Kon Tikis
?
plaustas
, kuriuo
norveg?
archeologas
ir ra?ytojas
Turas Hejerdalas
su draugais
1947
metais perplauk? dal? (apie pus?)
Ramiojo vandenyno
i?
Peru
?
Tait?
. Taip jis siek? patvirtinti legendas, kad
rapaniujiai
yra kil? i? ankstyv?j? Piet? Amerikos kult?r?, kurios pasiek?
Velyk? sal?
, o gr??ti nesugeb?jo. Plaustas pavadintas ink? saul?s dievo
Virako?os
vardu (Kon Tiki Virako?a).
Plausto konstrukcija kopijavo
ink?
plaustus. Devyni 10-13,7 m ilgio ir 60 cm storio
balzos
r?stai (vidurinis ilgiausias) buvo suri?ti ma?daug trij? centimetr? storio
kanapi?
pluo?to virv?mis ir
lianomis
. Skersiniai 5,5 m ilgio ir 30 cm storio r?stai, priri?ti kas 1 metr?, padidino konstrukcijos stangrum?. 8,8 m auk??io stiebas buvo padarytas i?
mangrov?
medienos.
Plaust? ne?? vandenyno srov? ir v?jas (?Kon Tikis“ tur?jo keturkamp? 4,6x5,5 m bur?). Valdymui buvo naudojamas galinis ~5,8 m ilgio irklas su egline mente ir dviem eil?m i?d?styti
?vertai
(lentos, ?spraustos tarp r?st?, atliekan?ios
kilio
funkcij?). Keliautojai patys gerokai abejojo d?l savo plausto galimybi?, ta?iau, laimei, atsisak? patarim? vietoje lian? naudoti lynus ir grandines, kurios, kaip parod? kelion?s patirtis, b?t? tiesiog supjaus?iusios mink?t? balzos medien?.
Keliautojai miegojo ant plausto pastatytoje ma?daug 4 m ilgio, 2,5 m plo?io ir 1,5 m auk??io bambukin?je trobel?je, dengtoje banan? lapais. Dalis plausto pavir?iaus patogumo d?lei buvo u?dengta bambukiniais dembliais; jie atliko ir apsaugin? funkcij?, ypa? kelion?s pabaigoje, kai plausto r?stai gerokai atsipalaidavo, ir kildavo pavojus tarp j? ?ki?ti koj?.
Plausto statyboje nebuvo naudota jokio metalo. Vienintelis modernus ?renginys tebuvo radijo aparatas.
G?rimo atsargos buvo gabenamos
bambuko
vamzd?iuose (250 litr?). Taip pat buvo ve?amasi 200 kokoso rie?ut?, ta?iau dal? j?, pritvirtint? po plaustu, sugadino s?rus vanduo.
Pagrindiniai maisto produktai buvo kelion?n pasiimtos sald?iosios bulv?s, kitos dar?ov?s bei vaisiai ir j?ros gyv?nai ? tunai, dorados, rykliai, skraidan?ios ?uvys (kurios atsitrenkdavo ? bur? ir nukrisdavo ant denio), kalmarai. Keliautojai m?gino ragauti ir stambaus planktono, bet ?is maistas j? anaiptol nesu?av?jo. Svarbi? raciono dal? sudar? konservai, kuriuos nor?jo i?m?ginti
JAV
karinis j?r? laivynas.
