한국   대만   중국   일본 
Kin?asa ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Kin?asa

Keisti nuorodas
Koordinat?s : 4°19′30″ p. pl. 15°19′20″ r. ilg.  /  4.32500°?. pl. 15.32222°r. ilg.  / 4.32500; 15.32222  ( Kin?asa )
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kin?asa
pranc. Kinshasa
               
Miesto centras
Kinšasa
Kin?asa
4°19′30″ p. pl. 15°19′20″ r. ilg.  /  4.32500°?. pl. 15.32222°r. ilg.  / 4.32500; 15.32222  ( Kin?asa )
Valstyb? Kongo Demokratinės Respublikos vėliava  Kongo Demokratin? Respublika
Provincija Kin?asa
?k?rimo data 1881
Gubernatorius ?entinis Ngobila Mbala
Gyventoj? (2021) 15 628 000
Plotas 583 km²
Tankumas (2021) 26 806 ?m./km²
Altitud? 240 m
Tinklalapis [1]
Vikiteka Kin?asa
Kir?iavimas Kin?asa [1]

Kin?asa ( pranc. Kinshasa ) ? Kongo Demokratin?s Respublikos sostin?, vienas i? did?iausi? Afrikos miest? ir vienas spar?iausiai augan?i? megamiest? pasaulyje. Mieste gyvena 15,6 mln. gyventoj?. [2] Turi didel? uost? prie Kongo up?s, kurios kitame krante ?sik?r?s Brazavilis , Kongo Respublikos sostin?. Tarptautinis oro uostas. I?vystyta tekstil?s, maisto, chemijos, ma?in?, statyb? pramon?, metalo apdirbimas, motocikl? ir dvira?i? gamyba, laiv? statyba ir remontas, med?io apdirbimas. Malupu rajone yra metalurgijos kompleksas. Yra nacionalinis universitetas, dail?s men? akademija; etnokult?ros muziejus.

Kin?asa pagal socialin?s raidos rodikl? smarkiai lenkia ?alies vidurk? ir 2019 m. tarp 11 sen?j? provincij? vienintel? tur?jo ne ?em?, o vidutin? socialin?s raidos rodikl? (0,577, t. y., pana?? kaip Sirijos ar Kenijos vidurkis). [3]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Miest? kaip prekybos post? dar prie? Kongo laisvosios valstyb?s , priva?ios Belgijos karaliaus Leopoldo II priva?ios valdos, ?steigim? 1881  m. ?k?r? Henris Stenlis . [4] Pradinis miesto pavadinimas ? Leopoldvilis . Anks?iau miesto teritorijoje buvo ?vej? ir prekeivi? kaimeliai. Miestas spar?iau augti prad?jo 1898  m., baigus tiesti Matad?io-Kin?asos gele?inkel?, kuris gerokai palengvino preki? transport?. 1914  m. buvo ?rengtas dujotiekis, ?aliavinei naftai i? Matad?io ? Leopoldvil? gabenti. [5] Bent 1923 m. miestas tapo Belgijos Kongo sostine ir administraciniu centru, pakeisdamas Kongo ?iotyse ?kurt? Bomos miest?. [5]

1959 m. mieste kilo didelio masto riau??s, per kurias ?uvo bent 49 ?mon?s. Riau??s paskatino Belgija ir Kongo nepriklausomyb?s aktyvistus s?sti prie deryb? stalo ir der?tis d?l ?alies nepriklausomyb?s nuo Belgijos salyg?. 1960  m. Kongo DR atk?rus nepriklausomyb? tapo nepriklausomos Kongo DR (kur? laik? vadinto Zairu) sostine. Miestas spar?iai augo valdant ilgame?iam Zairo diktatoriui Mobutu , kuomet daug ?vairiausi? gen?i? kongie?i? i? visos ?alies vyko ? sostin? ie?koti geriau apmokam? darb? ar b?gdami nuo etnini? konflikt?.

