Kristina Rickevi?i?t? ( 1922 m. sausio 2 d. Ukmerg?je ? 1984 m. gegu??s 30 d. Vilniuje ) ? filosof? , Vilniaus universiteto (VU) docent? .

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gim? darbinink? ?eimoje. Be jos augo trys vyresni broliai ? Balys, Mykolas, Stepas.

T?vas ? Aleksandras Rickevi?ius. Motina Juzefa Motiej?nait?-Rickevi?ien?. T?vo neteko prie? gimdama (taip ra?? savo gyvenimo apra?yme, para?ytame 1951 m. spalio 9 d.).

Kristinos Rickevi?i?t?s laidotuv?s vyko 1984 m. bir?elio 1 d. (penktadien?). Pagal velion?s vali? palaidota senosiose Ukmerg?s miesto kapin?se ?alia motinos ( 1882 - 1956 ) ir vyriausio brolio Stepo ( 1909 - 1953 ).

I?silavinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1933 m. Ukmerg?je baig? prad?ios mokykl?, 1941 m. ? valstybin? gimnazij?. 1944 m. pabaigoje ?stojo ? Kauno valstybin? universitet? , Istorijos skyri?. 1949 m. liepos m?n. baig? universitet? gaudama diplom? su pagyrimu. 1962 m. bir?elio 21 d. universiteto taryba nutar? suteikti mokslin? filosofijos moksl? kandidato laipsn?.

Filosofin?s pa?i?ros [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Savo mokslinius tyrin?jimus prad?jo nuo logikos . Dar b?dama visuotin?s istorijos specialyb?s IV kurso studente , ji jau d?st? logik? ir psichologij? universiteto parengiam?j? kurs? moksleiviams (? parengiamuosius kursus ji pateko ie?kodama darbo). I?laikiusi kandidatinio minimumo egzaminus, ?m? skaityti logikos kurs? studentams. Logikos aspirant?ra atsirado, kai universitetui pritr?ko logikos specialist?.

Persiorientavimas ? filosofijos istorij? buvo susij?s su Filosofijos istorijos katedros atsiradimu ir ?vie?iam?j? programini? nuostat? susiformavimu toje katedroje. Tai, k? dar? ?ios katedros darbuotojai, buvo galima laikyti filosofijos d?stymo s?lyg? gerinimu. Studentams tr?ko klasikin?s filosofijos tekst?, d?stytojams ? filosofijos ?urnalo. Tr?ko ir gerai pasirengusi? filosofijos d?stytoj?. Bet, m?gindami ?veikti tuos tr?kumus, jie kartu formavo tam tikr? filosofinio gyvenimo tradicij?, t. y. filosofin? kult?r?, galin?i? ?takoti ?moni? gyvenim? apskritai.

Kristina Rickevi?i?t? visur steng?si remtis pirminiais ?altiniais ( Platonu , Aristoteliu , Diogenu ir kt.), da?nai juos cituoti, savo nuo?i?ra i?ry?kinti atskirus filosof? gyvenimo ir k?rybos momentus. Kai kuri? teorij? pristatymui, j? interpretavimui, termin? pasirinkimui tam tikr? ?tak? yra padariusi Wladyslawo Tatarkiewicziaus ?Filosofijos istorija“.

Bibliografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Straipsniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuo 1954 m. Kristina Rickevi?i?t? publikavo savo straipsnius ?vairiuose ?urnaluose (? Mokslas ir gyvenimas “, ?Pergal?“, ? Jaunimo gretos “, ir kt.) bei laikra??iuose (? Gimtasis kra?tas “, ? Tiesa “ ir kt.) . Da?nai jos straipsniai pasirodydavo filosofiniuose leidiniuose (?Filosofija“, ?Problemos“, ?Filosofija ir psichologija“, ?Filosofijos istorijos chrestomatija“, bei kt.) . Daug prisid?jo prie filosofijos istorijos pl?tros Lietuvoje 1978 ? 1982 metais pildydama Lietuvi?k?j? tarybin? enciklopedij? .

Knygos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• ?I? filosofijos istorijos“ 1968 m. (su B. Kuzmicku ir J. Lazausku );
• ?Antikin?s filosofijos istorijos bruo?ai“ 1976 metais;

2002 m. Kristinos Rickevi?i?t?s bi?iuli? pastangomis parengta bei i?leista atsiminim? ir jos lai?k? publikacij? knyga " ... visada yra galimyb? nenusilenkti... " .

Vertimai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• H?gelio G. ?Istorijos filosofija“ (?vadas), 1970 m.
• Fojerbacho L. ?Krik??ionyb?s esm?“ (?vadas) 1974 m.
• Kanto I. ?Dorov?s metafizikos pagrindai“ , 1980 m.
• Ficht?s J. G. ??mogaus paskirtis“, 1982 m.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Kristina Rickevi?i?t? (1922?1984): bibibliografija; sudar? Virginija Bagdonavi?ien?, Nijol? Giniotien?, Zofija Milda Petrauskien?; redakcin? komisija: Birut? Butkevi?ien? , Zofija Milda Petrauskien?, Vincentas ?emaitis. ? Vilnius: Ethos, 2002.