Kalakmulis Ox Tetun
Kalakmulio I piramid?
Miesto glifas
Kalakmulis
Koordinat?s	18°06′0″ ?. pl. 89°48′0″ v. ilg.  /  18.10000°?. pl. 89.80000°r. ilg.  / 18.10000; 89.80000
Vieta	Kampe?? , Meksika
Regionas	Mezoamerika
Istorija
Laikotarpis	klasikinis
Tauta	majai
Informacija
?valgytas	nuo 1931 m.
Vikiteka	Vikiteka Vikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.) : 1061

Kalakmulis ( isp. Calakmul, Kalakmul ) ? senovinis maj? miestas dabartin?s Meksikos pietry?iuose, Jukatano pusiasalyje , Kampe??s valstijoje, d?iungl?se 30 km nuo Gvatemalos sienos.

Miesto pavadinimas maj? kalba rei?kia ?Dviej? gretim? piramid?i? miestas“ ir yra pokolumbin?s kilm?s. Manoma, kad senovinis pavadinimas, kuriuo miest? vadino klasikiniai majai buvo Ox Tetun , kas rei?kia ?trys akmenys“. I? miesto valdoma karalyst? vadinosi Kaan (?gyvat?“). Gyvat?s galvos ?enklas vaizduojamas ir karalyst? simbolizuojan?iame glife .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Miestas gyvavo klasikiniu maj? laikotarpiu, tarp 200 ir 700  m. e. m. Tai buvo dominuojantis Peteno regiono miestas-valstyb?. ?ia klest?jimo laikotarpiu gyveno ~50 t?kst. ?moni?, buvo pastatyta 6750 pastat? ir kuri? pats svarbiausias ? 55 m auk??io piramid? , did?iausia i? vis? maj? piramid?i?. U??m? 55 km² plot?. Pagrindinis Kalakmulio konkurentas regione buvo Tikalis , su kuriuo nuolat vyko karas. Kalakmulio s?jungininkais kare buvo Ja??ilanas , Naranchas ir Karakolis . Kalakmulis kelis kartus buvo u??m?s Tikal?, ta?iau ?is atsigaudavo ir kontraatakuodavo. Galiausiai karas i?sekino abu miestus, buvo i?eikvoti resursai, kas prived? prie abiej? miest? ?lugimo ir klasikin?s maj? eros pabaigos .

Architekt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kalakmulio griuv?siai atrasti 1931  m. amerikie?i? botaniko Cyrus Longworth Lundell. Tai vieni gausiausi? maj? griuv?si?. I?likusios dvi didel?s piramid?s , vadinamos strukt?ra I ir strukt?ra II , net 117 stel? , ant kuri? daugiausia vaizduojami valdovai su ?monomis. I?likusi sienin? tapyba, kurioje vaizduojami ?mon?s, gaminantys ?vairius produktus bei glifai, apra?antys pavaizduotus ?vykius. Rasta keramikos dirbini?, kuriuose dominuoja gyvat?s glifas.

Kalakmulio griuv?siai 2002 m. ?traukti ? UNESCO pasaulio paveldo s?ra??.

?inomi valdovai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ne?inom? tarim? valdov? vardai ?ymimi kursyvu.

• Yuknoom Ch’een I
• Tuun K’ab' Hix c.520?546
• Dangaus liudininkas c.561?572
• 1 Turintysis Kirv? 572?579
• Ritin?lis-Gyvat? 579?c.611
• Yuknoon Chan c.619
• Tajoom Uk’ab' K’ak' 622?630
• Yuknoom- Galva 630?636
• Yuknoom Che’en II ( Yuknoom Didysis ) 636?686
• Yuknoom Yich’aak K’ak' 686?c.695
• Suskaldyti-?em? c695
• Yuknoom Took' K’awil c.702?c.731
• Wamaw K’awil c.736
• Valdovas Y c.741
• Valdovas Z c.751
• B’olon K’awil c.771?c.789
• Chan Pet c.849
• Aj Took' c.909