?Kon Tikis“ muziejuje
?gul? sudar? penki norvegai ir vienas ?vedas:
- Turas Hejerdalas (Thor Heyerdahl) ? antropologas, ekspedicijos ?kv?p?jas ir vadovas;
- Erikas Heselbergas (Erik Hesselberg) ? ?turmanas, nutap?s Kon Tikio atvaizd? ant bur?s;
- Knutas Hauglandas (Knut Haugland) ? radistas, Antrojo pasaulinio karo metais pagars?j?s norveg? pogrind?io dalyvis, dalyvav?s sabota?o akcijose, trukd?iusiose Vokietijai kurti branduolin? ginkl?;
- Torsteinas Rabis (Torstein Raaby) ? radistas, Antrojo pasaulinio karo radijo ?valgybos dalyvis;
- Hermanas Vacingeris (Herman Watzinger) ? in?inierius, metrologas, hidrografas;
- Bengtas Danielsonas (Bengt Danielsson) ? keliautojas ir ra?ytojas, sociologas. Kelion?s metu r?pinosi maisto atsargomis, prie? kelion?s prad?i? vert?javo (vienintelis ?gulos narys, mok?j?s ispan? kalb?).
Ekspedicija startavo
Kaljao
uoste Peru
1947
m.
baland?io 28
d. Laivyno vilkikas nutemp? ?Kon Tik?“ keliasde?imt kilometr?, kol plaust? pagavo vakar? kryptimi tekanti
Humbolto srov?
.
Plaukimas truko 101 dien?, i? viso buvo ?veiktas apie 7000 km atstumas (vidutinis plaukimo greitis 1,5
mazgo
).
Keliautojai steb?jo ret? vandenyno gyv?n? ?
banginin? rykl?
, gyvatskumbres (Turo Hejerdalo teigimu, jie buv? pirmieji ?mon?s, su?iup? gyv? gyvatskumbr?).
Pirmuosius ?mones keliautojai sutiko
rugpj??io 4
d. prie Angatau salos, kai juos valtimis aplank? vietiniai gyventojai. Ta?iau ?ioje vietoje i?silaipinti nepavyko, ir ?Kon Tikis“ nuplauk? toliau.
1947
m.
rugpj??io 7
d. plaustas atsitrenk? ? Rarojos
rif?
Tuamotu
salyn? ir suiro. Visi keliautojai laimingai i?lipo ? negyvenam? salel?. Bangos permet? ?Kon Tikio“ liekanas per rif? ? lag?n?, kur jos buvo surinktos ir nugabentos ? Europ?.
?iuo metu plaustas saugomas ?Kon Tikio“ muziejuje
Osle
.
?i s?kminga kelion? pademonstravo, kad i? balzos pagamintas plaustas gali atlaikyti kelion? nuo Piet? Amerikos iki Polinezijos. I? prad?i? ji suteik? paspirties ir Turo Hejerdalo teorijai, kad Ramiojo vandenyno salas apgyvendino migracija i? ryt?. Ta?iau v?lesni tyrimai (lingvistin? analiz? ir
DNR
tyrimai) ?rod?, kad migracija vyko i? vakar? ? rytus, t. y. Polinezij? apgyvendino i?eiviai i?
Azijos
. Tikslumo vardan reik?t? pasteb?ti, kad T. Hejerdalas man?, jog hipotetiniai i?eiviai i? Piet? Amerikos buvo baltosios ras?s atstovai, minimi ind?n? legendose, taigi ne dabartini? polinezie?i? prot?viai. Legendinius i?eivius i? Piet? Amerikos Hejerdalas siejo su
Velyk? salos
ilgaausiais, kuriuos i?naikino trumpaausiai. Bet kitose Polinezijos vietose liudijim? apie ilgaausi? kult?r? neaptikta.
2006 m. ?e?i? norveg? grup?, vadovaujama Torgeir Higraff, 16 m ilgio ir 8 m plo?io ?
Tangaroa
“ plaustu pakartojo ?Kon Tikio“ ?yg? (dalyvavo ir T. Hejerdalo an?kas Olavas Hejerdalas (Olav Heyerdahl). ?? syk? keliautojai buvo apsir?pin? modernia ?ranga (ry?io priemon?s, saul?s baterijos, ne?iojami kompiuteriai, vandens g?lintuvai).
Turas Hejerdalas. Kon Tikiu per vandenyn?. Vilnius, 1956. (Vert?
Stasys Sabonis
)