Kinijos administracinis ?em?lapis
Kinijos Liaudies Respublikos
konstitucija numato tris vietin?s vald?ios lygmenis: provincija, apskritis ir savivaldyb?. Ta?iau prakti?kai egzistuoja dar du: prefekt?ra (po provincijos) ir miestelis (po savivaldyb?s). Taip pat yra rajono savivalda (po apskrities), bet j? ketinama panaikinti.
KLR yra 33 provincijos lygmens (省? sh?ngji) administraciniai regionai: 22 provincijos, 5 autonominiai regionai, 4 i?skirtieji miestai (savivaldos miestai) ir 2 specialieji administraciniai regionai.
Daugumos Kinijos provincij? (i?skyrus esan?ias ?iaur?s vakaruose) sienos nusistov?jo per
Juan
,
Ming
ir
?ing dinastij?
laikotarpius. Nors kartais ?ios ribos nesutampa su realiomis kult?rin?mis ar geografin?mis ribomis, provincijos vaidina svarb? vaidmen? kin? kult?roje: ?mon?s link? priskirti save savo provincijai, susiformavo tam tikri provincij? gyventojus apib?dinantys stereotipai.
?od?iu ?provincija“ ver?iamas kini?kas ?odis 省 (sh?ng;
liet.
?eng
). KLR ?iuo metu oficialiai yra 23 provincijos, ta?iau
Taivanas
fakti?kai yra atskira valstyb?.
Kiekvienoje provincijoje yra
Kinijos komunist? partijos
provincijos komitetas, kuriam vadovauja sekretorius. Svarbiausias asmuo sprend?iant provincijos reikalus yra ne provincijos valdytojas, o komiteto sekretorius.
Did?iausia provincija yra
?inghajus
, ta?iau joje gyvena ma?iausiai gyventoj? ? vos 5,3 milijono. 8 provincijos turi pri?jim? prie j?ros. Naujausia KLR provincija ?
Hainanas
, nuo
Guangdongo
atskirtas
1988
m.
Kinijos Liaudies Respublika savo provincija taip pat laiko Taivan? su sostine
Taip?juje
(
Taipei
), bet realiai ?i? provincij? ?iuo metu valdo
Kinijos Respublika
:
| Lietuvi?kai
|
Tradiciniais hieroglifais
|
Supaprastintais hieroglifais
|
Pinyin
|
Santrumpa
|
Sostin?
|
| Taivanas
|
臺灣 arba 台灣
|
台?
|
Taiw?n
|
台 tai
|
D?ongsing Sincunas
(
Jhongsing Sincun
)
|
Autonominiai regionai (自治? zizhiq?) ? provincij? lygmens administraciniai vienetai, kuriuose dominuoja
etnin? ma?uma
. Konstitucija ?iems regionams suteikia daugiau teisi?. Pavyzd?iui, jie turi savo etnin?s grup?s partijos pirminink?. Autonominiai regionai ?kurti vald?i? pa?mus komunistiniam re?imui, sekant Soviet? S?jungos politika. I? viso yra 5 autonominiai regionai.
I?skirtieji miestai (直?市 zhixiashi) ? dideli miestai, turintys tokias pa?ias administracines funkcijas kaip ir provincijos. I?skirtieji miestai tiesiogiai kontroliuoja sri?i? lygmens administracinius vienetus (be prefekt?ros lygmens). Pats miestas t?ra nedidel? visos miesto kontroliuojamos teritorijos dalis. Likusioje dalyje yra kiti miestai, dirbama ?em?. KLR yra 4 i?skirtieji miestai.
Specialieji administraciniai regionai (特別行政區/特?行政? tebiexingzhengq?) ? regionai, turintys pla?i? autonomij?, grind?iam? id?ja ?Viena ?alis, dvi sistemos“. SAR tiesiogiai valdomi Centrin?s Liaudies Vyriausyb?s. Du KLR esantys SAR buvo ?kurti
1997
m., kai
Honkong? (Siangang?)
Jungtin? Karalyst? gr??ino Kinijai ir
1999
m., kai
Portugalija
taip pat perdav?
Makao (Aomeno)
vald?i?.
SAR turi savo auk??iausiuosius teismus, ?statym? sistem?, pasus, valiutas, muitines, imigracijos politik? ir kt., ta?iau negali nepriklausomai pl?toti diplomatini? santyki? ir organizuoti nacionalin?s gynybos. ?vairiuose tarptautiniuose sporto renginiuose bei organizacijose SAR dalyvauja atskirai nuo KLR.
| Lietuvi?kai
|
Hieroglifais (tradic.)
|
Pinyin
|
Santrumpa
|
| Honkongas
|
香港
|
Xi?ngg?ng
|
港 g?ng
|
| Makao
|
澳門
|
Aomen
|
澳 ao
|
Prefekt?r? lygmens (地? diji) administraciniame padalijime
2004
m.
gruod?io 31
d. buvo 333 dalys:
- 283 prefekt?r? lygmens miestai;
- 17 prefekt?r?;
- 30 autonomini? prefekt?r?;
- 3 aimakai.
