Juodkrant?
? antra pagal dyd? gyvenviet?
Kur?i? nerijoje
, 18 km ? pietus nuo
Klaip?dos
, prie kelio
167
Smiltyn?
?
Nida
.
[2]
Gyvenviet? yra
Neringos savivaldyb?s
teritorijoje. Istorinis-urbanistinis draustinis, linijinio plano gyvenviet?, nusidriekusi 2 km palei marias. Yra
Juodkrant?s evangelik? liuteron? ba?ny?ia
(pastatyta
1885
m., dar vadinama Pranci?kaus Asy?ie?io ba?ny?ia), veikian?ios
civilin?s kapin?s
. I?lik? XIX a. pabaigos ? XX a. prad?ios vil? ir kit? pastat?, pamario ?vej? sodyb?, yra uostas prie
Kur?i? mari?
, jacht? prieplauka. Vasaros metu plaukia keltas i? Drevernos. Veikia poilsio namai,
L. R?zos j?r? kadet? mokykla
, pagrindin? mokykla, biblioteka (nuo
1959
m.), pa?tas (LT-93017), kult?ros centras.
[3]
[4]
Stovi paminklas
biurokratijai
.
[5]
Juodkrant? yra vertinys i? ankstesnio, voki?ko vietovard?io
Schwarzort
, rei?kian?io ?juoda vieta“. Manoma, kad XIV a. Baltijos j?roje ties Juodkrante ?vyko laivo katastrofa, tod?l vietov? ir gal?jusi b?ti pavadinta juoda vieta.
[6]
Taip pat yra versija, kad nuo kito
Kur?i? mari?
kranto vietov? atrod? tamsiai d?l apaugusi? spygliuo?i? med?i?.
[7]
Juodkrant? ?sik?rusi sen?j? ? parabolini? kop? sl?nyje, yra i?lik? sen?
pu?yn?
fragment?. Netoli Juodkrant?s yra saugomos
Pilkosios kopos
. Prie Juodkrant?s yra ap?valgos aik?tel? ant Garni? kalno. Netoli Juodkrant?s yra nuo XIX a. prad?ios stebima
pilk?j? garni?
ir
kormoran?
kolonija. ?iuo metu ji labai i?sipl?t? ir pradeda kelti gr?sm? mi?kui, mat nuo r?g??i? j? i?mat? d?i?sta med?iai.
Prie Juodkrant?s yra vieta, kur daugiausia Lietuvoje buvo i?kasama
gintaro
. Jis ?ia kasamas nuo
1862
m., ta vieta pavadinta
Gintaro ?lanka
.
?ia ?moni? gyventa nuo seno: jos apylink?se rasta akmens, ?alvario ir ankstyvojo gele?ies am?iaus archeologini? gintaro dirbini?. Juodkrant? ra?ytiniuose ?altiniuose minima jau
1429
m. Tada ji buvo ar?iau j?ros, 2,5 km ? ?iaur? nuo dabartin?s gyvenviet?s.
1509
m. Juodkrant? gavo ?vejybos privilegij?.
[8]
1599
?
1600
m. sen?j? kaim? (13 sodyb?) beveik u?pust? sm?lis.
1603
m. jis labai nukent?jo nuo maro, ?ia liko tik 6 apgyventintos sodybos. Sm?lis tebeslinko ir paj?rio Juodkrant? paskutin? kart? paminima
1724
m.
Prie?ais
Gintaro ?lank?
anks?iau buvo kaimas
Grikien?
(arba Nuod?mi? kaimas), dabar esantis Juodkrant?s teritorijoje.
1669
m. mi?k? prievaizdas Hansas Reinishas gavo privilegij? ?alia kelio ?kurti kar?iam?.
1682
m. gautas leidimas ir kurtis ?vejams. XVIII a. pabaigoje ? Juodkrant? persik?l? ir u?pustyto
Karvai?i?
kaimo gyventojai kartu perkeliant ir
Karvai?i? ba?ny?i?
