한국   대만   중국   일본 
Juodkrant? ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Juodkrant?

Koordinat?s : 55°32′35″?. pl. 21°07′19″r. ilg.  /  55.543°?. pl. 21.122°r. ilg.  / 55.543; 21.122  ( Juodkrant? )
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juodkrant?
Vietov? prijungta prie miesto 1947 m.
{{#if:300
Juodkrant? i? pauk??io skryd?io
Juodkrantė
Juodkrant?
55°32′35″?. pl. 21°07′19″r. ilg.  /  55.543°?. pl. 21.122°r. ilg.  / 55.543; 21.122  ( Juodkrant? )
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava  Klaip?dos apskritis
Savivaldyb? Neringos savivaldybės vėliava  Neringos savivaldyb?
Vikiteka Juodkrant?
Vietovard?io kir?iavimas
(1 kir?iuot? ) [1]
Vardininkas: Juodkrant?
Kilmininkas: Juodkrant?s
Naudininkas: Juodkrantei
Galininkas: Juodkrant?
?nagininkas: Juodkrante
Vietininkas: Juodkrant?je
Istoriniai pavadinimai vok. Schwarzort , kur?in. ?atn?rta, ?atn?rte

Juodkrant?  ? antra pagal dyd? gyvenviet? Kur?i? nerijoje , 18 km ? pietus nuo Klaip?dos , prie kelio   167   Smiltyn? ? Nida   . [2] Gyvenviet? yra Neringos savivaldyb?s teritorijoje. Istorinis-urbanistinis draustinis, linijinio plano gyvenviet?, nusidriekusi 2 km palei marias. Yra Juodkrant?s evangelik? liuteron? ba?ny?ia (pastatyta 1885  m., dar vadinama Pranci?kaus Asy?ie?io ba?ny?ia), veikian?ios civilin?s kapin?s . I?lik? XIX a. pabaigos ? XX a. prad?ios vil? ir kit? pastat?, pamario ?vej? sodyb?, yra uostas prie Kur?i? mari? , jacht? prieplauka. Vasaros metu plaukia keltas i? Drevernos. Veikia poilsio namai, L. R?zos j?r? kadet? mokykla , pagrindin? mokykla, biblioteka (nuo 1959  m.), pa?tas (LT-93017), kult?ros centras. [3] [4] Stovi paminklas biurokratijai . [5]

Poilsio namai Juodkrant?je

Etimologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Juodkrant? yra vertinys i? ankstesnio, voki?ko vietovard?io Schwarzort , rei?kian?io ?juoda vieta“. Manoma, kad XIV a. Baltijos j?roje ties Juodkrante ?vyko laivo katastrofa, tod?l vietov? ir gal?jusi b?ti pavadinta juoda vieta. [6] Taip pat yra versija, kad nuo kito Kur?i? mari? kranto vietov? atrod? tamsiai d?l apaugusi? spygliuo?i? med?i?. [7]

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Juodkrant?s schema
Gintaro ?lanka

Juodkrant? ?sik?rusi sen?j? ? parabolini? kop? sl?nyje, yra i?lik? sen? pu?yn? fragment?. Netoli Juodkrant?s yra saugomos Pilkosios kopos . Prie Juodkrant?s yra ap?valgos aik?tel? ant Garni? kalno. Netoli Juodkrant?s yra nuo XIX a. prad?ios stebima pilk?j? garni? ir kormoran? kolonija. ?iuo metu ji labai i?sipl?t? ir pradeda kelti gr?sm? mi?kui, mat nuo r?g??i? j? i?mat? d?i?sta med?iai.

Prie Juodkrant?s yra vieta, kur daugiausia Lietuvoje buvo i?kasama gintaro . Jis ?ia kasamas nuo 1862  m., ta vieta pavadinta Gintaro ?lanka .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Juodkrant? XIX a. pabaigoje
Kaimelis nuo Kur?i? mari? pus?s (1936 m. atvirut?)

?ia ?moni? gyventa nuo seno: jos apylink?se rasta akmens, ?alvario ir ankstyvojo gele?ies am?iaus archeologini? gintaro dirbini?. Juodkrant? ra?ytiniuose ?altiniuose minima jau 1429  m. Tada ji buvo ar?iau j?ros, 2,5 km ? ?iaur? nuo dabartin?s gyvenviet?s. 1509  m. Juodkrant? gavo ?vejybos privilegij?. [8] 1599 ? 1600  m. sen?j? kaim? (13 sodyb?) beveik u?pust? sm?lis. 1603  m. jis labai nukent?jo nuo maro, ?ia liko tik 6 apgyventintos sodybos. Sm?lis tebeslinko ir paj?rio Juodkrant? paskutin? kart? paminima 1724  m.

