai egzistuoti, vystytis ir daugintis. Manoma, kad suaugusio ?mogaus k?n? sudaro apie 100 trln. l?steli?, skirstom? ? 220 tip?.

L?stel?s atradimo istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

L?stel?s atradimui didel?s reik?m?s tur?jo mikroskopo i?radimas. 1665 m. R. Hukas pirmasis pro mikroskop? pasteb?jo, kad jo stebimas objektas (svog?no luk?to odel?, samanos lapelis) sudarytas i? atskir? beveik vienodo dyd?io plyteli?, narveli? ar akeli?, kurias pavadino l?stel?mis. Deja, mikroskopai buvo netobuli, tod?l buvo galima pasteb?ti tik l?stel?s sienel? . V?liau pasteb?ta, kad gyv? l?steli? turin? u?pildo tam tikras darinys, kur? pavadino protoplastu . Gyvoji med?iaga, i? kurios sudarytas protoplastas, vadinama protoplazma. Pati protoplazma ? tai vandeningas gelis , sudarytas i? vandens (60-70 proc.), mineralini? med?iag? (1 proc.) ir organini? jungini?: baltym? , lipid? , angliavandeni? , nukleor?g??i? . I? pavieni? l?steli? formuojasi patvar?s l?steli? telkiniai, kurie vadinami audiniais .

L?stel?s dalys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagal principin? l?stel?s strukt?r? skiriami prokariotai ir eukariotai . Eukariotin?s l?stel?s yra sud?tingesn?s, j? branduolys nuo likusios l?stel?s dalies atskirtas dviguba membrana, tuo tarpu prokariot? (pvz., bakterij? ) l?stel?se genomas nuo likusios l?stel?s dalies neatskirtas.

Prokariot? l?steli? strukt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Citoplazma ? yra terp?, kurioje vyksta visos gyvybi?kai svarbios chemin?s reakcijos ir kaupiamos maisto med?iagos.
  • Plazmin? membrana ? tai i? organini? med?iag? sudarytas i?orinis l?stel?s dangalas. Jis reguliuoja med?iag? patekim? ir ?alinim? i? jos.
  • Ribosomos - jos vykdo baltym? sintez?

Eukariot? l?steli? strukt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tipin? gyv?nin? ( eukariotin? ) l?stel? ir jos dalys.
Organel?s :
(1) branduol?lis
(2) l?stel?s branduolys
(3) ribosoma
(4) vezikul?
(5) ?iurk?tusis endoplazminis tinklas (ER)
(6) Gold?io aparatas
(7) citoskeletas
(8) lygusis endoplazminis tinklas
(9) mitochondrija
(10) vakuol?
(11) citoplazma
(12) lizosoma
(13) centriol?
  • Plazmin? membrana ? tai i? organini? med?iag?(fosfolipid? ir baltym? intarp?) sudarytas i?orinis l?stel?s dangalas. Jis reguliuoja med?iag? patekim? ir ?alinim? i? jos.
  • Branduolys ? jame i?sid?s?iusios chromosomos , vyksta nukleor?g??i? sintez?, i? jo valdoma l?stel?s veikla.
  • Chromosomos ? sudarytos i? baltym? ir deoksiribonukleor?g??i? (DNR). DNR yra paveldimos informacijos apie l?stel?s sud?t? ir strukt?r? laikmena. Skirting? r??i? organizmams b?dingas skirtingas chromosom? skai?ius.
  • Branduol?lis ? branduolio dalis, kurioje gaminamos ribonukleor?g?tys ir surenkami ribosom? subvienetai.
  • Citoplazma ? yra l?stel?s dalis tarp plazmin?s membranos ir branduolio, joje vyksta daugelis biochemini? reakcij? ir kaupiamos maisto med?iagos.
  • Ribosomos ? baltym? gamybos vieta.
  • ?iurk?tusis endoplazminis tinklas ? kaupia ir transportuoja baltymus.
  • Lygusis endoplazminis tinklas ? gamina ir transportuoja kai kuriuos lipidus , modifikuoja vaistus, toksinus ir pan., kaupia kalcio jonus.
  • Mikrok?nelis
  • Gold?io kompleksas ? jame modifikuojami baltymai, sintetinami sfingolipidai, formuojamos p?slel?s, ne?an?ios reikiamas biomolekules ? kitus l?stel?s sandus.
  • Mitochondrijos ? jose sintetinama ATP , hemas, jos palaiko neorganini? jon? homeostaz?, svarbios apoptozei.
  • Lizosomos ? jose skaidomi organiniai junginiai, vykdo vidul?stelin? vir?kinim?.
  • L?stel?s centras , centrosoma, centriol? ? yra mikrovamzdeli? organizacijos centras, dalyvauja l?stel?s dalijimosi procese. N?ra augal? l?stel?se.

L?stel?je aptinkami cheminiai elementai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

L?stel?je aptinkama didel? dalis chemini? element? , randam? negyvojoje gamtoje. Did?i?j? kiekvieno organizmo k?no mas?s dal? (apie 98 %) sudaro ir ? organini? jungini? sud?t? ?eina anglis , vandenilis , azotas , deguonis , fosforas , siera . Angliavandenius sudaro anglis, vandenilis ir deguonis, lipidus - anglis, vandenilis, deguonis, kai kuriuos fosforas ir azotas, baltymus - anglis, vandenilis, azotas, deguonis, siera, o nukleor?g?tis ir ATP - anglis, vandenilis, azotas, deguonis ir fosforas.

Organizmams reikalingi ir ?vair?s metalai, svarbesni i? j? yra:

  • Gele?is augalams reikalingas kaip chlorofilo sintez?s katalizatorius (Magnis, kaip chlorofilo sudedamoji dalis); gyv?nams jis b?tinas kaip hemoglobino sudedamoji dalis.
  • Kalcis b?tinas jauniems augal? audiniams augti, ypa? ?aknims; gyv?n? organizme - kaul? , dant? , kriaukli? sandaros elementas, skatina kraujo kre??jim?, svarbus raumen? , ?irdies darbui.
  • Kalis reikalingas l?steli? osmosiniam sl?giui ir vandens balansui palaikyti. Jis pagerina augal? kr?mijimas?, s?kl? daigum?, turi ?takos gyv?n? nervini? impuls? perdavimui, raumen? susitraukimui, ?irdies ritmui .
  • Natris reikalingas l?steli? osmosiniam sl?giui ir membran? pralaidumui palaikyti, daro ?tak? vandens balansui organizme, kraujo pH , stimuliuoja nerv? veikl?.

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]