54°53′50″ ?. pl.
23°53′44″ r. ilg.
/
54.89722°?. pl. 23.89556°r. ilg.
/
54.89722; 23.89556
Kauno Maironio universitetin? gimnazija
|
|
|
Adresas
|
Gimnazijos g. 3,
Kaunas
|
Direktorius(-?)
|
Daiva Garnien?
|
Mokini? skai?ius
|
640
|
?k?rimo data
|
1843
m.
|
U?darymo data
|
|
I?leista laid?
|
96
|
Pedagog? skai?ius
|
50
|
Kauno Maironio universitetin? gimnazija
? dienin?, keturmet? savaranki?ko mokymosi bendrojo lavinimo mokykla
Kaune
, Gimnazijos g. 3, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. ?staigos kodas 290133810.
?steigus
Kauno gubernij?
,
1843
m. i?
Kra?i?
perkelta
Kra?i? kolegija
, kuriai patvirtinamas gubernijos gimnazijos statusas.
1863
m. ji perkeliama ? naujai pastatytus r?mus, projektuotus architekto
Nikolajaus ?iagino
(dabartinis gimnazijos pastatas).
1909
m. pristatomas tre?iasis auk?tas, 1912 m. suteikiamas grafo
Platovo vardas
. Kilus
Pirmajam pasauliniam karui
, gimnazija buvo u?daryta, jos kanceliarija perkelta ?
Smolensk?
.
1920
?
1922
m. dabartiniuose mokyklos r?muose veik?
Auk?tieji kursai
, dav? prad?i? Lietuvos universitetui, i? kurio i?augo visi didieji Kauno universitetai ir akademijos.
1920
m. ?iame pastate vyko Lietuvos Respublikos
Steigiamojo Seimo
pos?dis, dirbo
pirmasis
,
antrasis
ir
tre?iasis
Seimai
.
1927 m.
rugs?jo 1
d. ?kurta ?Au?ros“ mergai?i? valstybin? gimnazija, kuri veik? iki
1940
m. Tai vienas ry?kiausi? mokyklos istorijos etap?. Gimnazijoje veik? 14 klasi?: 8 humanitarin?s ir 6 komercin?s. Mok?si 573 mokin?s. Komercijos klas?je, be bendrojo lavinimo dalyk?, buvo d?stoma buhalterija, ma?inra?tis ir kiti komerciniai dalykai, o humanitarin?se klas?se ? sustiprintas kalb?, literat?ros ir istorijos mokymas.
1940
m. dalis ?Au?ros“ gimnazijos mergai?i? perkeliama ? Kauno 1-?j? vidurin? mokykl?, o ? j? viet? atkeliami berniukai. Buvusi gimnazija pavadinama Kauno 2-?ja vidurine mokykla.
1941
m. prasid?jus
karui
lietuvi?kos mokyklos tampa gimnazijomis. Kauno 2-oji vidurin? mokykla vadinama 2-?ja mergai?i? gimnazija.
1949
m. rugs?jo 1 d. Kauno 2-oji mergai?i? gimnazija tampa 2-?ja vidurine mergai?i? mokykla, o nuo
1954
m. ji v?l mi?ri.
1989
m.
kovo 22
d. mokyklai suteiktas
Maironio
vardas. 1989 m.
spalio 28
d. pradeda veikl? Lietuvos maironie?i? draugija. Maironio universitetin? gimnazija ? vienas draugijos koordinacini? centr?,
Kauno apskrities
draugijos centras.
1993
m. Kult?ros ir ?vietimo ministerija patvirtino mokyklai humanitarin? profil?, nuo
1994
m. rugs?jo 1 d. sustiprintai pradedama mokyti gimtosios kalbos.
1996
m.
gegu??s 30
d. mokyklai suteiktas humanitarin?s gimnazijos klasi? statusas, 1996 m. rugs?jo 1 d. prad?tas ?gyvendinti antrasis ? realinis ekonomin?s pakraipos profilis. Nuo
1998
m. rugs?jo 1 d. sustiprintai pradedama mokyti
angl? kalbos
.
