Kauno kunig? seminarija

54°53′52″?. pl. 23°53′10″r. ilg. / 54.897876°?. pl. 23.886107°r. ilg. / 54.897876; 23.886107

Kauno kunig? seminarija

Kunig? seminarijos u?darame kieme
lot. Seminarium Kaunense
?kurtas	1864 m.
Rektorius	kun. teol. dr. Ram?nas Norkus
Vieta	A. Jak?to g. 1, Kaunas
Svetain?	kks.lcn.lt

Kauno kunig? seminarija ? katalik? dvasininkus rengianti auk?toji mokykla , Vytauto Did?iojo universiteto (VDU) Katalik? teologijos fakulteto padalinys. Seminarija ?sik?rusi Kauno senamiestyje , A. Jak?to g. 1.

Studijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Teikia bakalauro, magistro, licenciato ir daktaro laipsnius. Studijos pradedamos vieneri? met? parengiamuoju kursu, po to 5 metus studijuojama VDU Katalik? teologijos fakultete: 2 metus ? bendrauniversitetiniai ir filosofijos, 3 metus ? teologijos ir kiti papildomi dalykai. ?gijus bakalauro laipsn?, dar vien? semestr? studijuojami spec. pastoraciniai dalykai ir pasirengiama kunigyst?s ?ventimams. Siekiantieji magistro ar daktaro laipsnio studijas t?sia VDU Katalik? teologijos fakultete.

Seminarijoje mokosi klierikai i? Kauno arkivyskupijos ir ?iauli? bei Vilkavi?kio vyskupij? . 2005 m. buvo 37 d?stytojai, i? j? 6 profesoriai, 15 teologijos ir 7 ba?nytin?s teis?s daktarai. Studijavo 65 klierikai. Vieno klieriko i?laikymas per metus 2005 m. kainavo vir? 15 000 lit?. Pilnas vieno kunigo parengimas kainuoja apie 95 000 lit?.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Numal?inusi 1863 met? sukilim? , Rusijos caro vald?ia 1864 m. gruod?io 3 d. ?emai?i? vyskupijos ?staigas, ?emai?i? kunig? seminarij? ir vyskup? Motiej? Valan?i? i? Varni? perk?l? ? Kaun? . Seminarijai atiduoti buvusieji bernardin? vienuolyno r?mai ir ?v. Jurgio ba?ny?ia . Klierik? skai?ius iki 1870 m. buvo ribotas: nuo 1863 m. iki 1870 m. rus? vald?ia neleido priimti nauj? kandidat?, o baigusiems trukd? gauti ?ventimus. Nuo 1871 m. kai kurie dalykai buvo d?stomi lietuvi? kalba . Po Motiejaus Valan?iaus mirties seminarijoje sustipr?jo prolenki?kos tendencijos.

Prasid?jus Lietuvoje tautiniam atgimimui, Kauno kunig? seminarija tapo vienu jo ?idini?. 1884 m. ?ia i?leisti keli rankra?tinio laikra??io ?Lietuva“ numeriai, 1888 ? 1890 m. veik? slapta Lietuvos myl?toj? draugija , kurios iniciatoriumi buvo klierikas Juozas Tumas-Vai?gantas , taip pat ?v. Tomo draugija, Klierik? b?relis. 1911 m. mok?si 139 aukl?tiniai. 1912 m. seminarija galutinai sulietuvinta.

Pirmojo pasaulinio karo metais seminarijos r?mus u??m? vokie?i? kariuomen? ir pavert? juos karo ligonine. 1914 m. spalio 30 d. seminarija perkelta ? Va?uok?n? dvar? prie Tro?k?n? (jo savininkai v?liau palaidoti netoliese, Um?n? koply?ioje ). Lietuvai atgavus nepriklausomyb?, 1918 m. seminarija gr??inta ? Kaun?. 1922 m. joje buvo 6 kursai: I, II ? filosofiniai ir III?VI ? teologiniai. Nuo 1922 m., Lietuvos universitete ?steigus Teologijos ? filosofijos fakultet?, Kunig? seminarija sujungta su ?iuo fakultetu.

1926 m. ?steigus Lietuvos ba?nytin? provincij?, seminarijoje mok?si Kauno, Panev??io ir Kai?iadori? vyskupij? klierikai. 1934 m. pastatyti nauji r?mai. 1935 ? 1944 m. veik? Ba?nytinio meno muziejus, 90 000 tom? biblioteka. 1938 m. liepos 2 d. popie?ius Pijus XI seminarij? paskelb? tarpdiecezine, jos veikla ir mokymo programos suderintos su Vatikano atitinkamomis tarnybomis. Nuo 1926 m. iki 1940 m. seminarija tur?jo 3078 aukl?tinius, vidutini?kai 205 klierikus kasmet.

1940 m. Soviet? S?jungai okupavus Lietuv?, 1941 m. sausio 12 d. seminarijos pastatai nacionalizuoti. Tuomet buvo mokomasi ba?ny?iose, vienuolynuose ir priva?iuose namuose. Prasid?jus Antrajam pasauliniam karui ir vokie?iams okupavus Lietuv?, seminarija, nepatirdama didesni? trukdym?, veik? vis? okupacijos laikotarp?, jai sugr??intas atimtas turtas.

Pokario metais u?darytos Tel?i? ir Vilkavi?kio seminarijos, Kauno kunig? seminarija liko vienintel? Lietuvoje. Sovietin? vald?ia ki?osi ? seminarijos vidaus tvark?, buvo daromos ?vairios kli?tys norintiems studijuoti, dalis d?stytoj? ir klierik? represuoti. Klierik? skai?ius apribotas iki 150, v?liau nuolat ma?intas, net iki 25 klierik?. Turtinga seminarijos biblioteka konfiskuota ir sunaikinta, ?v. Jurgio ir ?v?. Trejyb?s ba?ny?ios paverstos sand?liais, sunaikinti j? meni?ki interjerai. 1945 ? 1981 m. seminarija pareng? 369 kunigus, disertacijas apgyn? 4 teologijos daktarai ir 21 teologijos licenciatas.

1988 m. seminarijai gr??intas rektorato pastatas, ?v?. Trejyb?s ba?ny?ia. 1990 m. seminarijos Teologijos fakultetas sujungtas su VDU Teologijos ? filosofijos fakultetu ir pavadintas VDU Katalik? teologijos fakultetu. Jame veikia Teologijos , Religijos studij? ir Ba?nytin?s teis?s katedros su magistrant?ros bei doktorant?ros studijomis.

2018 m. bir?el? ilgamet? Kauno kunig? seminaros rektori? mons. Aurelij? ?ukausk? pakeit? iki tol Tel?i? kunig? seminarijos rektoriaus pareigas ?j?s kun. teol. dr. Ram?nas Norkus. ^[1]