1991 m. mieste kilo kareivi? riau??s. Kareiviai sukilo po to, kai vyriausyb? nei?mok?jo jiems atlyginim?. Po riau?i? sek? sukilimas, kuris 1997 m. nuvert? Mpbutu re?im?. Kin?asa nukent?jo nuo Mobutu vadovyb?s mil?ini?kos korupcijos, nepotizmo ir re?imo ?lugim? suk?lusio pilietinio karo. Nepaisant to, Kin?asa i?lieka pagrindinis Centrin?s Afrikos kult?rinis ir intelektualinis traukos centras, kuriame klesti muzikant? ir meninink? bendruomen?. Tai taip pat pagrindinis ?alies pramon?s centras, perdirban?i? daug i? kit? ?alies viet? atve?t? nat?rali? produkt?.

2001?2019 m. prezidento pareigas ?j?s ?ozefas Kabila Kin?asoje nebuvo labai m?giamas, [6] tad 2006 m. jam i?kovojus pergal? gin?ytinuose 2006 m. prezidento rinkimuose, mieste kilo didelio masto neramumai, kuriuos slopinti m?gino ne tik JT taikdariai, bet ir Europos S?jungos dislokuoti kariai ( EUFOR RD Congo ). Taip pat 2016 m., paskelbus, kad nauji rinkimai bus atid?ti dvejiems metams, rugs?j? ir gruod? kilo dideli protestai, kuri? metu gatv?se buvo statomos barikados , ?uvo de?imtys ?moni?, d?l smurto protr?ki? buvo priverstos u?sidaryti mokyklos ir ?mon?s. [7] [8]

Pavadinimo kilm? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Henris Stenlis miest? pavadino Leopoldviliu Belgijos karaliaus Leopoldo II garbei, kuris ?k?r? Kongo laisvosios valstyb?s karalyst?. Leopoldas II buvo privatus kolonijos valdovas nuo 1885 iki 1908  m. ?is pavadinimas naudotas iki pat 1966  m. ir pakeistas pra?jus ?e?eriems metams po ?alies nepriklausomyb?s, ? vald?i? at?jus Mobutu Sese Seko , siekusiam atsikratyti kolonijinius laikus menan?i? vietovard?i?. Nuo tol miestas vadinamas Kin?asa ? greta sostin?s buvusio kaimelio (dabartin? Kin?asos komuna ) vardu.

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ngaliemos komuna Kongo ?emupyje

Kin?asa ? ry?ki? kontrast? miestas. ?alia turting? gyvenam?j? ir prekybini? kvartal? ir trij? universitet? driekiasi l??nynai . Miestas i?sid?st?s i?ilgai Kongo up?s pietinio kranto, ?alia Malebo , [9] t. y., prie?ingoje pus?je nei Kongo Respublikos sostin? Brazavilis . Kongo up? yra antra ilgiausia up? Afrikoje po Nilo ir turi did?iausi? debit? ?emyne, d?l to did?ioji dalis Kongo baseino naudojama laivybai. Kongas tinkamas upi? bar?oms tarp Kin?asos ir Kisanganio ; daugelis up?s intak? taip pat tinka laivybai. Be to, up? naudojama elektrai gaminti . Skai?iuojama, kad pasroviui nuo Kin?asos ji turi potencial? pagaminti pus? visos Afrikos gyventoj? suvartojamos elektros energijos. [10]

Senesn? ir turtingesn? miesto dalis ( ville basse ) pastatyta ant ?alia up?s krant? aliuvinio sm?lio ir molingose vietov?se ?alia up?s. Tuo tarpu naujesn?s miesto dalis paprastai ?sik?rusios ant eroduojan?i? aplinkini? raudon?emio kalv?. [11] [6] Senesn?s miesto dalys buvo i?d?stytos pagal geometrin? model?, siekiant segreguoti juodaod?ius vietinius nuo balt?j? kolonist?, ta?iau laikui b?gant segreguoti kvartalai suart?jo XX a. tre?iojo-?e?tojo de?imtme?i? miest? planuose buvo numatyta buferin? zona tarp ?balt?j?“ ir ?juod?j?“ kvartal?, kuriuose numatytas centrinis turgus ir europie?iams skirti parkai ir sodai. [12]

Miesto dalys ir administracinis suskirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kin?asa turi tiek miesto ( pranc. ville ), tiek provincijos status?. Miestas toliau dalinamas ? 24 komunas (savivaldybes), o ?ios ? 369 kvartalus. [13] 79% miesto ploto sudaro rytuose esanti kaimi?ka Maluku komuna , nors joje gyvena tik 200 000?300 000 gyventoj?. [9] Komunos sugrupuotos ? keturias apskritis, nors pastarosios neturi administracinio vieneto statuso.

