한국   대만   중국   일본 
Kinijos Liaudies Respublikos ekonomika ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Kinijos Liaudies Respublikos ekonomika

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
    ?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.
Kinijos Liaudies Respublikos ekonomika
Valiuta Juanis
Fiskaliniai metai sausio 1 d. ? gruod?io 30 d.
Prekybos partneriai PPO , APEC .
Statistiniai duomenys
BVP $11,4 trln. (2016 m.)
BVP augimas 6,7% (2016 m.) 6,6% (2018 m.)
BVP gyventojui $8,260 (2016 m.)
BVP pagal ?kio sektorius pramon? : (46,8%)

paslaugos : (43,6%)

?em?s ?kis : (9,6%)
Infliacija 1,4% (2015 m.)
Darbo j?ga 807 mln. (2015 m.)
Darbo j?gos pasiskirstymas pagal ?kio sektorius ?em?s ?kis : (29,5%)

pramon? : (29,9%)

paslaugos : (40,6%)
Bedarbyst? 4,05% (2015 m.)
U?sienio prekyba
Eksporto pajamos $2,3 trln. (2015 m.)
Pagrindiniai eksporto partneriai JAV : 16,9%, Honkongas : 15,5%, Japonija : 6,4%, Piet? Kor?ja : 4,3%, (2014 m.)
Importo pajamos 1.7 trln.$(2015 m.)
Pagrindiniai importo partneriai Japonija : 12,27%, Honkongas : 10,06%, Piet? Kor?ja : 9,04%, JAV : 7,66%, Taivanas : 6,84%, Vokietija : 5,54% (2009 m.)
Tiesiogin?s u?sienio investicijos $100 mlrd. (2010 m.)
Bendroji skola u?sieniui $406,6 mlrd. (2010 m.)
Valstyb?s i?laidos
Valstyb?s ?siskolinimas 16,7% BVP dalies 2015 metais.
Tiesiogin?s ?plaukos $1,149 trln. (2010 m.)
Tiesiogin?s i?laidos $1,27 trln. (2010 m.)
Rezervo fondas $3,3 trln. (2015 m.)
Infolentel?:  ?i?r?ti   ?   aptarti   ?   redaguoti

Kinijos Liaudies Respublikos ekonomika yra antra did?iausia pasaulyje po JAV ekonomikos pagal GDP ir Pirma pagal PPP. Be to Kinijos ekonomika yra ir spar?iausiai auganti stambi? ekonomik? tarpe. Per pastaruosius 30 met? ?ios ekonomikos BVP vidutinis prieaugis buvo 10% procent?. Kinija taip pat yra ir stambiausia preki? eksportuotoja bei antra did?iausia importuotoja pasauliniu mastu.

Ekonomikos bruo?ai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nors Kinija oficialiai skelbia kurianti socialistin? rinkos ekonomik? , ta?iau fakti?kai ekonomika remiasi rinka, o per pastaruosius tris de?imtme?ius did?ioji dalis valstybini? ?moni? buvo privatizuotos.

Nuo 1978 m. Kinijos ekonomika i? komandin?s (sovietinio modelio), prad?ta perorientuoti ? rinkos ekonomik? . Nepaisant to, kad Kinij? oficialiai valdo komunistinis re?imas, vis didesn? ?tak? ekonomikai daro nevyriausybin?s organizacijos, bei atskiri ?alies pilie?iai. Vald?ia persiorientavo ? sistem?, kurioje vyrauja privat?s nam? ?kiai, ?em?s sklypai, fabrikai, vietoje anks?iau buvusios kolektyvizacijos, suteik? daugiau gali? vietiniams valdininkams ir ?moni? vadovams pramon?je, sudar? tinkamas s?lygas pl?toti smulk?j? ir vidutin?j? versl?, padar? ?alies ekonomik? atvir? prekybai bei u?sienio investicijoms. To rezultatas buvo tas, kad Kinijos ekonomika nuo 1978 m. iki 2005 m. i?augo keturis kartus. Skai?iuojant pagal real?j? BVP , Kinija yra antra pagal dyd? ekonomika pasaulyje po JAV , nepaisant to, BVP, tenkantis vienam gyventojui, ?iuo metu dar yra palyginti ma?as (€4480).

?em?s ?kis ir pramon? geriausiai i?pl?toti teritorijose, esan?iose ar?iausiai Honkongo bei tarp Taivano ir ?anchajaus , kuriose sutelkta daugiausiai u?sienio investicij?. Kinijos ekonomika yra tarpinio tipo ? tarp socialistin?s ir rinkos ekonomikos, tod?l susiduria su daugeliu problem?: nuo biurokratijos , kuri? sukelia socializmas , iki nedarbo, kurio prie?astis ? rinkos ekonomika. Vyriausyb? turi kovoti su nedarbu, kur? sukelia valstybin?s bendrov?s, atleidin?damos milijonus darbinink?; suma?inti korupcijos ir kitoki? ekonomini? nusikaltim? lyg?, ir i?laikyti did?iules valstybines ?mones, remiamas subsidijomis.

Nuo 1990 stipr?ja ne pelno siekian?i? organizacij? veikla ? j? skai?ius 1980 m. buvo 0, 1999 m. ? 6000, 2005 m. ? 150000 (pagal Kinijos Liaudies Respublikos socialini? reikal? ministerij?). J? pagrindin? veikla koncentruojasi ? skurdo ma?inim? (smulki? ?ki? mikrofinansavimas), taip pat pradinio ?vietimo bei gydymo ?staig? k?rim? ? taip siekiant sukurti efektyviau veikian?i? socialin?-ekonomin? sistem?, galin?i? i?silaikyti ir ne?ti papildom? naud?. Nepaisant to, kad finansavimas teikiamas (2004 m. ? apie 60 000 000 JAV doleri? i? tarptautini? organizacij?), d?l kvalifikacijos tr?kumo stinga efektyvumo panaudojant gautas l??as. Problemas kelia ir itin greitas Kinijos augimas, bei spart?s ekonominiai poky?iai.