Yad-Mordechai kibucas.
Revivimo kibuco pagrindin? gatv?, vedanti ? valgykl?.
Dumbli? auginimo (algokult?ros) kompleksas Keturos kibuce.
Kibucas
(
hebr.
?????
=
kibuc
) ?
Izraelyje
?em?s ?kiu
u?siimantis ?kis, kuriame visa ?em? ir gamybos priemon?s yra bendra
nuosavyb?
.
Nei vienoje
valstyb?je
bendra nuosavyb? ?em?s ?kyje nebuvo taip i?vystyta, kaip Izraelio kibucuose
[reikalingas ?altinis]
. Kibucai suvaidino svarb? vaidmen? kuriant Izraelio valstyb?. Svarb? vaidmen? Izraelio ?em?s ?kyje vaidina iki ?iol. Ideologin? j? pagrind? sudar?
sionizmas
ir
socializmas
. Tarp kibuc? tiksl? buvo ?ydus pripratinti prie fizinio darbo, taip pat i?mokyti kovoti u? savo ?al?.
Izraelio valstyb?s visuomenin?je, kult?rin?je ir aukl?jamojoje gyvenimo srityse kibucai pripa?inti ir ?tvirtinti kaip savaranki?kos organizacijos. Komunin?s
gyvenviet?s
r?muose vykdant municipalin? veikl?, ?kuriamas vietinis vald?ios organas; kibucui vadovaujama bendru nari? susirinkimu, kuris i?renka sekretoriat? ir kelet? komisij?, skirt? vadovauti einamiesiems reikalams.
Kibucai organizuoti bendro darbo ir bendro vartojimo pagrindu. Stojantis ? kibuc? atiduoda visus savo pinigus ir daiktus ? bendr? fond?. Komuna pagal nuostatus prisiima vis? atsakomyb? u? paimt?
turt?
. Kibuco nuosavyb? priklauso visam kolektyvui ir negali b?ti padalinta, taip kaip ir
pelnas
, gautas naudojant ?it? nuosavyb? bei i? kibuc? darbuotoj? darbo.
Pajamos
nepaskirstomos tarp darbuotoj? nei
pinigais
, nei nat?ra. Kibucas apr?pina gyventojus maistu,
apranga
, gyvenamuoju plotu, apmoka moksl?, ?skaitant ir auk?t?j?. Kibuco gyventojas, neturintis
nuosavyb?s
, yra apr?pintas iki savo gyvenimo galo viskuo b?tinu pakankamu lygiu, kartais net geriau, negu daugelis miestie?i?.
Kibucai turi teis? ? lengvatines finansines s?lygas. ?em? negali b?ti padalinta tarp kibuc? nari? ir esant ekonominiams sunkumams ?em? negali b?ti u?statyta. Jei kibucas paleid?iamas, visos pagrindin?s priemon?s ir ?em? atitenka ?yd? agent?rai, kuri juos perduoda v?l kuriamam kibucui.
Kibuc? gyventojai neturi nuosavyb?s, turi vienodas teises ir pareigas, apie ?kio strategij? ir pajam? pasidalinim? sprend?ia laisvas kibuc? susirinkimas, jis taip pat i?renka kibuc? valdymo komitet?. Dalyvavimas bendruomen?je yra savanori?kas.
?inoma, ?em?s ?kio mechanizacija kelia ?em?s ?kio produkcijos
savikain?
, tod?l kibucai gauna pagalb? i? valstyb?s, kad gal?t? konkuruoti su i? ma?iau i?sivys?iusi? valstybi? importuojama ?em?s ?kio produkcija.
Kibuc? k?rimo id?jos autoriumi laikomas Lietuvoje gim?s matematikas
Hermanas ?apira
.
[1]
Pirmas kibucas ? Degania ? buvo ?kurtas 1910 m. prie
Tiberiados e?ero
Galil?joje
.
Prie garsiausi? priklauso 1949 m. baland?io 19 d. ?kurtas ?Geto didvyri?“ vardu pavadintas kibucas. J? ?k?r? ?mon?s, i?gyven? po
Var?uvos geto sukilimo
.
1990 m. buvo 270 kibuc?, kiekviename i? j? gyveno apie 200?700 ?moni?; bendrai kibucuose gyveno apie 125 t?kst. ?moni? (2,6 % Izraelio gyventoj?). Dabar daug kibuc? be ?em?s ?kio dar u?siima ir kitokia gamyba. Be kibuc? Izraelyje ?em?s ?kio produkcija dar auginama ir
mo?avuose
, kuri? nariai turi nuosavyb?s teis?.
-
Kibuco sargybinis (1936 m.)
-
Merom Golan kibucas, vaizdas nuo Bentalo kalno
-
Vandens bok?tas Mizros kibuce
-
Valgykla Givat Haim Ihudo kibuce