Kinšasos komunų ir kvartalų žemėlapis (2021 m.)
Kin?asos komun? ir kvartal? ?em?lapis (2021 m.)

Klimatas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagal Koppen klimato klasifikacij? , Kin?asai b?dingas tropinis savan? klimatas ( Aw ). Turi du met? laikus ? dr?gn?j?, trunkant? nuo spalio iki gegu??s , ir trumpesn? saus?j?, trunkant? nuo bir?elio iki rugs?jo .

  Kin?asos klimatas  
M?nuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Auk??iausia °C 36 36 38 37 37 37 32 33 35 35 37 34 38
Vid. auk??iausia °C 30,6 31,3 32,0 32,0 31,1 28,8 27,3 28,9 30,6 31,1 30,6 30,1 30,4
Vid. temperat?ra °C 25,9 26,4 26,8 26,9 26,3 24,0 22,5 23,7 25,4 26,2 26,0 25,6 25,5
Vid. ?emiausia °C 21,2 21,6 21,6 21,8 21,6 19,3 17,7 18,5 20,2 21,3 21,5 21,2 20,6
?emiausia °C 18 20 18 20 18 15 10 12 16 17 18 16 10
Krituliai mm 163 165 221 238 142 9 5 2 49 98 247 143 1 482
Duomenys: Climate-Data.org (temperat?rai) [14] WeatherBase (temperat?r? rekordai) [15] Danijos meteorologijos institutas (krituliai) [16] 2022-10-21

Kult?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kin?asoje klesti muzikin? estrada, kuri? nuo XX a. septintojo de?imtme?io globojo miesto elitas. Mieste ?sik?r? nacionalinis muziejus ir Kin?asos vaizduojamojo meno akademija . Kin?asoje taip pat gyvena didel? dalis ?alies inteligentijos , ?skaitant Mobutu valdymo laikotarpiu subrendusi? politin? elit?. [17] Veikia kimbangist? simfoninis orkestras, ?kurtas 1994 m. [18]

Popkult?ros idealas Kin?asoje yra mikiliste , pasiturintis stileiva, buv?s i?vyk?s ? Europ?. Ankstyvieji mikiliste stiliaus pavyzd?iai ? atlik?jai Adrienas Mombele, dar ?inomas kaip Stervos Niarcos, ir muzikantas Papa Wemba . [6] Mieste egzistuoja Kongo dend?i? kult?ra, La Sape , kurios atstovas vadinamas Le Sapeurs . Kongo dend?i? esm? ? puo?tis, atrodyti prabangiai. Daugelis dend?i? n?ra turtingi, gyvena kukliuose b?stuose, skurd?iausiuose miesto rajonuose, ta?iau drabu?iams tauposi ilgus metus, o po darb? puo?iasi ir eina susitikti su kitais Le Sapeurs atstovais. [19]

Daugelis kin?asie?i? nejau?ia miestui sentiment? ir j? vertina neigiamai, reik?dami nostalgij? kaimi?kam gyvenimo b?dui ir stipriau save siedami su kongie?iu tauta nei su Kin?asos miestu. [17]

?vietimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Visos ?vietimo ?staigos nuo vaik? dar?elio iki universiteto yra mokamos. ?vietimo sistema remiasi belgi?ku modeliu: treji metai dar?elio, ?e?eri metai pradin?s mokyklos (vaikams nuo 6 iki 12 met?) ir ?e?eri metai vidurin?s mokyklos (vaikams nuo 12 iki 18 m.) Universitetuose bakalauro studijos trunka trejus metus, magistro ? dar dvejus. U? mokykl? mokama nuo 100 JAV doleri? iki 20 000 JAV doleri? per metus. ?vietimo kokyb? taip pat stipriai skiriasi, priklausomai nuo mokyklos.

