Kvangd?u sukilimas ( kor. 光州 民衆 抗爭, gvangd?u mind?ung hangd??ng) arba Kvangd?u demokratinis jud?jimas ( kor. 光州 民主化 運動, gvangd?u mind?uhva undong) ? 1980  m. gegu??s 18 ? 27 dienomis Piet? Kor?jos Kvangd?u mieste vyk?s gyventoj? sukilimas, nukreiptas prie? ?ion Duhan ?vykdyt? karin? perversm? ir vald?ios u??mim?. Susir?mim? tarp civili? ir armijos metu ?uvo keli ?imtai ?moni?.

?ion Duhan valdymo metu incidentas buvo pristatomas kaip komunist? ir j? ?alinink? mai?tas, ta?iau atk?rus demokratij?, Kvangd?u ?vykiai buvo pripa?inti kaip kova prie? karin? autokratij? . 1997  m. ?ion Duhan, No T?u ir 17 kit? asmen? buvo apkaltinti s?sajomis su daug auk? pareikalavusiu Kvangd?u protest? mal?inimu, pripa?inti kaltais ir nuteisti, ta?iau netrukus bausm?s jiems buvo dovanotos.

Gegu??s 18-ta Piet? Kor?joje yra minima kaip Kvangd?u auk? atminimo diena.

Prie?astys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po Pak ?ionghy mirties, 1979 m. gruod? prezidentu buvo i?rinktas tuometinis premjeras ?oi Kj?ha . Jis i?k?l? siek? ?alyje gr??inti demokratin? tvark?, ta?iau nesulauk? palaikymo i? armijos, verslinink? ir kit? ?taking? grupi?. Jau 1979 m. gruod? generolas ?ion Duhan sureng? perversm? ir per?m? didel? dal? vald?ios ? savo rankas. Nors ?oi Kj?ha liko poste, jis nesugeb?jo kontroliuoti pad?ties. Po ?al? i?plito dideli, daugiausiai student? organizuojami protestai, kuriais reikalauta demokratijos atk?rimo. Situacijai tapus vis labiau ?temptai, 1980-t?j? gegu??s viduryje generolas ?ion Duhan paskelb? nepaprast?j? pad?t? ir galutinai per?m? vald?i?. ?oi Kj?ha buvo priverstas atsistatydinti. ?ion Duhan vadovaujama kariuomen? siekdama ?vesti tvark? ?m? mal?inti gyventoj? demonstracijas, u?draud? politinius susib?rimus, leidinius, suimin?jo disidentus. ?ios priemon?s buvo veiksmingos visoje ?alyje, i?skyrus Kvangd?u miest?, kur protestai tebesit?s?. ^[1]

Eiga [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1980 m. gegu??s 18 d. dien? lig tol taikios student? demonstracijos peraugo ? smurtinius susir?mimus tarp vietini? civili? gyventoj? ir ? miest? ?vestos armijos. Gegu??s 19 d. gyventojai privert? kareivius atsitraukti ir per?m? miesto valdym?. Nesitaikstydamas su tokia pad?timi, ?ion Duhan ?ved? ? Kvangd?u stipresnes armijos paj?gas, gyventoj? mal?inimui buvo leista naudoti brutalesnius metodus. ^[2] Miestas buvo apsuptas, u?blokuoti keliai. Kovos tarp apsiginklavusi? civili? ir armijos su pertraukom truko iki 27-tos dienos, kol galiausiai armija sukilim? numal?ino. ^[3]

Pasekm?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sukilimas pareikalavo keli? ?imt? auk?; keli t?kstan?iai ?moni? buvo are?tuoti ir ?kalinti. ^[4]

Kvangd?u sukilimas prisid?jo prie ?ion Duhan populiarumo smukimo. ?vykis tapo pasiprie?inimo autoritarizmui simboliu, kuris ?kv?p? v?lesnius demokratinius jud?jimus. Sukilimas paskatino ir antiamerikieti?k? nuotaik? plitim?, nes mal?inime dalyvavusi? padalini? panaudojimas tur?jo b?ti patvirtintas JAV vadovyb?s. ^[5]

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]