Prefekt?r? lygmens miestus
(地?市 dijishi) sudaro centras (miestas) ir gerokai didesn?s aplinkin?s kaimo teritorijos.
Prefekt?ros
(地? diq?) anks?iau dominavo antrajame administraciniame lygmenyje, tod?l jis ir vadinamas ?prefekt?r? lygmeniu“. Ta?iau 9 de?imtmetyje jas pakeit? miestai. Dabar prefekt?ros daugiausia yra Sindziange ir Tibete.
Aimakai
(盟 meng) i? esm?s yra tas pats kas ir prefekt?ros, ta?iau j? yra tik Vidin?je Mongolijoje. Pavadinimas i?lik?s i? senesni? Mongolijos administracini? sistem?.
Autonomin?s prefekt?ros
(自治州 zizhizh?u) ? prefekt?ros, kuriose dominuoja viena ar keletas etnini? ma?um?. Daugiausia vakariniuose regionuose.
2004
m.
gruod?io 31
d. ?emynin?je Kinijoje buvo 2862 apskri?i? lygmens (?? xianji) administraciniai vienetai: 852 rajonai, 374 miestai, 1464 apskritys, 117 autonomini? apskri?i?, 49 v?liavos, 3 autonomin?s v?liavos, 2 specialieji regionai ir 1 mi?kininkyst?s zona.
Apskritys (? xian) ? labiausiai paplit?s apskri?i? lygmens administracinis vienetas. Apskritys nuolat egzistavo dar nuo
Kariaujan?i? valstybi? periodo
. Sinologin?je literat?roje
xian
da?nai ver?iamas kaip ?rajonas“ ar ?prefekt?ra“.
Autonomin?s apskritys (自治? zizhixian) ? apskritys, kuriose dominuoja viena ar kelios etnin?s ma?umos. Jos analogi?kos autonominiams regionams provincij? lygmenyje ir autonomin?ms prefekt?roms prefekt?r? lygmenyje.
Vidin?je Mongolijoje yra v?liav? (旗 qi) ir autonomini? v?liav? (自治旗 zizhiqi). Tai yra tas pats, kas apskritys bei autonomin?s apskritys, skiriasi tik pavadinimas (analogi?kai ?aimakams“).
Apskri?i? lygmens miestai (??市 xianjishi) yra dideli administraciniai regionai, apimantys tiek miesto, tiek kaimo vietoves.
Rajonai (市?? shixiaq? arba tiesiog ? q?) anks?iau buvo miest? teritorij? u?statytos dalys. Ta?iau pastaruoju metu daug apskri?i? buvo paverstos rajonais, taigi rajonai dabar daug kur nesiskiria nuo apskri?i?.
Taip pat yra speciali mi?kininkyst?s zona (林? linq?) Hubei provincijoje ? ?ennongdzia (Shennongjia) ? bei du specialieji rajonai (特? teq?) Guid?ou provincijoje ? Liud?i (Liuzhi) ir Van?anas (Wanshan).
2004
m.
gruod?io 31
d. ?emynin?je Kinijoje buvo 43 275 savivaldybi? lygmens (?? xi?ngji) administraciniai vienetai: 19 892 miestai, 16 130 savivaldybi?, 1126 etnini? savivaldybi?, 277 sumu, 1 etninis sumu, 5829 porajoniai bei 20 rajon? vie??j? valdyb?.
Miest? zonos padalintos ? porajonius (街道?事? ji?daobanshichu arba 街? ji?ban), o kaimo zonos ? ? miestus (? zhen), savivaldybes (? xi?ng) ir etnines savivaldybes (民族? minzuxi?ng). Sumu (?木 s?mu) ir etninis sumu (民族?木 minzus?mu) yra tas pats kaip savivaldyb?s ir etnin?s savivaldyb?s, bet tik Vidin?je Mongolijoje. Rajon? vie?osios valdybos (?公所 q?g?ngsu?) pama?u naikinamos.
Miesteli? lygmuo (cun) reik?mingas tvarkant ?vairius organizacinius reikalus (gyventoj? sura?ymus, pa?to sistem? ir pan.). Smulkiausi vietin?s reik?m?s vienetai, tokie kaip bendruomen?s, yra grie?tai apibr??ti.
Paprastai miesto zonoje kiekvienas porajonis ar miesto rajonas administruoja daug bendruomeni? (社? sheq? arba 小? arba 居住?) arba bendrij? (居民? j?minq?). Kiekviena turi bendrijos, bendruomen?s arba gyventoj? komitet? (社?居民委?? j?minw?iyuanhui arba 居委? j?w?ihui). Kaimo vietov?s padalintos ? miesteli? komitetus (村民委?? c?nminw?iyuanhui arba 村委? c?nw?ihui) arba miesteli? grupes (村民小? c?nminxi?oz?).