Prie?ais Gintaro ?lank? anks?iau buvo kaimas Grikien? (arba Nuod?mi? kaimas), dabar esantis Juodkrant?s teritorijoje.

1669  m. mi?k? prievaizdas Hansas Reinishas gavo privilegij? ?alia kelio ?kurti kar?iam?. 1682  m. gautas leidimas ir kurtis ?vejams. XVIII a. pabaigoje ? Juodkrant? persik?l? ir u?pustyto Karvai?i? kaimo gyventojai kartu perkeliant ir Karvai?i? ba?ny?i? , kuri 1878  m. sudeg?. Senoji Juodkrant? (?iaur?je), Naujieji Karvai?iai (pietuose) ir Juodkrant? prie ba?ny?ios (viduryje) susiliejo ? vien? gyvenviet?. 1885  m. pastatyta m?rin? Juodkrant?s ba?ny?ia .

Apie 1840  m. Juodkrant? ?m? gars?ti kaip kurortas ir 1858  m. ? j? prad?jo plaukti garlaiviai i? Klaip?dos , o v?liau ir Til??s . Ma?daug tuo metu ( 1855  m., 1860  m. ir 1861  m.), gilinant mari? dugn?, rasta gintaro. Tai dar labiau paskatino gyvenviet?s vystym?si. 1861 ? 1882  m. prie Juodkrant?s surasta labai verting? prie?istorini? laik? gintaro dirbini?. 1860 ? 1890  m. kurorto pl?tr? skatino kompanijos ?W. Stantien & M. Becker“ gintaro gavybos veikla. XIX a. ? XX a. prad?ioje Juodkrant?je ?sik?r? daug vie?bu?i?, vil?, vasarnami?, restoran? ir parduotuvi?.

1863 m. i? Londono ? Kur?i? nerij? buvo surengta j?r? ekspedicija, kuriai vadovavo Teofilis Lapinskis . Burlaiviui ?Emilie“ su legionieriais ir ginkl? siunta ?emai?i? sukil?liams priart?jus prie Juodkrant?s, 1863 m. bir?elio 11 d. laivas i?met? inkar? u? 3 km nuo kranto. J?rininkams su laiveliais i? jo nepavyko pasiekti sausumos d?l siautusios audros. Nes?kminga desanto operacija pareikalavo 28 auk? (16 u?sienie?i? savanori?, 8 lenkai, burlaivio kapitonas italas, karininkas ir 2 eiliniai ?gulos nariai). Lik? ekspedicijos dalyviai gr??o ? Gotland? . [9] [10]

1946  m. rugpj??io 3 d. Juodkrant? tapo miesto tipo gyvenviete (kaip vasarviet?), 1947  m. prijungta prie Klaip?dos , o nuo 1961  m. ?jungta ? nauj? Neringos miest?. Sovietme?iu pastatyta poilsio nam?, tarp j? ? Vilniaus bald? kombinato ???uolyno“ poilsio namai (architektas E. Guzas), respublikiniai ?em?s ?kio statybinink? poilsio namai (architektas E. Jurgelionis). Liuteron? ba?ny?ioje 1973  m. ?kurtas miniati?r? muziejus, kuriame eksponuotos tapytos miniati?ros, juvelyriniai dirbiniai, medaliai, languose buvo dailininko B. Bru?o vitra?ai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1946 ? 1947  m. miesto tipo gyvenviet? Klaip?dos apskritis
1947 ? 1950  m. Klaip?dos miestas
1950 ? 1953  m. Klaip?dos sritis
1953 ? 1961  m.
1961 ? 1995  m. ? Neringos miestas
1995 ? 1999  m. Juodkrant?s seni?nijos centras Neringos miesto savivaldyb? Klaip?dos apskritis
1999 ? 2009  m. Neringos savivaldyb?
2009 ? ?