Mieste veikia keturi universitetai ( Kin?asos universitetas (?steigtas 1954 m.), Nacionalinis pedagoginis universitetas (?steigtas 1961 m.), Kongo kataliki?kasis universitetas (?steigtas 1957 m.) ir Kongo protestanti?kasis universitetas (?steigtas 1959 m.)), Men? akademija, Auk?tesnysis pramon?s institutas, Auk?tesnysis taikom?j? technologij? institutas ir Auk?tesnysis pedagoginis institutas.

Muziejai ir galerijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kin?asoje yra Nacionalinis Kongo Demokratin?s Respublikos muziejus, Nacionalinis Kin?asos muziejus, Kin?asos prie?istor?s muziejus ir Marmuro r?mai . [20] Laikinos parodos rengiamos Kin?asos men? akademijoje.

Pastatai ir architekt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kin?asoje yra keli objektai, kuri? auk?tis vir?ija 50 m: 98 m auk??io Gekamino komercinis pastatas Gomb?s komunoje (dar vadinamas Sozakomo pastatu), Memlingo vie?butis, 74,6 m Kongo komercinio banko pastatas, 58,2 m Re?idezo bok?tas, Transporto ministerijos pastatas, 98 m Fliov vie?bu?io pastatas, Lingvalos komunoje pastatytas 98 m Nacionalinis radijo bok?tas. Auk??iausias objetas ? 1970 m. prad?tas ir nebaigtas statyti brutalistin?s architekt?ros pavyzdys ? Limet?s bok?tas.

Kadangi Kin?asoje ?sik?rusi ?alies vyriausyb?, mieste veikia daug vald?ios institucij?. Tarp j? ? Gomb?s komunoje esantys Tautos namai, ?alies prezidento rezidencija, Lingvalos komunoje esantys Liaudies namai, kuriuose renkasi abu parlamentai, Gomb?je ?sik?r? Teisingumo r?mai, Ngaliemoje ?sik?r? buv? Afrikos vienyb?s organizacijos r?mai (dabar priklauso vyriausybei).

Matong?s komuna ?inoma d?l savo naktinio gyvenimo ir pramog?.

Vald?ia ir politika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lumumbos skulpt?ra. U? jos ? Limet?s bok?tas.

Kin?asos vadovas turi gubernatoriaus titul?. ?ias pareigas nuo 2019 m. eina ?entinis Ngobila . [21] Kiekvienai komunai vadovauja burmistras . [9]

Kin?asoje vald?ia labiau konsoliduota nei likusioje ?alies dalyje, ?ia yra prieiga prie tarptautini? organizacij? ir finansavimo. [6] Kin?asa gyventoj? skai?iumi kelis kartus lenkia antr? pagal dyd? ?alies miest? Lubumba?? . [22]

Kin?asoje ?sik?rusi Jungtini? Taut? organizacijos stabilizavimo misijos Kongo Demokratin?je Respublikoje, ?inomos pranc?zi?ku akronimu MONUSCO , b?stin?. 2016 m. Jungtin?s Tautos, reaguodamos ? neseniai kilusius neramumus prie? Kabil?, padidino taikdari? kontingent?. [23]

Nevyriausybin?s organizacijos atlieka svarb? vaidmen? miesto valdyme. [24] Kimbansek?s komunoje ?sik?rusi Belgijos technin?s pl?tros agent?ra ( pranc. Cooperation technique belge ) nuo 2006 m. remia Kin?as? 6 milijon? eur? programa, skirt? ekonomikos pl?trai. Ji prad?jo dirbti Kimbanseke, kalvos komunoje, kurioje gyventoj? skai?ius siekia milijon?. [25]

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kin?asos turgus
Demografin? Kin?asos raida tarp 1920 ir 2010 m.
Metai Gyventoj? skai?ius
1920 · 1 600
1938 35 900
1939 42 000
1950 202 000
1955 292 000
1960 443 000
1965 717 000
1970 1 070 000
Metai Gyventoj? skai?ius
1975 1 482 000
1980 2 053 000
1985 2 722 000
1990 3 520 000
1995 4 493 000
2000 5 414 000
2005 6 766 000
2010 8 415 000
?altinis: Populstat Archyvuota kopija 2006-05-02 i? Wayback Machine projekto., World Urbanization Prospects
(*) priskai?iuojant tik tuo metu Leopoldviliui priklausan?ias komunas

