Kambras

?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Kambras

Prad?ia	542,0 Ma ¹
Pabaiga	488,3 Ma ¹
Epochos	V?lyvasis kambras Vidurinis kambras Akstyvasis kambras
Asaphiscus wheeleri trilobitas . Kambras, JAV
Vidutinis O ₂ kiekis atmosferoje periodo metu	12,5 % t?rio (63 % dabartinio kiekio)
Vidutinis CO ₂ kiekis atmosferoje periodo metu	4000 ppm (12 kart? didesis u? prie?industrin?)
Vidutin? pavir?iaus temperat?ra	21 °C (7 °C auk?tesn? u? dabartin?)
¹: Ma = milijonai met?

Kambras ? geologinis ?em?s vystymosi periodas. Paleozojaus prad?ia. Tarptautinis ?ym?jimas ? . Kambro periodas prasid?jo ma?daug prie? 542 mln.m., o baig?si prie? 488,3 mln. m. Kambro periodo uolienos pirm? kart? per vis? ?em?s istorij? pasi?ymi fosilij? gausa. Per ?? laikotarp? atsirado ypa? daug gyvyb?s grupi?. ?is ?vykis dar vadinamas kambro sprogimu .

Etimologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kambro pavadinimas kilo i? lotyni?ko ?iaur?s Velso Cambria pavadinimo. 1830 m. ten esan?ias uolienas tyrin?jo Adamas Sedvikas .

Kambro datavimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Apatin? kambro riba nustatoma, kai uolienuose randama pirm?j? artropod?, trilobit? ir pirm?j? rifus formuojan?i? gyv?n?, archeociatid? , fosilij?. Periodo pabaiga sutampa su apra?om? gyvyb?s form? i?nykimu. Dabartin? kambro prad?ia ? 542 mln.m. nustatyta panaudojant fosilines liekanas, taip pat radiokarboninius laiko nustatymo metodus.

Kambro fauna [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Per kambro period? atsirado ypa? daug gyvyb?s grupi?. Dominavo skelet? turintys bestuburiai , klest?jo j?riniai dumbliai . Daug ?iuolaikini? gyv?n? tip?, turin?i? mink?t? skelet?, nei?liko. Staigus labai ?vairios faunos atsiradimas per ypa? trump? 10 mln. m. laikotarp? kambro prad?ioje vadinamas kambro sprogimu .

Paleogeografin?s s?lygos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kambro kontinentai susidar? skilus ankstesniam Rodinijos superkontinentui, o v?liau ir Panotijos superkontinentui. Susidar? 4 kontinentai: Gondvana , Laurentija , Baltika ir Siberija . Manoma, kad kambre buvo daug sekli? j?ros plot?. Klimatas buvo ?iltas, ledynme?io po?ymi? neaptikta.

Kambras Lietuvoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvos teritorijoje kambro am?iaus nuos?din?s uolienos sl?gso ant proterozojaus uolien?, o kai kur tiesiog ant kristalinio pamato. Sl?gsojimo gylis nuo 300 m rytin?je Lietuvos dalyje iki 2200 m ? vakarin?je dalyje. ?io am?iaus uolien? storis did?ja i? ryt? ? vakarus. Lietuvoje kambro sistema pirm? kart? buvo pragr??ta 1948 metais Vilniuje .

Lietuvos kambr? sudaro molingos ir sm?lingos j?rin?s kilm?s uolienos su labai retomis faunos liekanomis, ta?iau jose gausu akritarch? .