Kult?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Ragan? kalno medini? liaudies skulpt?r? ekspozicija, ?kurta 1979 ? 1981 ir 1988  m. (projekto autoriai ? skulptorius S. ?arapovas ir architektas A. Nasvytis , skulpt?ras dro?? daugiau nei 100 liaudies meistr?). Dauguma skulpt?r? ? liaudies pasak? ir sakmi? persona?ai.
  • Akmens skulpt?r? parkas ??em? ir vanduo”, ?rengtas 1995  m. prad?toje statyti krantin?je (architektas R. Kri?tapavi?ius ).
  • Lietuvos Dail?s muziejaus parod? sal?, ?rengta 1982  m.
  • Juodkrant?s parod? namai
  • Evangelik? liuteron? ba?ny?ia (vyksta ir katalik? pamaldos)

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Demografin? raida tarp 1871 m. ir 2012 m.
1871 m. [11] 1885 m. [12] 1905 m. [13] 1910 m. [14] 1925 m. [15] 1959 m. sur. [16] 2001 m. sur. 2012 m.
512 851 414 465 408 570 720 1 377


?ym?s ?mon?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuo Juodkrant?s, Karvai?i? kaimo kil?s ?ym?s lietuvi? tautosakininkas Liudvikas R?za . Jam ?ia 1994  m. pastatytas paminklas (autorius  Ar?nas Sakalauskas ). L. R?zos vardu yra pavadinta ir Juodkrant?s Liudviko R?zos j?r? kadet? mokykla .

Juodkrant?je jaunyst? praleido vokie?i? tapytojas Gustavas Fenkolis (1872?1950). Juodkrant?je gim? publicistas Martin Kakies (1894?1987).

Sportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Juodkrant? viena universaliausi? buriavimo viet? Lietuvoje. Buriuojama j?gos aitvarais ir burlent?mis tiek mari?, tiek j?ros pus?je prie ma?osios gelb?toj? stoties. Tinka visos v?jo kryptys.

Galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukait?, Rita Mili?nait?. Vietovard?i? ?odynas . ? Vilnius, Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukait?, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .
  2. J??a s?ta Map Publishers Ltd (2003). ?Lietuvos autokeli? atlasas, 1 : 200 000“ (Map). ? Ryga. p. 113. {{ cite map }} : Missing or empty |title= ( pagalba ) (atlaso ?em?lapiuose teritorij? ribos pateiktos pagal V? ?Registr? centras“ 2003-07-01 duomenis)
  3. Juodkrant? . Visuotin? lietuvi? enciklopedija (tikrinta 2023-04-07).
  4. Juodkrant? . Ma?osios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2023-04-07).
  5. http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/juodkranteje-iskilo-paminklas-biurokratijai.htm Archyvuota kopija 2013-07-18 i? Wayback Machine projekto.
  6. Atspind?iai: Juodkrant?s vilos ? pasivaik??iojimas istorinio kurorto takais ir puo?niais kvartalais. 2019-12-08, Lrt.lt (tikrinta 2023-04-07).
  7. Juodkrant?. Baltu.lt (tikrinta 2023-04-16).
  8. Romas Tij?n?lis, Petras Bek??a. Laivynas, j?ra ir tauta. Klaip?da: Klaip?dos univ. l-kla, 1999, 30 p. ISBN 9986-505-90-9 .
  9. Juodkrant?s krantin?je ?am?intas pamir?tas sukil?li? ?ygis ir ?uvusi?j? vardai lrytas.lt
  10. Teofil Łapi?ski, Powsta?cy na morzu w wyprawie na Litw? , Lwow 1879
  11. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevolkerung ? Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszahlung vom 1. Dezember 1871 , Heft I (die Provinz Preussen). ? Berlin, 1874. // psl. 2?15.
  12. Gemeindelexikon fur das Konigreich Preußen ? Auf Grund der Materialien der Volkszahlung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen , Heft I (Ostpreußen). ? Berlin, 1888 // psl. 2?18.
  13. Gemeindelexikon fur das Konigreich Preußen ? Auf Grund der Materialien der Volkszahlung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen , Heft I (Ostpreußen). ? Berlin, 1907. // psl. 152?163.
  14. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 . gemeindeverzeichnis.de
  15. 1925 m. Klaip?dos kra?to sura?ymo duomenys (vok.)
  16. Juodkrant? Ma?oji lietuvi?koji tarybin? enciklopedija , T. 1 (A?J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedij? redakcija, 1966, 714 psl.

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Juodkrant? . M?s? Lietuva , T. 4.  ? Bostonas: Lietuvi? enciklopedijos leidykla, 1968. ? 675 psl.
  • Juodkrant? . Taryb? Lietuvos enciklopedija , T. 2 (Gr?das-Marvel?s). ? Vilnius: Vyriausioji enciklopedij? redakcija, 1986. // psl. 147
  • Juodkrant? Lietuvi?koji tarybin? enciklopedija , V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 128 psl.
  • Marcinkas Feliksas. Lietuva: Juodkrant?, Ragan? kalnas. Vilnius, Tautodail?, 1994. 72 p., iliustr.
  • Po?iulpait? Al?. ??uolai Ragan? kalne // KB. 1979. Nr. 12. P. 41-43, iliustr. ? 1979 m.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]