Paskutinis oficialus sura?ymas ?alyje pravestas 1984 m. ? tuo metu mieste gyveno 2,6 mln. gynvetoj?. [26] Nuo to laiko gyventoj? skai?ius apskai?iuojamas ekstrapoliacij? metodu. 2005 m. apskai?iuotas gyventoj? skai?ius ? tarp 5,3 ir 7,3 mln. [9] 2017 m. apskai?iuotas gyventoj? skai?ius ? 11 855 000 gyventoj?. [27]

Manoma, kad kasmet ? Kin?as? imigruoja apie 390 000 ?moni?. Pagrindiniai motyvai ? b?gimas nuo karo ir geresn?s ekonomin?s galimyb?s. [28]

Kin?asos metropolin? zona laikoma tre?i?ja did?iausia Afrikoje po Kairo ir Lagoso . [29] Skai?iuojama, kad gyventoj? skai?ius 2050  m. joje pasieks 35 mln., 58 mln. 2075  m. ir 83 mln. 2100 m. [30] ir miestas taps vienu did?iausiu pasaulyje.

Kalbos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Oficiali kalba mieste, kaip ir ?alyje, ? pranc?z? . Vietin? tarm? suformavo ngal? ir Belgijos pranc?z? kalbos, nors vietin?je kalboje yra unikali? neologizm? (pvz., posakis article 15 rei?kia ?susi?inok pats“. Kin?asa yra did?iausias pranc?zakalbis miestas pasaulyje, [31] [32] [33] nors ngal? i?lieka paplitusi kaip ?nekamoji kalba. Pranc?z? kalba vyrauja u?ra?ai ir ?enklai gatv?se, ji vartojama plakatuose, vyriausyb?s dokumentuose, mokyklose; ji dominuoja spektakliuose, televizijoje ir ?iniasklaidoje, da?niausiai vartojama formaliame registre. Kita vertus, tos pa?ios socialin?s klas?s ?mon?s bendraudami tarpusavyhe da?niausiai vartoja Kongo kalbas ( Kikongo , ngal? , lub? ar suahili? ). [34]

Religijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Katalikiška Kinšasos Šv. Onos bažnyčia
    Kataliki?ka Kin?asos ?v. Onos ba?ny?ia
  • Kintampo baptistų bažnyčia
    Kintampo baptist? ba?ny?ia

Mieste veikia ?ios religin?s organizacijos: Kin?asos Romos katalik? arkivyskupija ( Katalik? ba?ny?ia ), kimbangist? ba?ny?ia, Kongo baptist? bendruomen?, Kongo up?s baptist? bendruomen?, Dievo susirinkimai, Anglikon? ba?ny?ia , Pastar?j? Dien? ?vent?j? J?zaus Kristaus Ba?ny?ia , Kongo presbiterijon? bendruomen?. [35] Taip pat yra keletas musulmon? me?e?i? . 2022 m. duomenimis, mieste statomi bahaj? maldos namai. [36]

Sportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

De Martir stadionas

Kin?asoje populiariausios sporto ?akos  ? futbolas ir boksas . 1974 m. Kin?asoje ?vyko ma?as tarp garsi? boksinink? Muhamado Ali ir D?ord?o Formano , kuriame nugal?jo Muhamadas Ali. Nuo 1994 m. veikia De Martir stadionas , talpinantis 80 t?kst. ?i?rov?. [37]

Futbolo klubai
Krep?inio klubas

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Kin?asa ( VLE ) Tikrinta 2022-10-21]
  2. ↑ ?PopulationStat.com“ .
  3. ↑ ?Sub-national HDI - Area Database - Global Data Lab“ . hdi.globaldatalab.org (angl?) . Nuoroda tikrinta 2019-09-13 .
  4. ↑ Roman Adrian Cybriwsky, Capital Cities around the World: An Encyclopedia of Geography, History, and Culture , ABC-CLIO, USA, 2013, p. 144
  5. ↑ 5,0 5,1 ?Kinshasa ? national capital, Democratic Republic of the Congo“ . britannica.com . Suarchyvuota i? originalo 2014-10-18 . Nuoroda tikrinta 2014-09-25 .
  6. ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 Joe Trapido, ? Kinshasa’s Theater of Power Archyvuota kopija 2017-09-17 i? Wayback Machine projekto.“, New Left Review 98, 2016 m. kovas/balandis.
  7. ↑ ? DR Congo election: 17 dead in anti-Kabila protests Archyvuota kopija 2018 m. bir?elio 16 d i? Wayback Machine projekto.“, BBC , 2016 m. rugs?jo 19 d.
  8. ↑ Merritt Kennedy, ? Congo A 'Powder Keg' As Security Forces Crack Down On Whistling Demonstrators Archyvuota kopija 2018 m. gegu??s 17 d i? Wayback Machine projekto.“, NPR , 2016 m. gruod?io 21 d.
  9. ↑ 9,0 9,1 9,2 9,3 Jean Flouriot, ? Kinshasa 2005. Trente ans apres la publication de l’Atlas de Kinshasa Archyvuota kopija 2017-09-17 i? Wayback Machine projekto.“, Les Cahiers d’Outre-Mer 261, 2013 m. sausis-kovas; doi:10.4000/com.6770.
  10. ↑ Wachter, Sarah J. (2007-06-19). ?Giant dam projects aim to transform African power supplies“ . The New York Times . Suarchyvuota i? originalo 2011-11-01 . Nuoroda tikrinta 2010-12-15 .
  11. ↑ Matthieu Kayembe Wa Kayembe, Mathieu De Maeyer et Eleonore Wolff, ? Cartographie de la croissance urbaine de Kinshasa (R.D. Congo) entre 1995 et 2005 par teledetection satellitaire a haute resolution Archyvuota kopija 2017-09-17 i? Wayback Machine projekto.“, Belgeo 3?4, 2009 ; doi:10.4000/belgeo.7349.
  12. ↑ Luce Beeckmans & Liora Bigon, ?The making of the central markets of Dakar and Kinshasa: from colonial origins to the post-colonial period”; Urban History 43(3), 2016; doi:10.1017/S0963926815000188.
  13. ↑ Commission Electorale Nationale Independante. ?La Cartographie Electorale des 26 Provinces?Kinshasa“ . www.ceni.cd (pranc?z?). Suarchyvuota i? originalo 2018-10-28 . Nuoroda tikrinta 2020-04-18 .
  14. ↑ ?Climate: Kinshasa“ . AmbiWeb GmbH. Suarchyvuota i? originalo 2016-05-09 . Nuoroda tikrinta 2022-10-21 .
  15. ↑ ?KINSHASA, DEMOCRATIC REPUBLIC OF THE CONGO“ . Weatherbase. Suarchyvuota i? originalo 2016-08-07 . Nuoroda tikrinta 2022-10-21 .
  16. ↑ ?STATIONSNUMMER 64210“ (PDF) . Danijos meteorologijos institutas . Suarchyvuota i? originalo 2013-01-16 . Nuoroda tikrinta 2022-10-21 . {{ cite web }} : CS1 prie?i?ra: netinkamas URL ( link )
  17. ↑ 17,0 17,1 Bill Freund, ?City and Nation in an African Context: National Identity in Kinshasa”; Journal of Urban History 38(5), 2012; doi:10.1177/0096144212449141.
  18. ↑ Andy Morgan, ?The scratch orchestra of Kinshasa“, The Guardian 2013-05-09.
  19. ↑ Ekspedicija Afrika: nelegalus Kongo sienos kirtimas ir kelion? baisiausiu traukiniu gyvenime ( 15min.lt ). Tikrinta 2022-10-18
  20. ↑ Sana Mabiala, Clarisee. Jardin botanique de Kinshasa : Un cadre ideal pour le tourisme et etudes environnementales (L’Observateur) [neveikianti nuoroda]