2000
m.
gegu??s 25
d. ?vietimo ir mokslo ministerijos kolegija suteik? mokyklai dviej? profili? ? humanitarinio ir realinio ? gimnazijos status?. 2008 metais gimnazija min?jo 145 met? jubiliej?.
2010 m. sausio 27 d. Kauno Maironio gimnazija pasira?? susitarim? su Kauno auk?tosiomis mokyklomis ? Kauno medicinos universitetu, Lietuvos veterinarijos akademija, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos k?no kult?ros akademija, Lietuvos ?em?s ?kio universitetu ir Vytauto Did?iojo universitetu ? d?l auk?tojo mokslo istorijos ir tradicij? puosel?jimo, sklaidos visuomenei, auk?tojo mokslo vert?s suvokimo ugdymo jaunimui, auk?t?j? mokykl? bei gimnazijos bendradarbiavimo profesinio informavimo ir konsultavimo srityje, bendr? projekt? ir rengini? inicijavimo. Susitarimo d?ka nuo 2010 m. rugs?jo 1 d. gimnazijoje besimokantiems mokiniams sudaryta galimyb? pasirinkti ugdymo(si) turin? pagal savo geb?jimus, polinkius, b?sim? studij? srit?, krypt? bei profesij?. Mokiniai gal?s pasirinkti ugdymo(si) srit?, atitinkan?i? b?sim? studij? srit?: humanitarini? moksl?, men?, socialini? moksl?, fizini? moksl?, biomedicinos moksl?, technologijos moksl?. Organizuojami bendri gimnazijos ir auk?t?j? mokykl? renginiai, ?vairi projektin?, pa?intin?, draugij? veikla, kt. veikla. Gimnazijoje sudaryta galimyb? mokytis angl?, vokie?i?, rus?, pranc?z?, ispan?, lotyn? kalb?. Mokiniai sav?s pa?inimo, profesijos ir studij? pasirinkimo klausimais konsultuojami gimnazijoje veikian?iame Profesinio konsultavimo koordinaciniame centre. 2010 m. liepos 9 d. Kauno miesto savivaldyb?s tarybos sprendimu Kauno Maironio gimnazija pakeit? pavadinim? ir nuo ?iol vadinasi Kauno Maironio universitetine gimnazija. Taip pat nuo 2010 met? gimnazija yra keturmet?.
- Bazilikas Colneris, 1.9.1889-9.3.1900
[1]
- Jonas ?ova, 1915?1916 m.m.;
- Pranas Dovydaitis
, 1916?1922 m.m.;
- Kazimieras Jokantas
, 1927?1939 m.m.;
- Marija Skard?iuvien?, 1939?1940 m.m.;
- Ona Kmitait?-Juodelien?, 1940 m.m.;
- Alina Skrupskelien?, 1941?1944 m.m.;
- Juz? Kudirkait?, 1944?1960 m.m.;
- Liudmila Steponaitien?, 1960?1963 m.m.;
- Vytautas ?elvys, 1963?1966 m.m.;
- Kristina Reikien?, 1966?1985 m.m.;
- Adel? Aldona Sekonait?, 1985?2005 m.m.;
- Daiva Garnien?
, nuo 2005 m.
- Tomas Ferdinandas ?ilinskas
, lietuvi? kalbos mokytojas;
- Juozas Ambrazevi?ius-Brazaitis
, lietuvi? kalbos ir literat?ros mokytojas;
- Abraomas Mapu
- Paulina Spudien?, istorijos mokytoja;
- Paulius Tamuli?nas, choro vadovas;
- Vladas Sipaitis
, dramos b?relio vadovas;
- Kostas Jonkus, fizikos mokytojas;
- Stepas Butautas
, krep?inio komandos treneris;
- Vaclovas Rajackas, ?audymo treneris;
- Vytautas Klova
, muzikos mokytojas;
- Teres? Grici?t?, matematikos mokytoja;
- Ona Dabrilait?, lietuvi? kalbos mokytoja;
- Raimundas Adamonis
, istorijos mokytojas;
- Judita Sakalien?, lietuvi? kalbos mokytoja-ekspert?;
- Elena Petronien?, direktoriaus pavaduotoja, angl? kalbos mokytoja-metodinink?;
- Kristina Porcikait?, direktoriaus pavaduotoja, matematikos mokytoja-metodinink?;
- Loreta Kekien?
, ekonomikos, matematikos mokytoja;
- Rita Urbanavi?ien?, biologijos mokytoja-ekspert?;
- Zita Ganusauskien?, chemijos mokytoja-ekspert?;
- Irena Andrikaitien?, matematikos mokytoja-metodinink?;
- Vik.kun. Nerijus Vy?niauskas, lotyn?, ital? kalb? mokytojas;
- Dr. Inga Stepukonien?, latvi? ir lietuvi? kalb? mokytoja.
Kauno gubernijos vyr? gimnazijoje:
1873
?
1914
m.:
- Maironis
, kunigas, poetas
- Ozeris Finkel?teinas
, politinis bei visuomen?s veik?jas
- Leonas Bramsonas
, politinis bei visuomen?s veik?jas
- Jurgis Baltru?aitis
, poetas bei diplomatas
- Edmundas Alfonsas Frykas
, in?inierius-architektas
- Aleksandras Gidoni
, menotyrininkas bei ?urnalistas
- Konstantinas Glinskis
, aktorius bei re?isierius
- Tadeu?as Giedraitis
, teisininkas bei politikas
- Mieczysław Engiel
, advokatas bei politinis veik?jas
- Zigmas Toliu?is
, teisininkas bei visuomen?s veik?jas
- Motiejus Nasvytis
, gydytojas bei visuomen?s veik?jas
- Kazys Bizauskas
, Nepriklausomyb?s Akto signataras, politikas
- Zygmunt Mocarski
, knygotyrininkas bei bibliofilas
- Moisiejus Kopelmanas
, verslininkas bei finansininkas
- Grigorijus Gidoni
, dailininkas bei menotyrininkas
- Antanas Mil?ius
, politinis bei visuomen?s veik?jas
- Levas Garfunkelis
, advokatas bei visuomen?s veik?jas
- Stasys Lozoraitis
, politikas bei diplomatas
1927
?
1940
m.:
V?liau mok?si:
- Laima ?ink?nait?
, menotyrinink?
- Gaili?t? Nijol? Tallat-Kelp?ait?
, daininink?
- Algirdas ?andaras
, Kauno rajono politikas
- Stasys Selemenavi?ius
, choro dirigentas, pedagogas
- Stasys Mak?nas
, Jurbarko rajono politikas
- Vilius ?aduikis
, alpinistas
- Visvaldas Ma?onas
, politikas ultraradikalas
- Rimantas ?ulskis
, skulptorius
- Mykolas Bili?nas
, gydytojas, Kauno politikas
- Art?ras Rudomanskis
, Vilniaus politikas,
LGBT
aktyvistas
- U?trauksim nauj? giesm?, broliai,
- Kuri? jaunimas tesupras!
- Ne taip giedosim kaip lig ?iolei
- Kitas m?stysime d?mas.
- Dr?siai, auk?tai
- Pakils balsai
- I?au? kita gadyn?!
- U?gims darbai,
- Pra?vis laikai,
- Pakils jauna t?vyn?!
- Au?ra naujos gadyn?s teka
- Nu?vis ir saul?s spinduliai;
- Juk nujautimas ?ird?iai ?neka
- Taip ai?kiai, linksmai ir sald?iai.
- Dr?siai, auk?tai…
- ? darb?, broliai, vyrs ? vyr?,
- ?arvuoti mokslu atkakliu!
- Paimsme arkl?, knyg?, lyr?
- Ir eisim Lietuvos keliu!
?od?iai
Maironio
, muzika
Juozo Naujalio
.
Kauno mokyklos
|
---|
| Gimnazijos
| | | Specializuotos mokyklos
| | | Pagrindin?s mokyklos
| | | Progimnazijos
| | | Pradin?s mokyklos
| |
|
- ↑
Пятидесятилетие Петроградского историко-филологического института, 1867?1917. С. 124
?ablonas:Ref-ru