한국   대만   중국   일본 
Gajus Julijus Cezaris ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Gajus Julijus Cezaris

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta i? puslapio Julijus Cezaris )
Gajus Julijus Cezaris
Romos respublikos vadovas
Gajus Julijus Cezaris
Gim? 100 m. pr. m. e. liepos 13 d.
Roma
Mir? 44 m. pr. m. e. kovo 15 d.
Roma
T?vai Gajus Julijus Cezaris Vyresnysis,
Aurelija Kota
Sutuoktinis (-?) 1) Kornelija Cinila
2) Pompeja Sula
3) Kalpurnija Pizonis
Vaikai Julija Cezaris,
Ptolom?jus XV (?inomas kaip Cezarionas),
Oktavianas Augustas (?s?nytas)
Romos respublikos vadovas
Veikla Romos respublikos valstyb?s veik?jas, karvedys.
Vikiteka Gajus Julijus Cezaris

Gajus Julijus Cezaris ( lot. Gaius Julius Caesar , 100 m. pr. m. e. liepos 13 d. ? 44 m. pr. m. e. kovo 15 d.) ? Romos valstyb?s veik?jas, karvedys, ra?ytojas, kil?s i? patricij? Julij? gimin?s. [1] [2]

Per gal? karus u?kariav?s Galij? Cezaris i?pl?t? Romos valstyb?s ribas iki ?iaur?s Atlanto pakrant?s ir prie Romos prijung? vis? dabartin?s Pranc?zijos teritorij?, taip pat buvo ?siver??s ? Brit? salas . Gajus Julijus Cezaris tur?jo puikius karinio stratego ir taktiko geb?jimus, nugal?jo prie?ininkus pilietiniame kare ir tapo Romos valstyb?s valdovu. Kartu su Gn?jumi Pomp?jumi prad?jo rom?n? visuomen?s ir valstyb?s reform?, kuri jau po jo mirties l?m? Romos imperijos susiformavim?.

Gyveno Graikijoje ir Ma?ojoje Azijoje . 78 m. pr. m. e. gr??o ? Rom? ir kovojo su savo prie?ininkais. Karinei praktikai b?dingi dr?s?s taktiniai manevrai, sumanus naujos technikos panaudojimas, tiekimo tarnybos stiprinimas. Puolimo ir gynimosi veiksmus laik? lygiareik?miais ir sumaniai derino. Cezario laikais padid?jo vyriausiojo vado ir legion? vad? reik?m?. I?liko 7 ?Gal? karo u?ra??“ ir 3 ?Pilietinio karo u?ra??“ knygos.

Valdymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gajaus Julijaus Cezario valdoma teritorija

61 - 60 m. pr. m. e. vald? provincij? Ispanijoje . 60 m. pr. m. e. gr??o ? Rom? ir su Pomp?jumi bei Krasu sudar? I triumvirat? . 58 m. pr. m. e. paskirtas Narbonos Galijos vietininku. Iki 51 m. pr. m. e. u?kariavo vis? Galij?, atr?m? german? puolimus, 55 - 53 m. pr. m. e. sureng? s?kmingus karo ?ygius ? Britanij? ir Germanij?. 49 m. pr. m. e. su kariuomene per?eng? Rubikono up? (ji skyr? Cezario valdomas sritis nuo Italijos ) ir prad?jo kov? su Pomp?jumi d?l vald?ios ( 53 m. pr. m. e. ?uvus Krasui I triumviratas i?iro). 48 - 45 m. pr. m. e. nugal?jo Pomp?jaus ir jo ?alinink? kariuomenes. Lemiamas m??is ?vyko ties Farsalu . Po Farsalo m??io nusivijo Pomp?j? ? Egipt?, kur pad?jo soste ?sitvirtinti Kleopatrai VII, o jos 47 m. pr. m. e. gimus? s?n? Ptolem?j? XV Cezarion? pripa?ino savo s?numi. [3] I? Egipto Julijus Cezaris patrauk? ? Ma??j? Azij?, kur nugal?jo Mitridato VI s?n? ir Pomp?jo r?m?j? Farnak? II prie Zelos. [4]

Sutelk?s vald?i? (diktatorius ir liaudies trib?nas iki gyvos galvos, tur?jo cenzoriaus ?galiojimus), nebesilaik? populiari? demokratini? id?j?. Nors formaliai egzistavo respublika ir Cezaris atsisak? Marko Antonijaus pasi?lymo kar?nuotis [5] , Romoje buvo ?vesta Cezario karin? diktat?ra. Cezaris stiprino centralizuot? vald?i?, naikino provincij? atskirum? nuo Italijos ir konsolidavo Vidur?emio j?ros baseino vergvald?ius. Mok?jo laviruoti tarp ?vairi? socialini? grupi?. 46 m. pr. m. e. reformavo kalendori? - metai tur?jo 365 dienas ir kas ketveri metai buvo pridedama papildoma diena. [6] Respublikos institucij? siaurinimas suk?l? senato respublikon? opozicij?. Bruto ir Kasijaus vadovaujami s?mokslininkai Cezar? nu?ud? .

Palikimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po Juliaus Cezario mirties Romos forume buvo pastatyta Cezario ?ventykla . Cezario asmenyb?s kult? prad?jo Romos imperatorius Augustas . V?liau dauguma valdov? dom?josi Juliaus Cezario historiografija - tarp j? Napoleonas III , prad?j?s, ta?iau nepabaig?s ra?yti mokslinio darbo apie Cezar?. Taip pat rimtai dom?josi Karolis VIII Maloningasis , Imperatorius Karolis V , Suleimanas Didysis , Henrikas IV Burbonas ir Liudvikas XIII (i?vert?s komentarus ? pranc?z? kalb?).

Julius Cezaris laikomas cezarizmo ikona. Cezarizmui b?dingas stiprus charizmati?kas lyderis, kurio vald?iai b?dingas asmenyb?s kultas, j?ga paremtas valdymas, prievarta ?vedama socialin? tvarka ir reik?mingas kariuomen?s vaidmuo. [7] Kai kurios istorin?s asmenyb?s, tokios kaip Napoleonas Bonapartas ir Benitas Musolinis , save laik? cezaristais. [8] [9] Napoleon? domino ne tik Cezario karin? karjera, ta?iau ir jo santykis su pla?iosiomis mas?mis, t. y., tai, k? galima vadinti populizmu . [10]

Gerai ?inomos Juliaus Cezario fraz?s, paprastai cituojamos lotyn? kalba: ? Veni, vidi, vici “ ir ? Et tu, Brute? “.

Literat?ros k?riniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Cezaris buvo laikomas vienu geriausi? oratoriumi ir prozos autoriumi lotyn? kalba . I?liko tik Cezario kar? aptarimai.

Atsiminimai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Commentarii de Bello Gallico ( Gal? karo u?ra?ai ) ? septynios knygos, kurios apra?o vien? i? jo kampanij? ? gal? ir pietin? Britanij? , 50 m. pr. m. e.
  • Commentarii de Bello Civili ( Pilietinio karo u?ra?ai ) ? pilietinio karo ?vykiai i? Cezario perspektyvos.

Kiti darbai istori?kai priskiriami Cezariui, bet yra abejojama d?l j? autoriaus:

Darbas Commentarii de Bello Gallico tradici?kai yra studijuojamas pirm?j? arba antr?j? met? lotyn? kalbos student?, d?l ai?kaus jo lotyn? kalbos stiliaus.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Pilnas vardas po 42 m. pr. m. e. , Gaius Iulius Caesar Divus (Lotyni?kai: GAIVS IVLIVS CAESAR) (?ra?uose IMP?C?IVLIVS?CAESAR?DIVVS ). Taip pat, ?ra?uose, Gaius Iulius Gaii Filius Gaii Nepos Caesar
  2. Blackburn, B and Holford-Strevens, L. (1999 corrected 2003). The Oxford Companion to the Year . Oxford University Press. p. 671
  3. Cezar, Julius. In: Margaret R. Bunson Encyclopedia of Ancien Egypt . Facts on File, 2002. P.96.
  4. James Allan Evans (ed.) Arts and humanities through the Eras. Ancient Greece and Rome 1200 B.C.E.-476 C.E. Detroit: Thomson Gale, 2004. ISBN 0-7876-9384-7 . P. 28.
  5. Cezar, Julius. In: Margaret R. Bunson Encyclopedia of Ancien Egypt . Facts on File, 2002. P.96.
  6. James Allan Evans (ed.) Arts and humanities through the Eras. Ancient Greece and Rome 1200 B.C.E.-476 C.E. Detroit: Thomson Gale, 2004. ISBN 0-7876-9384-7 . P. 28.
  7. Caesarism, Charisma, and Fate: Historical Sources and Modern Resonances in the Work of Max Weber . Transaction Publishers. 2008. p.  34 .
  8. Brown, Howard G. (2007-06-29). ?Napoleon Bonaparte, Political Prodigy“. History Compass . Wiley . 5 (4): 1382?1398. doi : 10.1111/j.1478-0542.2007.00451.x .
  9. Hartfield, James (2012-09-28). Unpatriotic History of the Second World War . John Hunt Publishing. p. 77. ISBN   9781780993799 . Suarchyvuota i? originalo 2019-12-28 . Nuoroda tikrinta 2019-08-20 .
  10. Canfora, pp. 12?13

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo