Karlis Ievinis

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karlis Ievinis
latv. K?rlis Ievi??
Gim? 1888 m. kovo 10 d.
Pakuliai , dab. Jelgavos savivaldyb?
Mir? 1977 m. lapkri?io 18 d. (89 metai)
?vedija

Karlis Ievinis ( latv. K?rlis Ievi?? , tikr. K?rlis Viktors Paku?is , 1888 m. kovo 10 d. Pakuliai , dab. Jelgavos savivaldyb? ? 1977 m. lapkri?io 18 d. ?vedija ) ? latvi? ?urnalistas, ra?ytojas.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gim? amatininko ?eimoje. Vaikyst?s nam? pravard? ?Ievinis“ pasirinko slapyvard?iu. Pats pasireng?s i?laik? mokytojo egzaminus ir 1907 ? 1914 m. mokytojavo Jaunpilyje . Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Ukrainoje , Kaukaze , Ferganoje . 1916 ? 1921 m. dirbo Raudonajame Kry?iuje ?vedijoje, kartu Latvijos konsulas, 1916 m. Stokholme ?k?r? Latvijos informacin? biur?. 1921 ? 1941 m. laikra??io ?Jaun?k?s zi?as“ specialusis korespondentas ir ?urnalo ?Atp?ta“ ?urnalistas ?vedijoje. Bendravo su Selma Lagerlef . I?gars?jo kaip smuik? meistras ir tapytojas.

K?ryba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

K?ryboje sprend?iama vyro ir moters santyki? problema, egzoti?k? kra?t? trauka; ?ymi neoromantizmo ?taka. Romanuose ?Putros Daukis“, ?Saul?s sode“ vaizduojamas tarpukario Latvijos visuomeninis gyvenimas, yra realizmo bruo??. Dar para?? eil?ra??i?, pjesi?. [1]

Bibliografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Moters ie?kojimas ( Sievietes mekl??ana ), 1926 m.,
  • Latvi? aukso ie?kotojo nuotykiai ( Latvju zeltra?a d?kas ) 1935 m.; apie D?ek? London? ,
  • Siel? ?m?klos ?vaig?d?i? kalne ( Dvese?u regi Zvaig??u kalna ), 1939 m.,
  • Siel? nerimas ( Dvese?u nemiers ), apsakym? rinkinys 1938 m., Zieme?bl?zma, Vasteras 1973 m.
  • Guntis ir Daila ( Guntis un Daila ), apysaka, 1939 m.
  • Putros Daukis ( Putras Dau?is ), 1930 m.,
  • Saul?s sode ( Saules d?rz? ), 1939 m., Latvju gr?mata, 1965 m.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Silvestras Gai?i?nas Karlis Ievinis . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. VII (Gorkai-Imermanas). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2005. 739 psl.