Kaliningrado zoologijos sodas
(
rus.
Калининградский зоопарк
, anks?iau
vok.
Konigsberger Tiergarten
), ?
zoologijos sodas
, esantis
Rusijoje
,
Kaliningrade
. Jis yra vienas did?iausi? ir seniausi? zoologijos sod? ?iuolaikin?je Rusijoje. Zoologijos sod?
1896
m. ?k?r?
vokie?i?
verslininkas Hermanas Klasas. Kaliningradui atiteko
1945
m., kai kapituliavo
Vokietijos kariuomen?
. Sodo gyv?n? kolekcijoje, kuri u?ima 16,5 ha plot?, yra 350 gyv?n? r??i?, gyv? eksponat? yra apie 3500 (
2019
m. duomenimis).
Kaliningrado zoologijos sode, be gyv?n?, yra
dendrologinis parkas
, turtingas retais augalais, pavyzd?iui, auga
ginkmedis
(
Ginkgo
), menantis dinozaur? laikus. Yra i?lik? verting? gyv?n?
skulpt?r?
: bronzin?
bried?io
statula, akmenin?
orangutano
statula ir kitos, kurias suk?r? Arthur Steiner (1885?1960). ??jimas ? zoologijos sod? papuo?tas ?vairi? r??i? gyv?n? skulpt?riniais portretais. Be to, zoologijos sode yra i?lik? ir keli prie?kariniai pastatai,
fontanas
.
1895
m. ?iuolaikinio zoologijos sodo teritorijoje buvo surengta ?iaur?s Ryt? Vokietijos pramon?s ir amat?
paroda
. Jai pasibaigus organizatorius H. Klasas pasi?l? nenugriauti medini? parodos paviljon?, bet juos panaudoti zoologijos sodo ?k?rimui. Id?j? miestie?iai sutiko su entuziazmu, nes zoologijos sodo klausimas buvo svarstomas jau seniai. ?iam planui ?gyvendinti
1895
m. rugpj??io 22 d. buvo ?kurta ?Tiergarten“ (
vok.
?v?ri? sodas
) draugija.
Spauda aktyviai palaik? iniciatyv?, buvo renkami nari? ?na?ai, kita finansin? parama i?pirkti pasilikusiems parodos paviljonams (valstyb? l??omis neprisid?jo).
1897
m. H. Klasas tapo kuriamo sodo direktoriumi, jis suk?r? komplekso projekt?. Zoologijos sodas i?kilmingai atidarytas
1896
m.
gegu??s 21
d. Tuo metu jo kolekcijoje buvo sukaupta 262 r??i? 893 gyv?nai.
Kadangi zoologijos sodas nebuvo finansuojamas valstyb?s, ?staigos kasa buvo papildoma ?vairiomis teikiamomis pramogomis. Be gyv?n? demonstravimo, ?ia grojo pu?iam?j? orkestras (vasar? - kiekvien? dien?, lauke, o ?iem? - sekmadieniais ir tre?iadieniais koncert? sal?je, talpinusioje 2500 ?moni?).
1906
m. zoologijos sode buvo rengiama ne?prasta pramoga - skraidinimas su
oro balionu
iki 300 m auk??io - u? 3
markes
vienam asmeniui. Palyginimui:
1910
m. bilietas ? zoologijos sod? kainavo 50
pfenigi?
suaugusiems arba 20 pfenigi? vaikams. Beje, kas tre?i? m?nesio sekmadien? buvo teikiamos nuolaidos, biliet? kainos suma??davo perpus. Zoologijos sodas buvo atviras kiekvien? dien?, vasar? - nuo septyni? ryto iki vienuoliktos valandos vakare, ?iem? - nuo a?tuoni? ryto iki tamsos. Pinigai, u?dirbti pasitelkiant toki? pelning? veikl?, buvo skirti naujiems gyv?nams pirkti. Iki
1910
m. Kenigsberge j? buvo 2161. ?is skai?ius buvo v?l pasiektas tik
2004
m.
1912
m. zoologijos sode buvo ?kurtas
etnografinis
muziejus, kuris
1930
??j? pabaigoje persik?l? ? Heksenbergo kaln? ? ?iaur? nuo Hohen?teino (dab.