, kuri
1878
m. sudeg?. Senoji Juodkrant? (?iaur?je),
Naujieji Karvai?iai
(pietuose) ir Juodkrant? prie ba?ny?ios (viduryje) susiliejo ? vien? gyvenviet?.
1885
m. pastatyta m?rin?
Juodkrant?s ba?ny?ia
.
Apie
1840
m. Juodkrant? ?m? gars?ti kaip kurortas ir
1858
m. ? j? prad?jo plaukti garlaiviai i?
Klaip?dos
, o v?liau ir
Til??s
. Ma?daug tuo metu (
1855
m.,
1860
m. ir
1861
m.), gilinant mari? dugn?, rasta gintaro. Tai dar labiau paskatino gyvenviet?s vystym?si.
1861
?
1882
m. prie Juodkrant?s surasta labai verting? prie?istorini? laik? gintaro dirbini?.
1860
?
1890
m. kurorto pl?tr? skatino kompanijos ?W. Stantien & M. Becker“ gintaro gavybos veikla. XIX a. ? XX a. prad?ioje Juodkrant?je ?sik?r? daug vie?bu?i?, vil?, vasarnami?, restoran? ir parduotuvi?.
1863 m. i?
Londono
? Kur?i? nerij? buvo surengta j?r? ekspedicija, kuriai vadovavo
Teofilis Lapinskis
. Burlaiviui ?Emilie“ su legionieriais ir ginkl? siunta ?emai?i?
sukil?liams
priart?jus prie Juodkrant?s, 1863 m. bir?elio 11 d. laivas i?met? inkar? u? 3 km nuo kranto. J?rininkams su laiveliais i? jo nepavyko pasiekti sausumos d?l siautusios audros. Nes?kminga
desanto
operacija pareikalavo 28 auk? (16 u?sienie?i? savanori?, 8 lenkai, burlaivio kapitonas italas, karininkas ir 2 eiliniai ?gulos nariai). Lik? ekspedicijos dalyviai gr??o ?
Gotland?
.
[9]
[10]
1946
m.
rugpj??io 3
d. Juodkrant? tapo
miesto tipo gyvenviete
(kaip vasarviet?),
1947
m. prijungta prie
Klaip?dos
, o nuo
1961
m. ?jungta ? nauj?
Neringos
miest?. Sovietme?iu pastatyta poilsio nam?, tarp j? ? Vilniaus bald? kombinato ???uolyno“ poilsio namai (architektas E. Guzas), respublikiniai ?em?s ?kio statybinink? poilsio namai (architektas E. Jurgelionis). Liuteron? ba?ny?ioje
1973
m. ?kurtas miniati?r? muziejus, kuriame eksponuotos tapytos miniati?ros, juvelyriniai dirbiniai, medaliai, languose buvo dailininko B. Bru?o vitra?ai.
- Ragan? kalno
medini? liaudies skulpt?r? ekspozicija, ?kurta
1979
?
1981
ir
1988
m. (projekto autoriai ? skulptorius
S. ?arapovas
ir architektas
A. Nasvytis
, skulpt?ras dro?? daugiau nei 100 liaudies meistr?). Dauguma skulpt?r? ? liaudies pasak? ir sakmi? persona?ai.
- Akmens skulpt?r? parkas ??em? ir vanduo”, ?rengtas
1995
m. prad?toje statyti krantin?je (architektas
R. Kri?tapavi?ius
).
- Lietuvos Dail?s muziejaus parod? sal?, ?rengta
1982
m.
- Juodkrant?s parod? namai
- Evangelik? liuteron? ba?ny?ia (vyksta ir
katalik?
pamaldos)
Nuo Juodkrant?s,
Karvai?i?
kaimo kil?s ?ym?s lietuvi? tautosakininkas
Liudvikas R?za
. Jam ?ia
1994
m. pastatytas paminklas (autorius
Ar?nas Sakalauskas
). L. R?zos vardu yra pavadinta ir
Juodkrant?s Liudviko R?zos j?r? kadet? mokykla
.
