?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Juod?emis  ? stepi? , mi?kastepi? ir mi?ko dirvo?emis , pasi?ymintis dideliu derlingumu ir tamsia spalva , artima juodai . Susiformuoja po daugiamet?mis ?ol?mis, mi?ko paklote. Turi jam b?ding? stor? puvenin? horizont?, patvari? trupinin? strukt?r? ir daug humuso .

Tamsi? spalv? juod?emiui suteikia humusas  ? organini? liekan? puvenos, kurias dirvo?emiui suteikia irdamos ?uvusi? gyv?n? ir augal? dalys ? ?aknys , nukrit? spygliai , lapai , ?iev? , ?akos.

?emdirbyst?s po?i?riu, juod?emis yra vienas geriausi? dirvo?emi? tip?. Lietuvoje pla?iai naudojamas dar?ininkyst?je , kambarini? augal? auginimui, kapavie?i? vir?utiniam sluoksniui.

Juod?emis yra tarp t? dirvo?emi? tip? ar j? komponent?, da?niausiai kasam? prekybai: kaip ?vyras , sm?lis , molis ir pan. Teigiama, jog juod?emiai u?ima apie 6% ?em?s sausumos.

Klasifikacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I?skiriamos tokios juod?emio r??ys:

• paprastieji
• nujaur?jusieji
• gil?s tr??ieji
• i?plautieji
• karbonatiniai
• piev?
• s?ro?emi?ki

Juod?emi? skirstymas pagal puveninio horizonto stor?:

• labai gil?s ( humusingo sluoksnio storis >120 cm),
• gil?s (80-120 cm),
• negil?s (<40 cm).

?vertinant humuso kiek? dirvo?emiai yra skirstomi ? tr??ius (turi 8-9% humuso), vid. humusingumo (6-7%) ir ma?o humusingumo (4-5%).

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Lietuvi?koji tarybin? enciklopedija . V tomas, 132 psl. 1979  m.