  21. ↑ ?Kinshasa : la lutte contre l'insecurite et l'insalubrite, priorites de Gentiny Ngobila“ . Radio Okapi . ACP. 2019-05-05. Suarchyvuota i? originalo 2019-05-11 . Nuoroda tikrinta 2019-05-11 .
  22. ↑ Pain (1984), p. 56.
  23. ↑ “ UN beefs up peacekeeping force in DR Congo capital Archyvuota kopija 2017-10-13 i? Wayback Machine projekto.“, East African / AFP, 2016 m. spalio 19 d.
  24. ↑ Inge Wagemakers, Oracle Makangu Diki, & Tom De Herdt, ? Lutte Fonciere dans la Ville: Gouvernance de la terre agricole urbaine a Kinshasa Archyvuota kopija 2017-09-18 i? Wayback Machine projekto.“; L’Afrique des grands lacs: Annuaire 2009?2010 .
  25. ↑ Inge Wagemakers & Jean-Nicholas BCH, ? Les Defis de l’Intervention: Programme d’aide internationale et dynamiques de gouvernance locale dans le Kinshasa periurbain Archyvuota kopija 2018-05-18 i? Wayback Machine projekto.“; Politique africaine 2013/1 no. 129; doi:10.3917/polaf.129.0113.
  26. ↑ Bedecarrats, Florent; Lafuente-Sampietro, Oriane; Lemenager, Martin; Lukono Sowa, Dominique (2019). ?Building commons to cope with chaotic urbanization? Performance and sustainability of decentralized water services in the outskirts of Kinshasa“ . Journal of Hydrology . 573 : 1096?1108. doi : 10.1016/j.jhydrol.2016.07.023 .
  27. ↑ ?Archived copy“ (PDF) . Suarchyvuota (PDF) i? originalo 2018-05-03 . Nuoroda tikrinta 2012-06-26 . {{ cite web }} : CS1 prie?i?ra: archived copy as title ( link )
  28. ↑ Gianluca Iazzolino, ? Kinshasa, megalopolis of 12 million souls, expanding furiously on super-charged growth Archyvuota kopija 2017-07-09 i? Wayback Machine projekto.“; Mail & Guardian Africa , 2016 m. baland?io 2 d.
  29. ↑ ?Cities In The World With The Most Francophone Population“ . WorldAtlas (amerikie?i? angl?). 2020-07-03 . Nuoroda tikrinta 2022-03-08 .
  30. ↑ Hoornweg, Daniel; Pope, Kevin (2017). ?Population predictions for the world's largest cities in the 21st century“ . Environment and Urbanization . 29 : 195?216. doi : 10.1177/0956247816663557 .
  31. ↑ ?Populations of 150 Largest Cities in the World“ . World Atlas . 2016-03-07. Suarchyvuota i? originalo 2017-08-28 . Nuoroda tikrinta 2016-08-01 .
  32. ↑ Nadeau, Jean-Benoit (2006). The Story of French . St. Martin's Press. p. 301; 483. ISBN   9780312341831 .
  33. ↑ Trefon, Theodore (2004). Reinventing Order in the Congo: How People Respond to State Failure in Kinshasa . London and New York: Zed Books. p. 7. ISBN   9781842774915 . Nuoroda tikrinta 2009-05-31 . ,
  34. ↑ Manning, Patrick (1998). Francophone sub-Saharan Africa: Democracy and Dependence, 1985?1995 . Londonas ir Niujorkas: Kembrid?o universiteto leidykla. p. 189. ISBN   9780521645195 . Nuoroda tikrinta 2009-05-31 . [neveikianti nuoroda]
  35. ↑ J. Gordon Melton, Martin Baumann, ‘‘Religions of the World: A Comprehensive Encyclopedia of Beliefs and Practices’’, ABC-CLIO, USA, 2010, p. 777
  36. ↑ ?Les travaux de construction de la Maison d'Adoration Nationale en bonne progression !“ . 20 May 2021.
  37. ↑ https://gambiaff.org/scorpions-train-at-stade-des-martyrs-ahead-of-tomorrows-encounter/
  38. ↑ https://sportnewsafrica.com/fiche/as-vita-club/

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kin?asa&oldid=7045833 "