Juodkrant?je jaunyst? praleido vokie?i? tapytojas
Gustavas Fenkolis
(1872?1950). Juodkrant?je gim? publicistas
Martin Kakies
(1894?1987).
Juodkrant? viena universaliausi? buriavimo viet? Lietuvoje. Buriuojama j?gos aitvarais ir burlent?mis tiek mari?, tiek j?ros pus?je prie ma?osios gelb?toj? stoties. Tinka visos v?jo kryptys.
- ↑
Aldonas Pupkis, Marija Razmukait?, Rita Mili?nait?.
Vietovard?i? ?odynas
. ? Vilnius, Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2002.
ISBN 5-420-01497-1
. //
(internetinis leidimas)
[sudarytojai Marija Razmukait?, Aldonas Pupkis].
ISBN 978-9955-704-23-2
.
- ↑
J??a s?ta Map Publishers Ltd (2003). ?Lietuvos autokeli? atlasas, 1 : 200 000“ (Map). ? Ryga. p. 113.
(atlaso ?em?lapiuose teritorij? ribos pateiktos pagal V? ?Registr? centras“ 2003-07-01 duomenis)
- ↑
Juodkrant?
.
Visuotin? lietuvi? enciklopedija
(tikrinta 2023-04-07).
- ↑
Juodkrant?
.
Ma?osios Lietuvos enciklopedija
(tikrinta 2023-04-07).
- ↑
http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/juodkranteje-iskilo-paminklas-biurokratijai.htm
Archyvuota kopija
2013-07-18 i?
Wayback Machine
projekto.
- ↑
Atspind?iai: Juodkrant?s vilos ? pasivaik??iojimas istorinio kurorto takais ir puo?niais kvartalais.
2019-12-08, Lrt.lt (tikrinta 2023-04-07).
- ↑
Juodkrant?.
Baltu.lt (tikrinta 2023-04-16).
- ↑
Romas Tij?n?lis, Petras Bek??a.
Laivynas, j?ra ir tauta.
Klaip?da: Klaip?dos univ. l-kla, 1999, 30 p.
ISBN 9986-505-90-9
.
- ↑
Juodkrant?s krantin?je ?am?intas pamir?tas sukil?li? ?ygis ir ?uvusi?j? vardai
lrytas.lt
- ↑
Teofil Łapi?ski,
Powsta?cy na morzu w wyprawie na Litw?
, Lwow 1879
- ↑
Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevolkerung ? Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszahlung vom 1. Dezember 1871
, Heft I (die Provinz Preussen). ? Berlin, 1874. // psl. 2?15.
- ↑
Gemeindelexikon fur das Konigreich Preußen ? Auf Grund der Materialien der Volkszahlung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen
, Heft I (Ostpreußen). ? Berlin, 1888 // psl. 2?18.
- ↑
Gemeindelexikon fur das Konigreich Preußen ? Auf Grund der Materialien der Volkszahlung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen
, Heft I (Ostpreußen). ? Berlin, 1907. // psl. 152?163.
- ↑
Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900
. gemeindeverzeichnis.de
- ↑
1925 m. Klaip?dos kra?to sura?ymo duomenys (vok.)
- ↑
Juodkrant?
.
Ma?oji lietuvi?koji tarybin? enciklopedija
, T. 1 (A?J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedij? redakcija, 1966, 714 psl.
- Juodkrant?
.
M?s? Lietuva
,
T. 4.
? Bostonas: Lietuvi? enciklopedijos leidykla, 1968. ? 675 psl.
- Juodkrant?
.
Taryb? Lietuvos enciklopedija
, T. 2 (Gr?das-Marvel?s). ? Vilnius: Vyriausioji enciklopedij? redakcija, 1986. // psl. 147
- Juodkrant?
.
Lietuvi?koji tarybin? enciklopedija
, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 128 psl.
- Marcinkas Feliksas. Lietuva: Juodkrant?, Ragan? kalnas. Vilnius, Tautodail?, 1994. 72 p., iliustr.
- Po?iulpait? Al?. ??uolai Ragan? kalne // KB. 1979. Nr. 12. P. 41-43, iliustr. ? 1979 m.