Kaziuko mug?
? kasmetin? Lietuvoje rengiama folkloro
mug?
, kurioje ?mon?s pardavin?ja savo pagamintus liaudi?kus dirbinius.
Mug? da?niausiai rengiama artimiausi?
sekmadien?
iki
?v. Kazimiero
dienos,
kovo 4
d.
Svarbiausias mug?s atributas ?
verba
, gaminama i? i?d?iovint? marg? g?li? ir ?oli?.
Kaziuko mug?s i?takos siekia
XVII a.
prad?i?.
1602
m.
lapkri?io 7
d. popie?ius
Klemensas VIII
savo breve oficialiai paskelb?
Kazimier?
?ventuoju, kol kas tik lokaliniu, Lenkijos ir Lietuvos. Tuo tarpu jo ?p?dinis Povilas V jau paskelb? ?v. Kazimier? visos Katalik? ba?ny?ios ?ventuoju, o
Urbonas VIII
1636
m. paskelb? ?v. Kazimier? Lietuvos glob?ju. Tais pa?iais metais ?ventojo palaikai buvo i?kilmingai perkelti i? j?zuit? ?v. Kazimiero ba?ny?ios, kur jie buvo saugomi nuo
1624
m., kai ji buvo pastatyta, ?
Zigmanto Vazos
(tuomet jau mirusio) ?sakymu specialiai pastatyt? puo?ni? koply?i?
Katedroje
, kur jie yra ir dabar.
Sp?jama, kad kaip tik nuo ?ventojo palaik? perk?limo
1636
m. ir prasideda Kaziuko mug?s istorija. Tada Katedroje imti rengti ?v. Kazimiero atlaidai, o neatskiriama atlaid? dalimi visada buvo taip vadinamas ?kermo?ius“ (nuo voki?ko
kirchmesse
), po ba?nytini? i?kilmi? vykstanti prekyba ir pasilinksminimai. Tie ?kermo?iai“ vyko beveik du ?imtus met?, tai per karus ar kitas nelaimes prig?sdami, tai v?l atsinaujindami, kol
1827
m. Vilniaus pirkliai nei?sir?pino privilegijos rengti didesn?, kelias dienas vykstant?, prekymet?, taip vadinam? ?jomark?“ (nuo voki?ko
jahrmarkt
ir rusi?ko
jarmarka
). Tai jau buvo tikrosios Kaziuko mug?s prad?ia. Joje jau dalyvaudavo ne tik vilnie?iai, bet suva?iuodavo pirkliai i? toliau,
Katedros aik?t?je
b?davo sustatomos vadinamosios ?b?dos“, laikinos stogin?s ar palapin?s. Tuo laikotarpiu atsiranda ir vienas i? Kaziuko mug?s atribut? ? saldus meduolis ?Kaziuko ?irdis“.
XX a.
prad?ioje pasikeit? jomarko vieta. Mat
1901
m. rus? vald?ia Katedros aik?t?je pastat? paminkl?
Jekaterinai II
, taigi prekymetis, labiau susij?s su katalik? ?ventojo garbinimu, caro valdinink? po?i?riu pasidar? nepakankamai respektabilus tokiai rimtai ?kaimynystei“. Mug? buvo i?kelta ?
Luki?ki? aik?t?
. Tuo laikotarpiu mug?je ?m? gausiai dalyvauti ne tik pirkliai, bet ir i? kaim? suva?iav? valstie?iai, prekiav? savo namudiniais dirbiniais. ? mug? suva?iuodavo iki 2400 ve?im?, Luki?ki? aik?t?s neu?tekdavo ir ?b?dom“ b?davo u?statoma visa Neries pakrant? nuo
?v?ryno
iki
?aliojo tilto
. ?? klest?jim? nutrauk?
I pasaulinis karas
ir po jo sek? ?vykiai, bet XX a. 3 de?. Vilniaus ?Kaziukas“ v?l atsigavo, o ypa? suklest?jo nuo
1935
m., kai prie mug?s rengimo gausiai prisid?jo Vilniaus studentai, reng? triuk?mingas kostiumines eisenas. Lenkijos turizmo skatinimo s?junga net organizuodavo specialius traukinius ? Vilni? i? kit? Lenkijos miest?. Ypa? dideliu mastu Kaziukas buvo ?ven?iamas
1938
ir
1939
m.
II pasaulinis karas
v?l nutrauk? Kaziuko mug?s klest?jim?. Pokar? Kaziuk? ?i?kraust?“ ir i? Luki?ki? aik?t?s ? ten i?dygo
Lenino
paminklas.
Sovietme?iu
mug? buvo perkelta ? tuometin? kol?kin? (liaudyje vadinam? Dzer?inskio) turg?
Kalvarij?
(tada Dzer?inskio) gatv?je. ?ioje vietoje vykstanti mug? nebuvo ?sp?dinga ir ?venti?ka, kadangi buvo apribota erdv?je ir prekeivi? skai?iumi. Senosios tradicijos atgijo atk?rus Lietuvos nepriklausomyb?, Kaziuko mug? gr??o ? sen?j? viet?, ? Katedros aik?t?, ?
Senamies?io
gatves ir net prasipl?t? ? Tymo kvartal?.
Kaziuko mug? turi ir savo metra?t?, kuris leid?iamas Vilniuje nuo
2003
m. (XXI a. pr.). ?Kaziuko laikra?tis“ remia tradicini? amat? puosel?jim? ir i?saugojim?. Jame ne tik dalinamasi amat? paslaptimis, bet ir apra?oma ?domioji Vilniaus ir m?s? kra?to istorija, pateikiama praktin? mug?s informacija dalyviams, amatininkams, lankytojams. ?Kaziuko laikra?tis“ leid?iamas vien? kart? per metus ir gausiai parduodamas Kaziuko mug?je Vilniuje. J? galima ?sigyti mobilioje laikra??io redakcijoje mug?s metu Pilies gatv?s prad?ioje (ties Pilies g. 2,
Vilniaus senamiestis
) ir i? ?urmuliuojan?ioje minioje pasklidusi? laikra??io platintoj? ir pardav?j?.
Svarbiausias pirkinys mug?je ? ?irdel?s formos sausainiai pavadinimu ?Kaziuko ?irdis“, puo?ti pie?iniais, vardais ar specialiais ?enklais. Kitas tradicinis pirkinys ? ?baranki?“ (trapu?i?) karoliai. Daugelis taip pat keliauja ? mug? ?sigyti verb? ir rank? darbo ?ranki?, naudojam? kasdienin?je buityje.
- ?Muziejus laikra?tyje“. 2008?2009 straipsni? rinkinys. Nr. 10 (62) ?Kaziuko mug?s tradicijos“, aut. muziejininkas Vytautas Tene?is, p. 66. (Trak? istorijos muziejus, 2011 m.,
ISBN 978-609-8056-01-3
)