Liaudies statybos muziejus Ol?tyneke
, Lenkija).
Klest?jusio zoologijos sodo veikl? nutrauk?
Pirmasis pasaulinis karas
. ?ia kariuomen? buvo ?sirengusi uniform? sand?lius. Jis v?l atsidar?
1918
m., ta?iau jis veik? pokario ekonominio nuosmukio s?lygomis, gyv?n? kolekcija buvo labai suma??jusi ?
1921
m. j? sudar? tik 565 gyv?nai.
1920
m. zoologijos sodo teritorijoje ?vyko pirmoji
Ryt? mug?
(
vok.
Ostmesse
), kuri buvo rengiama iki pat
Antrojo pasaulinio karo
. Ji Vokietijoje buvo antra pagal svarb? po
Leipcigo
.
1938
m. zoologijos sodas tapo miesto nuosavybe, o visuomenin? draugija ?Tiergarten“ paleista.
1945
m. miest? nusiaubus
sovietinei armijai
, zoologijos sode liko vos keli gyv?nai:
elnias
,
barsukas
,
asilas
ir kulkomis su?eistas
begemotas
(j? pavyko i?gydyti). Jau
1947
m. zoologijos sodas pamin?jo ?antr?j?“ gimtadien?. ?iuo metu jo kolekcij? sudar? 50 gyv?n?. Padedant kitiems zoologijos sodams kolekcija greitai augo. Daugel? egzoti?k? gyv?n? parve?davo Kaliningrado j?rininkai.
Nuo
1973
m. zoologijos sodui prad?ta teikti ??ef?“ parama. Daugelis Kaliningrado ?moni? ?m?si globoti konkre?ius zoologijos sodo gyventojus, gerinti j? gyvenimo s?lygas. ?ios praktikos d?ka buvo pastatyta ir suremontuota daugiau kaip 130 ?vairi? objekt? ir konstrukcij?, ?rengti p?s?i?j? takai, pastatyti suolai ir pan.
1980
m. palei parko upel? prad?tas statyti kaln? gyv?n? voljeras.
1982
m. pastatytas vaik? ?Pasak? miestelis“.
2000
-aisiais prasid?jo zoologijos sodo rekonstrukcija, nors ?staiga kent? nepritekli? - tr?ko finansavimo gyv?n? pa?arams, buvo prastos gyv?n? laikymo s?lygos.
2003
m. duomenimis, zoologijos sodas buvo priverstas parduoti kelet? gyv?n?, kad apsaugot? kitus nuo bado ir i? gaut? pinig? gal?t? i?maitinti kitus. Dvi
gibono
patel?s bei vienas
tapyras
rado prieglobst?
Londono zoologijos sode
. Dar kelet? snieginio leopardo jaunikli? taip pat rengtasi i?ve?ti ? u?sien?.
[1]
Rekonstrukcijos prad?ioje ?rengta
hipopotam?
b?sto ventiliacijos sistema, i?gelb?jusi ?? paviljon? nuo blogo kvapo.
2005
m. pastatytas baseinas vandens gyv?nams, rekonstruoti
tigr?
,
sniegini? leopard?
ir
li?t? voljerai
. Tais pa?iais metais buvo baigtas rekonstruoti buvusio
drambli?
b?sto pastatas. Prie? kar? tai buvo restoranas, v?liau ? apgyvendintas drambliais, apleistas. ?iuo metu statinys turi architekt?ros paminklo status?, jame ?sik?rusi zoologijos sodo administracija.
Pirmasis rekonstrukcijos etapas buvo atliktas iki Kaliningrado-Kenigsbergo ?k?rimo 750-?j? metini?, kurios buvo ?ven?iamos
2005
m. Antrasis rekonstrukcijos etapas buvo vykdomas nuo
2006
m., pa?ymint jubiliejin?, 60-?j? zoologijos sodo sezon? po karo. Iki
2007
m. buvo planuojama sutvarkyti tvenkin? plaukiojantiems pauk??iams, fontan?, ?iemos sod? su be?d?ioni? voljerais. V?lesniais metais buvo rekonstruojama
me?k?
b?stin?, statomi valymo ?renginiai. Zoologijos sodo rekonstrukcija pagal federalin? program? t?s?si iki
2010
m.