?   ?   A   ?   R Senov?s maj? miestai Ikiklasikinis laikotarpis Kaminalchuju   · ?iapa de Korsas   · El Miradoras   · Isapa   · Takalik Abachas Klasikinis laikotarpis Altun Ha   · Bonampakas   · Ja??ilanas   · Ja?ha   · Kahal Pe?as   · Kalakmulis   · Kankuenas   · Karakolis   · Kirigva   · Kopanas   · Lamanajus   · Lubantunas   · Naranchas   · Palenk?   · Piedras Negras   · Seibalis   · ?unantuni?as   · Ua?aktunas   · Tikalis   · Tonina Poklasikinis laikotarpis Auk?tum? majai : Kumarkachas   · I?im??   · ?ahoma   · ?ija   · Zakuleu   · Jukatano majai : Edzna   · Majapanas   · Tulumas   · Koba   · ?i?en Ica   · U?malis   · Cibil?altunas Kolumbinis laikotarpis Tajasalis   · Sakpetenas   · Kei?ilis

?   ?   A   ?   R Pasaulio paveldo objektai Meksikoje ?iaur?s Meksika Gvanachuato istorinis miestas ir kasyklos (1988) · Istorinis Sakatekas (1993) · Siera de San Fransisko uol? pie?iniai (1993) · El Viskaino biosferos rezervatas (1993) · Keretaro istoriniai paminklai (1996) · Pakim?s archeologin? sritis (1998) · Siera Gordos pranci?kon? misijos (2003) · Kalifornijos ?lankos salos (2005) · San Migel de Aljend?s miestas ir Atotonilko ?v?. J?zaus Nazarie?io ?ventov? (2008) · Kamino Real de Tiera Adentras (2010) · El Pinakat?s ir Altaro did?iosios dykumos biosferos rezervatas (2014) Vakar? Meksika Tekilos agav? kra?tovaizdis (2006) · Istorin? Morelija (1991) · Kabanjaso ligonin? (1997) · Drugi? monarch? biosferos rezervatas (2008) · Reviljachichedo salos (2016) Centras ir ?lanka Istorinis Meksiko centras ir ?o?imilkas (1987) · Istorinis Pueblos senamiestis (1987) · Ikikolumbinis Teotihuakano miestas (1987) · Ikikolumbinis El Tachinas (1992) · Popokatepetlio ?lait? vienuolynai (1994) · Tlakotalpano istoriniai paminklai (1998) · ?o?ikalko archeologiniai paminklai (1999) · Luis Barragan namas ir studija (2004) · Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis (2007) · Temblek?s akvedukas (2015) · Tehuakano?Kuikatlano biosferos rezervatas (2018) Oachaka Istorinis Oachakos centras ir Monte Albano archeologin? sritis (1987) · Prie?istoriniai Jagulio ir Mitlos urvai (2010) Jukatanas ir ?iapasas Ikikolumbinis Palenk?s miestas (1987) · Sian Kaanas (1987) · ?i?en Ica (1988) · Ikikolumbinis U?malis (1996) · Kampe??s miestas (1999) · Maj? miestas Kalakmulis (2002) Nematerialusis Vietos ?vent?s, susijusios su mirusiaisiais (2008) · Tolimano otomi?-?i?imek? atminties ir gyv?j? tradicij? vietos: Pena de Bernal, ?ventosios teritorijos serg?tojas (2009) · Volador? ritualas: Papantla, El Tachinas (209) · Tradicin? Meksikos virtuv? ? perduodama bendruomen?s kult?ra ir Mi?oakano paradigma (2010) · Para?ikai tradicin?je sausio ?vent?je ?iapa de Corso vietov?je (2010) · Pirekua, tradicin? purepe?? daina (2010) · Maria?iai, stygini? bei trimit? muzika ir dainos (2011) · Xtaxkgakget Makgkaxtlawana: ?iabuvi? men? centras ir jo ind?lis saugant totonak? nematerial?j? kult?rin? paveld? Verakruse (2011) · Romerija, Zapopan?s mergel?s ritualinis ciklas (2016) · ?arerija, Meksikos jodin?jimo tradicija (2016) · Talaveros gamybos procesas Puebloje ir Tlaskaloje (2019, kartu su Ispanija) · Bolero: tapatyb?, emocija ir poezija, tapusi daina (2023, kartu su Kuba)